Kita vertus, o kaip tada atspėti tą faktinį kiekį už metus, jei vėliausiai juos galima tikslinti iki einamų metų gruodžio 1 d? Pagal 11 mėnesių vidurkį nelabai teisingai, nes kalėdinė prekyba (ypač buitinės technikos srityje), yra neprognozuojama. Gruodžio mėn. apyvarta kelis kartus viršyja kitų mėn. apyvartas. Belieka visada "permokėti"?

Reikalingas patarimas. Šiemet pradėjom importuoti elektrioninę įrangą. Sudarėm laidavimo sutartį prognozuojamam parduoti įrangos kiekiui, bet šiek tiek "apsiskaičiavom". Kadangi faktinius parduotos įrangos kiekius susiskaičiavome tik metams pasibaigus, pasirodo pavėlavome patikslinti kiekius laidaviimo sutartyje. Laiduotojai kiekių nebetikslina, gausim pažymą visam pradiniui kiekiui. "Permokėta suma" už laidavimą sudarys kelis šimtus litų. Gal žinot kokį variantą, kaip "neprarasti tų permokėtų pinigėlių"?
Gal būtų galima šiemet "padidinti" faktinį parduotos elektroninės įrangos kiekį iki laiduoto kiekio, o 2007 metais šį "padidintą kiekį" išminusuoti iš faktinio? Ką manot, ar labai didelis čia "nusikaltimas"?

[quote=tina82]O Pvz.negalima kad kas savaitę į centrinę būstinę pristatytų čekius, ir vyr.buhalterė išrašytų 1
Betgi orderiai "išrašomi" gaunant pinigus, o ne čekius. O kur pinigai visą savaitę bus?

[quote=Irenka]

Žinau, tokį vieną atvėjį, kai per patikrinimą reikėjo visą kasą perdaryt, nes pinigai buvo inkasuojami is

Bet jeigu parduotuvės kituose miestuose, ir jos nevykdo jokių kitų operacijų grynais, todėl neveda atskirų kasos knygų. Tai kur joms dėti inkasuotus pinigus? Vežioti tuos pinigus po 100 km iki centrinės kasos - nelogiška. Priimti į kiekvieną parduotuvę po kasininką tik tam, kad išrašytų per savaitę po 1 pajamų ir išlaidų orderį - irgi nelogiška? Kažkas čia ne taip?

Dėkui. Mane toji formuluotė dėl pietų pertraukos klaidina "...darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų". Ir suprask tu žmogau - ta pertrauka patenka į "darbo dienos trukmę", ar ne.

Norim priimti į darbą darbuotoją, kuris kitoj įmonėj dirba 8 val. per dieną. Forume akcentuojama, kad žmogus per dieną negali dirbti daugiau kaip 12 val. Tuomet mūsų įmonėje jis galėtų dirbti po 4 val. per dieną? Tačiau LR DK rašoma: "Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų". Tai pirmojoje įmonėje jo darbo diena su pietų pertrauka sudaro 9 val. (8val. darbo + 1 val. pietų pertrauka). Tuomet mūsų įmonėj leistinas dirbti laikas lieka 3 val.? Kaip manote, ar tas žmogelis gali dirbti mūsų 4 val. per dieną?

Šeima paėmus paskolą būstui įsigyti (vyro vardu). Vyras gavo užtektinai pajamų, kad įtraukti sumokėtas palūkanas deklaruojant savo pajamas, bet esmė tame, kad jo didžioji dalis pajamų apmokestinta 15 proc. Žmonos pajamos nedidelės, bet apmokestintos 33 proc. Ar galiu palūkanų sumą, kiek "neša" žmonos atlyginimas, įtraukti į žmonos deklaraciją ir susigrąžinti 33 proc. o nuo likusios palūkanų sumos susigrąžinti 15 proc. per vyro deklaraciją? Taip "susitaupo" keli šimtai litų, bet ar nebus čia koks nors "mokestinės naudos ieškojimas"? Ką jūs manote, kolegos?

Aišku, kad ne visos A klasės pajamos apsimokestina Sodra. Bet šiuo atveju buvo samdytas žmogus atlikti įmonei tam tikrą darbą už tam tikrą atlygį. Tik tai nebuvo įforminta darbo sutartimi.

Manau, kad čia dar ne viskas. O Sodra tokių išmokų neapmokestina? Manyčiau, kad ir Sodrai tada reikia duoklę atiduoti, bei ketvirtines formas patikslinti, jei jau nusprendėt prilygint A klasės pajamoms.
Nors dar kartą pasikartosiu. Tai nėra absoliuti tiesa. Mano atvejis buvo analogiškas. O kaltas liko gyventojas. VMI jį susirado, ir iš jo reikalavo 33 proc. Taip, kad dar gerai pamąstykit?

Na gal noru greičiau gauti tuos 33 proc. GPM, nes iš to žmogelio išsieškos tik po 2006.05.01. Bet realesnis variantas - nelabai ką ir mes pačios žinom.

Tai jeigu mokėti GPM, tada ir Sodra, nes išmoka prilyginama DU. Bet tai nesąmonė, nes pats turėjau analogišką atvejį, ir jokių GPM iš mūsų įmonės. VL turintis gyventojas gavo pajamų iš Jūsų įmonės. Jūs pranešėtė apie tai VMI. O žmogelis iki 05.01 privalės pateikti pajamų deklaraciją, pagal kurią ir turės pasiskaičiuoti, ką jis skolingas valstybei už 2005 metus.

Manau, kad GPM turi susimokėti pats gyventojas, nes tai B klasės pajamos nuo kurių mokesčius moka pats gyventojas. Deklaruoti formoje reikia.
Tik reikėtų turėti sutartį su šiuo gyventoju, kuri patvirtintų, kad gyventojas "nedirbo" jūsų įmonėje, nes priešingu atveju administratorius gali sumas prilyginti atlyginimui.

Bet kas įdomiausia, ne tik VMI kalendoriuje nėra užsiminta apie mokėjimą, bet ir Pačiolio buhalterio kalendoriuje rašoma, kad vasario 1 d. - pateikti NTM deklaraciją už 2005 m. ir sumokėti NTM už 2005 m.
Kame čia reikalas?

Forma - tai į Sodrą. Taip ji standartinė. Bet man neaišku kokią darbo sutarties formą naudoti?

O dėl leidimų gyventi nuoroda čia:
www.migracija.lt/MD/dok_leid.htm

Radau štai ką:
"Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį arba ketinantis užsiimti teisėta veikla, teikti paslaugas arba gauti paslaugų Lietuvos Respublikoje, atleidžiamas nuo pareigos turėti EB leidimą gyventi, jeigu jis numato būti Lietuvoje iki 3 mėnesių per pusę kalendorinių metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos".
Mano užsienietis Lietuvoje negyvens nei dienos. Jis dirba kitoje įmonėje užsienyje. Tai kaip ir leidimo nereikia? Kaip tada jį įdarbinti?

Pas mus keičiasi direktorius. Naujasis direktorius ES pilietis. Leidimo nuolat gyventi Lietuvoje neturi, gyvens užsienyje. Ar priimant į darbą tokį užsienietį sudaroma standartinė darbo sutartis? Prieš 4-5 metus turėjau tokį variantą, tai buvo sudaryta Tipinė darbo sutartis su užsieniečiu (4 forma). Gal kas žino, kokia darbo sutarties forma galioja šiandien?

Yra tokios aiškinamojo rašto lentelės. Ten ir parašysi viską.

Ar į formą FR0475E, reikia traukti dividendus, kuriuos UAB išmokėjo savo akcininkams - fiziniams asmenims?

Sakykit jei bendrovė paskolins pingų akcininkui - užsieniečiui. Ar reikia apie suteiktas paskolas užsienio piliečiams pranešti Lietuvos bankui?

Ne -18, o aštuoniolika litų mažiau nei buvo.

VMi puslapyje deklaracijos pateikimo terminas 08 31. Nors įstatyme parašyta aiškiai - per 60 dienų mokestiniam laikotarpiui pasibaigus. Šiandien būtent ir yra ta 60 diena po I pusmečio pabaigos. Gal kas žino, kada vėliausiai galime pateikti deklaraciją AAM (šiandien ar poryt)?

Skambinaus, pranešimą priims. Ir tik tada nuspręs, suteikti malonę ar ne? Dėl to ir kyla klausimas, ką čia tokio gudraus parašius tame pranešime?

Iš bendrovės pavogtas komercinis automobilis, kurio pirkimo PVM buvo įtrauktas į atskaitą. Buhalteris tuo metu atostogavo, direktorius apie vagystę pasakė beveik po mėnesio. Ar verta dar rašyti pranešimą VMI (nes 5 d. terminas seniai praėjo), kad leistų neatstatyti PVM? Jei taip, tai kokios "svarbios priežastys" (dėl ko nebuvo pateiktas pranešimas laiku)padeda gauti teigiamą atsakymą? Gal kas žinot iš savo patirties?

Šioje temoje radau nuomonių, kad kurui nurašyti pakanka sunaudotų degalų nurašymo akto, kuriame nurodoma tik per mėnesį pravažiuotas kilometražas, be detalių kiekvienos dienos maršrutų. Ar tikrai pakanka tokių aktelių?

Nerealu. Alekna - nerealus. 6 bandymas - ir 70 m. - nerealu. Super Lietuvis. Savo pasiekimais ir savo charakteriais jį jau galima pradėt lyginti su Sabu. DU LIETUVOS DIEVAI - SABAS IR VIRGIS. JĖGA.

Sutarties nepakeisi - jį jau regitroje. Lyg ir lieka vienintelis variantas: žmogelis "grąžina" įmonei 15 proc. nuo 8000, o mes tuos pinigus pravedam kaip GPM? Ar taip?

Neleidžiami atskaitymai - GPM, ar ir GPM ir automobilio įsigijimo kaina?

Iškylo problema dėl automobilio pirkimo iš fizinio asmens. UAB direktorius, nesuderinęs su buhalterija, nupirko automobilį iš FA, bet neišskaičiavo GPM. Regitroje surašė sutartį, kurioje nė žodžio apie GPM, nors automobilis nebuvo išlaikytas 3 metus. Automobilio kaina 8 000 litų, ir visi pinigai pagal sutartį sumokėti pardavėjui. Kaip dabar teisingai apskaičiuoti GPM? Gal "sukelti" automobilio kainą iki 9412 Lt, tada išskaičiavus 15 proc. GPM - 1412 Lt, žmogui lieka išmokėti 8000 Lt.? Bet šie skaičiai neturi jokio patvirtinančio dokumento. Gal kas žinote kaip teisingai sutvarkyti šią operaciją?

Iškilo klausimėlis. UAB visas akcijas valdo vienintelis akcininkas. Jis yra ir vienintelis darbuotojas toje bendrovėje. Akcininkas nori suteikti paskolą bendrovei. Kokiu dokumentu tą paskolą įforminti. Sutartis neįmanoma (nės nėra kam pasirašyti), gal kokį potvarkį rašyti? Ką manot?

Iki šiol naudojau labai senovišką gremėzdišką įsakymo dėl atleidimo iš darbo tipinę formą, kurioje labai daug bereikalingos informacijos. Kokius jūs naudojate įsakymus dėl atleidimo iš darbo ir kokią informaciją jame nurodote? Mestelkit, kas turit kokį pvz. Iš anksto dėkui.