Kur KTK 23 str. parašyta kas yra ta "smulki siunta"? Kaip ji pervežama, taip, parašyta...

Kas bendro tarp Pašto ir kurjerių tarnybų?
12. Pašto siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, įskaitant korespondencijos siuntas, pašto siuntinius, siuntas, kuriose siunčiamos knygos, katalogai, laikraščiai, kiti periodiniai leidiniai, kurią turi pristatyti pašto paslaugos teikėjai.
Lengvata tik Pašto siuntoms, deja...

Ir galų gale. Čia dviejose temose pora dienų diskutavome ape tą VAZ'ą. Visi ganėtinai ramūs. Prasiaiškinom, kad sistema sukurta ne parduotuvėms ar prekybos centrams, ne smulkioms įmonėms su nuosavu lengvuoju ar komerciniu transportu (nors kiek dalyvauju tokių įmonių veikloje, 100 proc. visų jų prekių iškeliauja tik panašiu transportu), ne kurjerių tarnyboms, ne prekių pervežimams gyventojams, ne daliai ūkininkų, ne pervežimams su išvykimu už šalies ribų, ne pervežimams geležinkeliu, Jeigu tikrai taip, tai palaukim, KAM TADA leidžiami tie milijonai? Kurią dalį viso krovinių judėjimo šalyje kontroliuos išmanusis VAZ?

Oi čia galima išvedžioti iš dabartinių jų rašliavų iki begalybės. Akivaizdu, kad jokio aiškumo. Remtis formuluote "yra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai"? Na taip, nusipirkom prekę parduotuvėje, - sutinku, gal ir nesikuria komerciniai santykiai. Bet tai iš karto kyla kitos situacijos, o kas tada, jei ta pati parduotuvė už tam tikrą mokestį pristato tą pačią prekę į mūsų ofisą? Čia jau akivaizdūs komerciniai santykiai, Ir jau tada VMI nori sužinoti per i.vaz, ką parduotuvė mums veža? Kur logika?
O kaip prekyboje dažnai taikomos vienos kainos "atsiimant pas pardavėją", kitos "kainos su pristatymu" - akivaizdūs komerciniai santykiai. Brūkšteli sąskaitoje - "prekių pristatymas" ar "atvykimas pas klientą" - tiesiai į i.vaz? Kur logika?
O dar egzistuoja ir siuntų tarnybos. Prekes ir labai dažnai siunčiam per kurjerius? Čia nereiks jokių vaz-ų?

Norėčiau tuo tikėti, bet ten yra nuoroda į VKTI dėl išsamesnės informacijos. Ir teiravausi toj "aukštesnėj insitucijoj", kaip man savo transportu parsivežti pirktas prekes iš Senukų. Atsakymas konkretus: PRIVALOMAS važtaraščio lygio dokumentas.

Važtaraštis nebebūtinas, tik šiai PVM s/f gal būt privalomas i.Vaz, nes "Jei kitame dokumente (pvz., PVM sąskaitoje faktūroje) yra visi KTK 29 straipsnyje nurodyti rekvizitai ir jis naudojamas kaip važtaraštis, tai tokiame dokumente nurodyti važtaraščio duomenys turi būti pateikti į i.VAZ". Nors jei Jūs šiuo atveju pirkėjas, tai kaip ir vežate savo krovinį, savo sąskaita?
Bet jeigu čia susiorganizuotumėte važtaraštį, kur siuntėjas ir gavėjas tas pats, t.y. Jūsų įmonė, i.vaz iškarto atkrenta.
Va tokia jų logika.

Jei atsiranda samdomas vežėjas, tai, manau, i.vaz privalomas. O išrašyti ir užregistruoti važtaraštį gali bet kas iš siuntėjo "aplinkos". VMI išaiškino: "Važtaraščio rengėjas – mokesčių mokėtojas, kuris yra krovinio siuntėjas, arba kitas asmuo, krovinio siuntėjo įpareigotas rengti važtaraštį. T.y. kas bus važtaraščio rengėjas turi nuspręsti patys pervežimo operacijos dalyviai. Jei Siuntėjas pageidaus, kad už jį važtaraščio duomenis pateiktų kitas mokesčių mokėtojas, siuntėjas tokią teisę turės nurodyti i.VAZ.

Galų gale nors KTK 38 str. galėtų iš paukščių kalbos išversti į žmogui suprantamą. Skaitant, supranti, kad vežant savo krovinį reikia turėti arba krovinio važtaraštį su visias 2p. rekvizitais, arba "kitą dokumentą" suprask jau be jokių papildomų rekvizitų. Bet "specialistai" ir toliaus konsultuoja, kad ir kitas dokumentas PRIVALO turėti 2 p. rekvizitus???

Bet tai čia ir yra didžiausias absurdas. Tai kodėl kelių transporto inspektorius, sustabdęs krovinio vežėją be reikiamo dokumento, nesivadovauja savo pagrindiniu kodeksu? Dėl to, kad nelogiškas kodeksas? Tai kas būtų, jei ir policininkas, sustabdęs greitį viršijantį vairutoją, turėtų teisę ignoruoti savas taisykles, neva šitoje vietoje greičio apribojimas nelogiškas? Jei mums paliekama apsisprendimo teisė (nepaisant juodai baltų KTI ir VMI išaiškinimų) - ar papildyti PVM s/f visai rekvizitais ir traukti į i.Vaz, ar nekreipti dėmesio, tai gal tada ir po mėnesio su i.saf taip pat galėsim elgtis. Norim registruojam sąskaitas, norim ne?
Atsikvošės jie ten kada nors gyvenime??? Blyn, kaip nervas ima :)

Tai va, konsultacija iš KTI telefonu. Supratau, kad nusipirkai prekę iš Senukų, Maximos ar Sanitex - arba už vartų išsirašai PRIVALOMĄ krovinio dokumentą, arba prekes nešiesi ant pečių. Ta pati tvarka galioja ir vienam tualetinio popieriaus pakeliui ar pilnam furgonui statybinių medžiagų! Nėra jokių išlygų? Lygiai taip pat vežant savo parduotas prekes klientams su PVM s/f. Negalioja jokie prierašai su automobilio marke ir Valst.Nr. Reikalinga išsami 10 punktų krovinio važtaraščio informacija (visur ir visada).
Arba bus cirkų cirkas nuo spalio 3 d., jei cirkininkai sugalvos įgyvendinti realybėje savo stebuklingąjį i.Vaz'ą, arba tą sistema absoliučiai neveiks (o tada eilinį kartą bus išvogti milijonai valstybėje). Tik mūsų įstatymų genijai gali didžiuotis kuriamomis išmaniosiomis kontrolės sistemosis, kurios neva "funkcionuos" dešimtmečiais visiškai neveikiančių teisės aktų pagrindu...

Nereikės nes FA nevykdo veiklos - "VMI privalomai teikiami važtaraščiai... jeigu krovinio siuntėjas ir gavėjas yra ekonominę veiklą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo".... Išmanus KTI pareigūnas nuo 10.01 sugebės akimirksniu patikrinti savo išmaniojoje sistemoje - ar FA neįsiregistravęs individualios veiklos, ar neturi galiojančio verslo liudijimo? :)

Gerai būtų iki spalio 1 d. sužinoti, kas šitoj formuluotėj slypi, pagal taisyklių rašymo "genijus". Net neabejoju, kad jie ir patys nesupranta, ką parašė, todėl pusę metų ir tyli. O galvot pradės nuo pirmadienio, spalio 3d. Sveikas protas sako, kad krovinio vežimo komerciniai santykiai yra kiekvieno prekybinio sandorio metu, net ir to vieno trintuko pirkime. Visada pirkėjas derina prekių pristatymo kainą su pardavėju - ar pasiims pats, ar jam atveš pardavėjas, ar atsisius per kurjerį, ar samdys transporto įmonę? Bent jau mano galva, pagal šios dienos KTI ir VMI absurdiškas rašliavas, krovinio važtaraščiai "reikalingi" prie kiekvienos PVM s/f (arba 10 rekvizitų ant pačios PVM s/f). O tada čia jau 20 metų atgal nusikeliam.... Baisu, net nepagalvot....

Gera mintis. Kadangi, kol vidaus rinkoje nesinaudojame krovinių pervežimo paslaugomis, o prekes išvežiojame ir atsivežame savo transportu, tokie kaip krovinio važtaraščiai iki šiol mums neegzistuoja, Tai ir tas i.vaz visai ne mums kuriamas, Sutinku.
Tik gaila, kad VMI bando jį įbrukti ir mums. :)

Gal turit kokį išaiškinimą? Nes man atrodo, nereiktų registruoti tik tada, jei už vartų išsirašysite kitą dokumentą su siuntėju ir gavėju viename asmenyje. O jei važiuosit su PVM s/f, pardavėjas gaunasi kaip ir siuntėju. Ir tada jau kiti reikalai?

Tai ir aš taip suprasčiau, kad visi KTK 29 str, 10 papildomų punktų turėtų atsirasti ant PVM s/f, o ne tik transpoto markė ir Valst.Nr.? Tik tada klausimas, kiek įmonių yra pasiruošusių spausdinti iš sistemų tokias išsamias PVM s/f?.

Įdomu labai, ar pvz. didieji prekybos centrai pritaikys savo sistemas tam, kad kasininkai į PVM sąskaitą įrašytų kokius tai transporto priemonės rekvizitus. Kita vertus, iki šiol nėra niekur juodai ant balto parašyta - kokius rekvizitus reikia nurodyti ant PVM s/f, kad nereiktų krovinio važtaraščio? Baksnojasi vieni į kitus VMI su kelių transportu? Užteks Valst.Nr.? O gal dar reikės transporto priemonės pavadinimo, o gal dar pakrovimo vietos ir laiko, o gal ir krovinio svoris būtinas?

Tai, Jūsų atveju, kiekvieną pardavimą reiktų registruoti i.Vaz. Nes klientas visada veš Jūsų krovinį. Bet tai įsivaizduokit situaciją, atvažiuoja klientas, pardavėjas ar vadybininkas parduoda prekę, išrašo PVM s/f. Ir tada... Palaukit dar tarpdury, kol mūsų įgaliotas atstovas užregistruos dokumentą VMI, ir gaus el.patvirtinimą??? Kosmosas kažkoks...

Pagal dabartinę situaciją, smulkiems prekių pervežimams logiška tik viena schema. Visur visada turėti ir segti į apskaitą krovinio dokumentą, kuriame prekių siuntėjas ir gavėjas - mes patys. Nereiks jokių i.vaz. Parduodam prekes su pristatymu klientui savo transportu - tai tipo vežam prekes iki kliento, bet nežinom, ką jis nupirks (yra panašus VMI paaiškinimas su atsarginėm detalėm), i.vaz nelimpa. Nusipirkom prekių pas klientą. Išėję už vartų pasirašom popieriuką, kad nuo dabar jau mes patys siuntėjas ir gavėjas - vėl i.vaz nelimpa. Bet tada klausimas, prie kiekvienos PVM s/f dar turėsim prisegti popierinį įrodymą galimiems tikrintojams, kad šios PVM s/f prekės "prasilenkė" su i.vaz,???

O tai čia antras pavyzdys, užtenka PVM s/f?

Skaičiau šitą atsakymą. Bet čia apie krovinio pristatymo paslaugas. Kai krovinio vežėjas perveža pvz. baldus iš parduotuvės iki FA namų, taip suprantu.

Spalio 1 d. jau visai nebetoli. "Išmanosios sistemos genijai" nesivargina artėti link logikos, ar sveiko proto. Darosi nebejuokinga. Jei vadybininkas parduoda, išrašo PVM s/f ir įmonės transportu pristato pirkėjui kad ir paprasčiausią prekę (pvz. popieriaus pakelį ar printerio kasetę) - VMI siūlo PVM s/f pasipildyti KTK 29 str. rekvizitais ir tą PVM s/f užregistruoti i.VAZ??? Ar kažko nesuprantu? Visus vadybininkus padarysim įmonės įgaliotais atstovais VMI el.sistemos tam, kad galėtų "išsirašyti" elektroninį krovinio važtaraštį? Ar įmonių buhalteriai dirbs nuo šiol be pietų pertraukų ir atostogų, nes nežinia kada koks įmonės klientas paprašys operatyviai pristatyti vieną ar kitą prekę? Arba nežinia kada kitas įmonės darbuotojas nupirks prekių įmonės reikmėms Senukuose, Maximoje ir pan. Kaip jam, išėjus iš parduotuvės, susiorganizuoti krovinio važtaraštį su visais privalomais rekvizitais, kad atvežti pirkinius į įmonę? Ir čia buhalterija turės padėti?

Dėkui. Na taip, paaiškinimas sudėlioja šią situaciją logiškai. Bet kiek jis turi juridinės galios, nes naujame apraše tokia skaičiavimo tvarka nenumatyta? Belieka, vadovaujantis aprašo 11 p., patiems pasitvirtinti atostogų už ankstesnius metus apmokėjimo tvarką...

Laba diena. Kaip pritaikyti naujo aprašo 8 p.? Darbuotojas nuo sausio 1 d. vietoj 4 val. d.d pradėjo dirbti pilną darbo dieną. Atlyginimas padvigubėjo, didesnis už MMA. Dabar jis išeina 14 k.d. (pirma dalis) atostogų už 2013-2014 darbo metus. Pagal naują aprašą perskaičiavimo koeficientas neskaičiuojamas, nes laikotarpiu, už kurį suteikiamos atostogos, darbo laiko trukmė nesikeitė? Vidurkis pagal 01-03 mėn, gaunasi jau pilnos darbo dienos dydžio. Ir atostoginius tariamai "už 4 val. d.d. laikotarpį" mokam jau "8 val. d.d. dydžio". O kai jau kažkada vėliau šis darbuotojas eis atostogų už 2014-2015 darbo metų laikotarpį, tada jau pasitelksim perskaičiavimo koeficientą ir atostoginius tik už tuos metus proporcingai sumažinsim. Kažkaip čia nelogiškai dėliojasi? Ar aš čia ko nors nesuprantu?

Dėkui.

Sveiki, Darbuotojo darbo grafikas standartinis, 5 d.d. savaitė. Komandiruotėje jam penktadienį ir šeštadienį buvo suteiktos poilsio dienos, o sekmadienį grįžinėjo iš komandiruotės - darbo diena. Tai penktadienis - papildoma poilsio diena "V" su VDU apmokėjimu (už darbą sekmadienį)? Ar galima komandiruotės metu suteikti atvaikštą?

Labai dėkui. Jo, kažkaip įdomiai sugeba suvelti įstatymus - darbo dienų terminą skaičiuojame nuo šeštadienio.

Sveiki, labai jau painiai suvelti terminų skaičiavimai DK 26 str. Jei darbuotojas penktadienį parašo prašymą išeiti iš darbo, tai darbdavys 14 darbo dienų terminą pradeda skaičiuoti nuo kitos dienos - t.y. nuo šeštadienio, ir tokiu atveju pirmadienis - pirmoji darbo diena iš tų 14 d.d. laikotarpio atleidimo laikotarpio - ar taip suprantu?

Esmė tame, kad nuo pirkimų iš ES kaip ir anksčiau, taip ir dabar priskaičiuojame pirkimo iš ES PVM mokėtojų PVM-ą (pvz., standartinį 21 proc. tarifą). Kol vesdavom valiutinius dokumentus - jis labai patogiai prisiskaičiuodavo pirkimo dokumente (kliento kortelėje apsirašant kitą priskaitomo PVM-o balansinę sąskaitą, nei gautino PVM, perkant iš LT). Logiška, kad perkant dabar iš ES už EUR, tai tikrai nebe valiutinis dokumentas. Bet vedant ne valiutinį dokumentą, sumos išsivaikšto taip pat kaip ir pirkime iš LT - tai yra PVM-as pridedamas prie skolos tiekėjui. O perkant iš ES, tai netinka, nes didinamos kreditorių apyvartos, o ir tą priskaičiuotą PVM-ą paskui reiktų uždaryti per deb./kred. operacijas. Įvesti pirkimo dokumentą su 0 tarifu, o paskui per pvz, DK priskaičiuoti PVM-ą, irgi negerai - nepateks priskaičiuotas PVM-as pagal dokumentus į registrus. Tai lieka tas "valiutinio dokumento" net ir EUR iš ES variantas. Sumos suvaikšto gerai, bet tai nelogiška dėl valiutinių apyvartų, valiutinių skolų ir pan. Todėl ir klausiu, kaip kiti įvedinėjate dokumentus EUR-ais iš ES PVM mokėtojų?

Brrr, bet jeigu nėra paprastesnio varianto, tai nėra labai jau patogu. Visų pirma, vedant dokumentus iš ES, reiks pildyti papildomus langelius. O be to, privedus tokių "tipo valiutinių" dokumentų, ataskaitose atsiras :tipo skolų valiuta" su kursu 1.0000? Kita vertus, pirkimų suvestinėse atskirti pirkimus EUR Lietuvoje ir pirkimus EUR iš ES būtina. Šiuo požiūriu požymis "valiutinis dokumentas" kaip ir pasitarnauja. Vis tik turbūt teisingiausias variantas, kad priskaičiuoto PVM iš ES apskaitą galima būtų aprašyti kliento kortelėje (mokesčių lentelėje ar pan.). Gal kas iš tų, kurie jau antrą mėnesį pajamuoja pirkimus iš ES į eurinę bazę, yra detaliau išgliaudę šią situaciją? Kaip Jūs darote?

Sveiki, kaip eurinėje bazėje įvedinėjate pirkimus iš ES (dėl priskaitomo PVM)? Litinėje bazėje buvo nurodomas "valiutinis dokumentas" ir pvm automatiškai likdavo tik priskaičiuotas, bet netraukiamas į skolą ES įmonei. Dabar kaip ir dokumentas eurais iš ES šalies turėtų būti vedamas jau nebe valiutinis, bet tada priskaičiuotą PVM programa įtraukia į skolą klientui. Įvedus valiutinį dokumentą su valiuta Eur - PVM jau neįtraukia į skolą. Bet tada ir toliau dokumentus iš ES reiks Įvedinėti kaip "tipo valiutinius"? Kaip jūs darote? Gal kur aprašymuose galima pasirinkti, kad priskaičiuoto PVM europiniams klientams netrauktų į skolą?