tai dar va porą svaitgalių šašlo pasikepk vietoj kotletų ir būsi rami - meete kulšelę grauši

dažnai, kas tinka ir naudojama užsienyje, visiškai netinka ir nepriimtina Lietuvoje
atsikandom jau daug "gerų" dalykų iš užsienio - ačiū

taip- tikra, maloni poilsio pertraukėlė

dažnai, kas atrodo mažiau ir pigiau, būna žyyymiai brangiau. įtrukimus taisyti - juvelyrinis darbas, kuris kainuoja daugiau. O duobė - medžiagų gal ir daugiau, bet darbas pigesnis ir techniką apsimoka atvaryt, kai taisai duobes, o dėl įtrūkimo, tai...

nu neateina - atpratinau
o kavą skaniausia gerti vienai
jau ko ko, ale kaimynių tai visai nereikia. Apskritai su jom nebendrauju, burbteli labas kada susitikus laiptinėj ir viskas koks čia dar lakstymas po kaimynus gali būti
aš ir darbe mėgstu viena kavą gerti. Visai nereikia man tam kompanijos ir pletkelių visokių prie kavagerio

tai ką ten šūdeliausi po įtrukimą. Pasidaro duobė, dar ją padidina, išfrezuoja ir tadanormaliai užlopo.

aš irgi

tai kad pats ligonis nieko ten nepildo, jam tik pakiša ir jis pasirašo ir vsio. Nu paklausia slaugytoja, kas prižiūrės, tai pasakai kuris šeimos narys, jo pavardę įrašo ir tiek. o paskui tik pasiršai, kur parodo ir viskas.

ai, tiksliai penktadienis jau pirmo
tai atidirba ketvirtadienį 06.30 - atsiskaito ir viskas.

aaaa

supratom jau pradedam įsijausti, kasytes užsiauginti

o čia žuvis (lynas) ar augalas (linas)

manęs nėra namie

ne visi supranta "tokius namiokus"
dažnai būna - "ai, mes va jau čia, lipam laiptais". Tai ir lipkit ... žemyn , nes manęs nėra namie. (ot gerai tie mobiliakai, su stacionariu taip nepasakysi atsiliepusi)

aiii, man tai nėra mėgstamų tai kas besugalvotų užsukti, vis tiek pirma mintis būna "nu kokio velnio?! nėr ramybės".

ai jau neišdegs aš šiaip niekam durų neatidarau
kai iš anksto pasiskambina, prisiprašo, tada jau šiaip per sukastus dantis pasakau: "nu,geraiiiii, ateikit, ką jau darysi". Ir viską stengiuos daryti taip, kad daugiau jiems ir mintis nekikltų nei skambinti, nei ateiti

nea, pasipjaustau daugiau, dar išsitraukiu kitų skanėstų iš šaldytuvo ir kaip rekinat prisismaguriauju

taigi...
valgo, pletkina, ir viena akim pažiūri, ar teisingai pranešimą suplidėm, ar paspausti "priimti", ar "atmesti"

aga
man visada norėdavosi per duris tik pasisveikint, pasiimt dovaną ir užtrenkt duris
nu o vis tik įeidavo, prisėsdavo. Ale tada vaišes tokias kuklias padarydavau, kad sėdi penki prie tryjų griežinėlių dešros ir nedrįsta imti pasėdi ir atsisveikina o aš šoku greitai išleidžiu ir grįžusi suvalgau kas buvo viena

nu ir tegul sėdi - įpyli, įpyli greitai vieną po kito ir namo. Ir ramu

įmetu VDI išaiškinimą

viena - du vaikai iki 12 metų.
Kai vienam iš jų sueis 12 m., tai vis tiek priklausys viena diena, nes liks tas vienas neįgalus.

o ko turi burnotis? dar iki pirmo privalo priimti.

nu ir aš tuoj Tomuko veidą užsidėsiu
užpyyyypino juodai tos į akis šokinėjančios mašinos
tik atsiverti temą - opa ir šoka į akis, pyst kryžiuką, rašai žinutę ir vėl - jablinkšt į akis tos mašinos ir trukdo rašyti. Nu joptklmn

nėra būtina, tiesiog suglavojo liaudis ir išsirinko kitą.

nu va ir smagu tėvai išsižioję apstulbę žiūri, vaikas išsigandęs rėkia, svečiai pokštą iškrėtę kvatojasi

jeigu taip parašo, tai liepos 1 d. jam darbo diena ir atleidimo diena.
Dažnai taip darbininkai rašo, įsivaizduodami, kad jau pirmo į darbą nebereikės. Taigi, paprotinkit, kad rašytų tada atleisti nuo birželio 30 d. (tada penktadienį atidirba, atsiskaito ir viskas, nuo liepos pirmos - laisvas).

tiesiog sušaukia darbininkai susirinkimą, svarsto tą klausimą ir išrenka kitą. Visa tai suforminama protokolu. Dalyvavo tas ir tas, svartyta tokie ir tokie klausimai, nutarta tas ir tas.

būna visokių ten slaugytojų paskabini kitu telefonu, ar vėliau tuo pačiu, atsiliepia kita ir pasako
o jeigu ne, parašomas oficilaus raštas, kad suteiktų tokią info ir nusiunčiamas faksu, tada tikrai atsako.