[quote=laura9][quote=Kalinka2008]Kai buvau seminare,tai būtent apie tai klausiau.Tai sakė,kad šiuo atvėju galima taikyti tik viena
O jei pvz. išmokami atostoginiai už 2 mėn.? Tokiu atveju aš taikau 2
Kažkur skaičiau VMI komentarą apie tai. Nerandu dabar. Ir suabejojau Bet atrodo labai nelogiška: tarkime, kovo 5 d. išmokama alga už vasarį ir pritaikomas ?
Juk VMI leidžia pritaikyti per metus 12 , tai kas čia per apribojimai? Skatinimas deklaruot?

Gali. Tik oficialiai vis tiek kas nors turės už jus parašus dėliot

Bet juk mokėjote už sausį, tai pritaikėte sausio .

31 d.

Iš viso galite pritaikyti 3 . Už sausį pritaikėte, tai dar liko vasaris ir kovas.

Ech, lenacka1117, mes čia tuoj visai susivelsime su ta sumine
Dar kartą pastudijavau tavo tabelį. Neteisi aš buvau, kai sakiau, kad neatvykimus reikia rašyti pagal grafiką. Jei lyginam su to teorinėm mėnesio val. skaičium, o ne grafiko, tai ir nurodyti reikia tas teorines neatvykimo val., darant prielaidą, kad žmogus dirba 8 val/d, 5 d.d./sav. Tavo atveju būtų 32 val. Tada 144+32-143=33.
Dabar tarkime, kad suminiai viršvalandžiai skaičiuojami atskirai. Jonaitis (jei apskaitinis yra 1 mėnuo) pagal suminę dirbo 144 val. Pagal paprastą grafiką būtų dirbęs 14 d.d., 111 val. 144-111=33. Tai ir yra jo suminiai virršvalandžiai.

Dabar gal jau viskas normaliai?

Taip.

Prie neatvykimų aš rašyčiau tiek valandų, kiek jų turėjo įkliūti į ligos laikotarpį pagal darbo grafiką.

Kodėl tu nusprendei, kad aš administracijos pareigūnas?

Sename atostogų įstatyme buvo tokia frazė: "motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namie vaiką invalidą, iki jam sueis 16 metų, - 35 kalendorinės dienos". Pasikeitė darbo kodekse.

Suminė laiko apskaita įvedama tam tikru būdu Tai aš tikrai nežinau, kokia ji yra pas jus ir koks apskaitinis laikotarpis
Dar bandysiu skaičiais paaiškinti savo mintį dėl tų neatvykimų:
Pagal grafiką žmogus turi dirbti 160 val.
Sirgo 24 darbo val. (dvi darbo dienas pagal savo grafiką).
Taip atsitiko, kad faktiškai jis atidirbo 160 val.
Sirgtosios valandos nurodomos tabelio 12 stulpelyje.

Mano skaičiavimu, jis tą mėnesį dirbo 24 val. viršvalandžių.

Dar kitaip mąstome: tarkime, aš dirbu administracijoje, yra įprastas darbo grafikas. Kovo mėn. man nustatyta dirbti 143 val. Pasiėmiau 2 d.d.išeigines, ND. Viso - 16 val. Tačiau keturias dienas aš dirbau po 12 val. vietoje 8 val. Faktiškai dirbtas laikas gavosi 143 val. (lygtai viskas gerai?) Tačiau aš turiu 16 val. viršvalandžių. Man juos suskaičiavo paprastai: 143+16 (tas ND) ir gavo 159. Iš šio skaičiaus atėmė nustatytą kovo mėn. valandų skaičių.
Tiesiog žiūrime, kad faktiškai dirbtas laikas+neatvykimų į darbą val. skaičius būtų lygu "Nustatytam darbo valandų skaičiui per mėnesį". Jei nelygu - žiūrim, kodėl.

Pagal viską, tai tavo pavyzdyje tiesiog atostoginių per daug išmokėta
O jei nedirba, tai iš kur viršvalandžiai bus? Užtai VDU tvarkoje ir yra tas punktas, kad taikoma 5 d.d.savaitė, kai atostoginiai mokami. Taip pat ir ligos pašalpa mokama.

Priminsiu dar vieną komentarą ta tema:

Laikas ir mokėjimas

Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 per darbo dieną (pamainą). Kasdienio nenutrūkstamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nenutrūkstamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas. Be to, abi poilsio dienos turi būti suteiktos iš eilės.

Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai yra skaičiuojami du kartus.

“Įprasti” viršvalandžiai: kai darbuojas dirba ilgiau, nei numatyta grafike, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas turėjo dirbti 11 val., o dirbo 11,5 val., tai jam už pusę valandos bus skaičiuojami viršvalandžiai ir už juos mokama kartu su atlyginimu už tą mėnesį.

“Suminiai” viršvalandžiai: kai apskaitinio laikotarpio pabaigoje yra susumuojama, kiek valandų darbuotojas dirbo per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, pavyzdžiui, per tris mėnesius darbuotojas dirbo 529 valandas. Taip pat suskaičiuojama, kiek per tą laikotarpį darbuotojas būtų dirbęs, jeigu dirbtų pagal įprastą grafiką, t.y. penkias dienas per savaitę, aštuonias valandas per dieną, pavyzdžiui, jis būtų dirbęs 520 valandų. Skirtumas, t.y. 9 valandos, ir būtų “suminiai” viršvalandžiai, už kuriuos yra arba mokama kaip už viršvalandinį darbą, arba suteikiamos poilsio dienos, arba sutrumpinama darbo diena kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Suteikti poilsio dienas arba sutrumpintą darbo dieną darbdavys gali tik darbuotojui pageidaujant. Patartina, kad toks pageidavimas būtų išreikštas raštu.

O kiek FAKTIŠKAI pagal jus tie žmonės dirbo, sirgdami ir atostogaudami VISĄ mėnesį

Niu prabalsavau

Niekas to neriboja

Nereikės.
Jums notaras tokius dalykus turi išaiškinti ir patarti, keista, kad to nedaro: juk pinigus mokate.

Dovanos vertė turėtų būti bent jau ne mažesnė, nei rinkos vertė, manau. Tėvo dalis bus neapmokestinama bet kuriuo atveju. Jei brolio namo dalis gautųsi didesnė nei 7680 (24 ), tai ji būtų apmokestinta - jūs kaip dovanos gavėjas turėtumėte mokėti mokesčius. Yra išeitis, kad brolis pirmiau savo dalį dovanoja tėvui (nes vaikų dovanos tėvams irgi neapmokestinamos), o tėvas - jums. Tada vertė gali būti ir didesnė, pajamų mokesčių mokėti nereikės (notaras tik daugiau kainuos). Ir reikės deklaruoti, jei dovanos vertė daugiau nei 10000 Lt.

Galima. Vėliau priimtoji automatiškai taps "aktuali".

Visa bėda ir yra tame, kad aš ne buhalteris

Supratau tavo mintį. Iš esmės tiek aš, tiek ir tu gautum tą patį, tik aš mąstau kiek kitaip (ir vakarykščiam klausime išskaičiau tokią mintį): kad nustatytą val. skaičių įrašome teorinį to mėnesio, tačiau skaičiuodami viršvalandžius prie faktinių valandų pridedame neatvykimų į darbą valandų skaičių (12 tabelio grafa - manau, tam ten tos valandos ir rašomos) ir paskui jau lyginu jį su nustatytu.
Tarkime, aš Jonaičiui rašau nustatytą val. skaičių 159, faktinių val. irgi matau 159, tačiau prie jų dar turiu pridėti 16 sirgtų darbo valandų (1 ir 4 d.), ir gausiu 175 val. 175-159 lygu 16. Tiesiog taip rekomenduodavo tabelį pildyti

Ar tame prisegtame pavyzdėlyje? Mano įsivaizdavimu, viskas priklauso nuo jo grafiko. Ar būtų jam priklausę dirbti tik nuo 5 d., jei jis nebūtų sirgęs?

O komandiruotėms juk prašymų niekas nerašo, rašomi įsakymai, kuriuose nurodoma komandiruotės trukmė, vieta, tikslas, numatomos apmokėti išlaidos...

Kodėl - kaip patinka? Aš kalbu tomis sąvokomis, kurios yra nurodytos d/l žiniaraštyje ir pati jų tikrai nesugalvojau

Ne-a. Taip jau būna, kai suteikiamos neuždirbtos atostogos. (Na, gal ne visos jos buvo neuždirbtos, paskaičiuokite)

Nieko nedaryt. Permokėti atostoginiai - neleidžiami atskaitymai. Atsiimti jų negalite.

Tada abi darbovietės turi forminti komandiruotę ir mokėti dienpinigius.

Nustatytas valandų skaičius negali sumažėti dėl to, kad žmogus sirgo Dėl to sumažėja tik faktinis valandų skaičius. O jei jis nesumažėja, o žmogus dirbo ne visą mėnesį, vadinasi buvo viršvalandžiai. Juk sudarant grafiką jūs net negalite žinoti, kada ir kiek žmogus sirgs ar dėl kitų priežasčių nebus darbe.
Tarkime man vasario mėn. nustatyta 159 val. Tabelyje taip ir parašė. Vasario pabaigoje sirgau 3 d.d. Realiai atidirbau 135 val. Bet tėra faktinės valandos, o ne nustatytos.

Kai pas mus vienas darbuotojas išvyko į komandiruotę kitoje, pagrindinėje darbovietėje, tai pas mus paprašė leisti "neatvykti į darbą administracijos leidimu" (ND) tam laikui, kol bus komandiruotėje. Prisegėm net įsakymo kopiją. Darbo inspekcija neprieštaravo tokiam dalykui. Gal ir jūsų atveju antraeilė darbovietė galėtų taip žymėti?