Oi Amrita, bliogai bliogai... Ale vis tiek reik bandyt rasti kompromisą. Sudėtinga situacija, sunku ką bepatarti... Ir išvis, kai teisininkų paklausai, tai darbdavys mūsų darbo įstatymų fone yra tooooks bejėgis... Gerai kol gerai, bet kai yra konfliktinė situacija, tai tada šakės O jei jum iš tiesų užsiundys inspekcijas? Visi įstatymai tada yra to žmogėno pusėj.

O kam Sodrai šia forma (nedraudiminiai laikotarpiai) pranešama viskas, už ką nemokami pinigėliai. O čia aš supratau, mokamos paprastos atostogos. Tik jos pasislinko laike.

Dėl biuletenio tai tiksliai nežinau, bet jei prireikia atleisti staigiai, reikia naudotis straipsniu "šalių susitarimu" berods DK 125. Nes, kaip supratau, jos pačios jau dirbti nenori, o kas jums iš tokio darbuotojo arba jeigu dar biuletenį pasiims? Ar taip taip, kaip sakoma, žmogaus nėr. Ar Jūs kaip tik norite priversti jas dirbti, nes nėra kuom pakeisti? Prievarta dirbt... Nežinau...

Ne, ne 7, o 6! Suteikiant atostogas visai nesvarbu, už kiek dienų yra mokama. Juk jei eini pvz. nuo 04.16 iki 04.29, gaunasi 14 k.d., tiek ir rašai atostogų kortelėje, o juk mokama tik už dešimt! T.y. atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, o jų priklauso 28 (ar pagal DK daugiau), ir apskaita vyksta kalendorinėmis dienomis, o atostoginiai mokami už darbo dienas. Šiuo atveju pasitaikė 1 šventinė diena, ji neįskaitoma pagal DK į atostogas, taigi 6 d. Jei vis tik žmogus nenurodė datų, o tik paprašė savaitės atostogų, į darbą jis turi išeit 10 d., o jūs tada kortelėj parašot 7 k.d. (DK 165 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1. Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Šio Kodekso 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.) Įsakyme galit nurodyti, kad gegužės 6 yra šventinė diena ir į atostogas neįskaičiuojama.

Dėl tos temos viskas aišku, bet dar norėčiau paklausti kaip pildomas atostogų suteikimo lapelis jei atostogos nuo 05.02 iki 05.08? Ar rašoma, kad suteikiamos 6 k.d. ar 7 k.d. Gegužės 6 d. šventinė. Aš buhalterei parašiau, kad 6 k.d. jinai sako,kad 7 k.d. reik rašyt,tik už vieną dieną pinigų nemoka.
Ir dar... ar galiu įsakyme rašyti, kad suteikiamos atostogos nuo 05.02iki 05.08 6 k.d.+1 šv.Viso 7 dienos?[/quote]
Ne, ne 7, o 6! Suteikiant atostogas visai nesvarbu, už kiek dienų yra mokama. Juk jei eini pvz. nuo 04.16 iki 04.29, gaunasi 14 k.d., tiek ir rašai atostogų kortelėje, o juk mokama tik už dešimt! T.y. atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, o jų priklauso 28 (ar pagal DK daugiau), ir apskaita vyksta kalendorinėmis dienomis, o atostoginiai mokami už darbo dienas. Šiuo atveju pasitaikė 1 šventinė diena, ji neįskaitoma pagal į atostogas, taigi 6 d. Jei vis tik žmogus nenurodė datų, o tik paprašė savaitės atostogų, į darbą jis turi išeit 10 d., o jūs tada kortelėj parašot 7 k.d. (DK 165 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1. Kasmetinės atostogos  tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Šio Kodekso 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos.)

A tai jum gal gaila tų 3 nemokamų dienų ??? Tik Sodrai neužmirškit patransliuot [/b]

Seimas dar nepataisė DK, laiko neturi gi.... Todėl Tėvo diena bus tik paminėtina, o ne šventinė.
O Jūs, Volgadon, nesinervuokit teip...

Dar ne šventinė.

"Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens verslu ( 2.176 straipsnio 1 dalis). Taigi, jeigu bendrovės valdymo organas išdavė prokūrą, prokuristas turės teisę atlikti visus teisinius veiksmus." <...>
Taip, ją reikia registruoti JAR, bet tai jau yra "visiems gyvenimo atvejams", nebent jei būtų nustatytos tam tikros teisių ribos prokuristui. O tas paprastas įgaliojimas tai tikrai tik konkrečiam veiksmui atlikti ir konkrečiam laikotarpiui.

Būna, prokūra vadinasi

Manau, kad galima ir taip. Tik SODRAI galima ir 05.02 pranešt, nes reikia per tris dienas nuo atleidimo. Anksčiau gal negerai, nes teoriškai maža kas čia dar galėtų nutikti. Ims ir "padirbės" kokį šeštadienį tas Jūsų kadras... Juokauju

Nežinau, ar čia dar gali būti kokių niuansų, bet DK byloja: "126 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui
1. Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį.
2. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota."
Taigi, gali ir vienas darbdavys tą sutartį nutraukti. Parodykite direktoriui (ar kitam darbdavio atstovui) 1 val. tabelyje 04.30, paskui sutrumpinsit pvz.05.02. O įforminti viską, man atrodo, galima ir penktadienį, 04.27. Ar aš čia bliogai mąstau?

Tada jam iš viso priklauso 22.25 k.d. minus 18, lieka 4.25. Mokate už tas dienas kompensacija skaičiuodami 1,2,3 mėn. vidurkį, koef. 0.7 (jei 5 d.d. savaitė). Atostoginiai į vidurkį neskaičiuojami, skaičiuojamos tik dirbtos dienos ir atitinkamai uždirbtas DU.

A kokią kompensaciją Jūs jam norit skaičiuot? Už tą laikotarpį (jei jam priklauso 28 k.d.) kur Jūs nurodėt jam priklauso 17.8 k.d. atostogų, faktiškai jis jas panaudojo 100 proc. Kompensacijos nėra, nes atostogos panaudotos bei atostoginiai sumokėti.

Sodros 12-SD nepamirškit

Įstatymų tas tikrai nepažeidžia, tik nereikia tuom piktnaudžiaut O jei direktorius leidžia, tai jokių problemų. Buhalterės visos (ir mūsiškė taip pat) taip mąsto, nes jos iš karto mato, kad yra kažkiek pereikvojami įmonės pinigėliai, (už ką paskui tikėtina susilaukti to paties direktoriaus klausimo), kadangi atostoginiai mokami tik už darbo dienas.

Šiaip tai direktorius irgi yra darbuotojas ir jam turi būti taikomi visi darbo įstatymai. Paprastai atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu, t.y. tada, kada jis pats to pageidauja arba kai numatyta grafike, o prašymas turi būti raštiškas. Taip ir parodoma ta valia. O kaip jis parašys tame prašyme - tai koks skirtumas, gali ir savęs paprašyti, jei nėra kokio l.e.p. direktoriaus. Įsakymas, beje, irgi gali taip skambėti: "Suteikiu sau kasmetines atostogas..." (Seminare taip sakė)

Atsiprašau, buvau truputį prapuolus. Tai jei dar aktualu, galim dar paplepėt ta tema Dėl mažesnio dirbtų valandų skaičiaus jūs aišku galit nekreipt dėmesio, jei tai yra fiksuotas DU, vadinasi toks darbdavio ir darbuotojo susitarimas: mol tu dirbi tiek kiek reikia, o aš tau moku tiek ir tiek. Tabelyje rodot nustatytą val.skaičių, kad ir kiek tas vairuotojas dirbo. Bet tokiais atvejais (jei norite būti sąžiningesni) dar galima patvirtinti kažkokį bazinį darbo užmokestį už tam tikrą vidutinį valandų skaičių, o jei dirba daugiau, tai ir sumokate daugiau (tada vistiek reikia žinoti vidutinį valandinį DU, ir vesti tų valandų apskaitą. Mes pvz. naudojame dienos darbo laiko ataskaitas ir skaičiuojame tas valandėles. Na su tabeliais gali tekti ir pažaist...

Įtariu, kad jūsų finansininkė bus persidirbusi , tai jai ta poilsio diena bus labai į sveikatą. O šiaip DK 162 (prim) straipsnio dar niekas nepataisė, nors jau ketina. Turiu galvoje, kad už tris dienas, kurios visada yra sekmadieniais (Velykų 1os dienos, Motinos ir Tėvo) nebesuteikinės papildomų poilsio dienų. Čia turbūt įsigalios kartu su Tėvo dienos paskelbimu šventine diena.

o , ista sman labai tiks
aciu[/quote]

Liabai prašom

[/quote]
Aha, aš irgi tą girdėjau. Be to, darbdavys turi raštu pareikalauti pasiaiškinti, o darbuotojas irgi raštu turi pasiaiškinti. Jei jis to nepadaro per darbdavio duotą laiką, tai rašomas įsakymas apie nuobaudą. Paskui pasirašytinai reikia darbuotoją su tuo supažindinti. Jei jis nesutinka pasirašyti, turi būti rašomas aktas.... Be to, jei nors už vieną dieną nemokamas DU, reikia pranešt sodrai. Tai va kiek valakitos. Galva gali susisukt...

Mums kad būtų aiškiau, įsakyme rašom kaip šiuo atveju atostogų datas nuo 04.23 iki 05.08, 14 k.d., o skliaustuose parašom "Gegužės 1-oji ir 6-oji - šventinės dienos, į atostogas neįskaitomos".

Pritariu, Amanda. Bet įsivaizduok pedantišką žmogų, kuriam tos sugrūstos ranka rašytos darbo sutartys taip gadina gyvenimą, kad jam lengviau jas tiesiog tvarkingai perrašyt, tai tegul... Kiekvienas juk savaip tvarkosi. Ania?
O priedus (vienam pakeitimui - vienas priedas) naudinga rašyti ant atskirų lapų dar todėl, kad juos lengva spausdinti kompiuteriu, pasirašo abi šalys ir įduodi žmogui. O ant sutarties jau reiktų ranka įrašyt, ir įspausdinti tekstą daug sudėtingiau...
Pasidalinsiu ir aš savo forma, gal kam patiks

Na manau čia didelio skirtumo nėra - priedas ar tęsinys, todėl kad dabartinės sutartys neturi griežtos formos. Jose turi būti viskas, kas numatyta pavyzdinėje formoje ir viskas ko reikalauja įstatymai, o forma - kokia jums patinka. (Čia teisininkas seminare taip sakė) Na kas keičiasi nuo tokio žodelio?
O Kazimierui dar dėl to perrašinėjimo: mano manymu, nėra jokio nusikaltimo perrašyti tas sutartis, kad ir kur jos būtų nuneštos ar parodytos. Svarbiausia NIEKO jose nepakeisti, palikti tuos pačius duomenis, kas buvo jose surašyta. O kas jei aš netyčia apipyliau rašalu tą sutartį? Kas man uždraus ją perspausdint? Svarbiausia yra nepažeisti darbuotojo interesų

Manau, kad galite, tik reikės darbo inspekcijai pranešti (nes tai yra daug mažiau, nei pusė normalaus darbo laiko).

Mes tai perrašėm (nors tai buvo apie 70 sutarčių), palaipsniui susitvarkėm. O dabar tai darom pagrindinę sutartį atskirai, o paskui visus pakeitimus įforminam atskiru priedu 2 egz., tokios ... sutarties priedas nr.1, nr.2 ir t.t. Ir segi viską krūvon. Juk visos sutartys (ne tik darbo) taip tvarkomos.
Bet jei neperrašysit, įstatymui nenusižengsit.

DK 136 str. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo: 3 d. 2 punktas. (Šiurkštūs drausmės pažeidimai nurodyti 235 str.). Bet būkit atidūs, reikia viską gerai dokumentuoti. Paskui tie atleistieji mėgsta skųstis, o teismai kaip taisyklė jų pusėje...

Yra fiksuotas DU. Jie dirba kartais 2 val/d., o kartais 10 val./d.. Tai tada, man reikia žiūrėti bendrai per mėn. išdirbtą laiką [/quote]

Jei fiksuotas, tai nesukit galvos dėl tų mažiau dirbtų valandų. Čia jau susitarimo reikalas. Vat jeigu dirba daugiau, čia gali kilti problema tuo atveju, jei kas nors atsitiktų (na kad ir autoįvykis). Gali būti konstatuota kad tai ne darbo metu. Na tarkim jei jūs vidutiniškai rodot kasdien 8 val, o kažkurią dirbo 10, tai sekančią parodot 6. Ir susilygina (žr aukščiau, tai panašus atvejis). O jei jie apskritai dirba mažiau, tai ar ne geriau rodyti mažesnį vidutinį valandų skaičių? Pvz. mes turim žmogų, kuris dirba tada kada reikia, mokam tiek kiek sutarta, o tabelyje rodom po 5 val. Esam ir dar kitaip darę: imi kokius metus, žiūri vidutinį realiai atidirbtų valandų skaičių, išskaičiuoji vidutinį valandos užmokestį, paskui gali taikyti valandinį apmokėjimą. Bet jei tai labai svyruoja, tai neapsimoka... Nu čia kiekvienas turi savo specifiką.

O kaip jiems mokama? Jei fiksuotas atlyginimas, tai turėtumėt pritempti, nes tada už mažiau valandų ir mažiau pinigų turite mokėt (proporcingai dirbtam laikui). Jei valandinis - tai pagal faktą. Bet gal būna dienų, kai dirba daugiau bei 8 val.? Tada kažkurią dieną gali būt mažiau. Ir paskui mėnesio gale susilygina. O jei mažiau valandų išdirba, tai gal grafiką reikia koreguot?

V tai yra poilsio laikas, kuris ("Papildomos poilsio dienos, suteiktos už darbą virš kasdienio darbo laiko trukmės, darbą poilsio ir švenčių dienomis") suteikiamas už tai, kas viršija normalias darbo valandas. Jis negali būti prilygintas darbo laikui. Todėl jei vietoj P raidės tabelyje atsirado 8 val., tai jinai kompensuojama V raide su 0 valandų pagrindinėje tabelio dalyje, paskui antroje dalyje 4, 8, 9 stulpelyje (priklausomai nuo to, kada dirbta) susumuojate perdirbtas valandas, paskui 10 rašote V, paskui kiek dienų ir kiek valandų. (Arba tik valandų, jei nepilna diena) Žodžiu, 12 stulpelis turi padengti tas valandas, kurios surašytos 4, 8, 9. Jei 12-am mažiau valandų, turite viršvalandžius, už kuriuos reikia atitinkamai mokėt. Manyčiau taip