Na, pas mus tai labai dažna situacija, vadovai pilasi kurą, plauna mašinas ir t.t. Tai paskui arba trumpini darbo laiką atitinkamai, arba suteiki V, tai jau yra neatvykimas į darbą, suteikta papildoma poilsio diena už darbą poilsio dienomis. Žodžiu, jei dirbo sekmadienį 8 val., pirmadienį duodat V (valandų 0), ir susivaikšto. Kai tabely formulės, tai matosi. O jei du savaitgalius pvz. dirba po pusdienį, tai irgi mėnesio gale suteikiam V. Nežinau, ar gerai darom...
Čia mes remiamės DK: "194 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų."

Darbo kodekse. 162/1 (prim) straipsnis, kurio pakeitimas dar pakeliui seime, nespės manau

Na aš čia šiek tiek pavėluotai aptikau šią temą , bet tabelių pildymo taisyklės sako, kad antroje eilutėj žymimos pertraukos, kurios ĮSKAITOMOS į darbo laiką (DK 143 str. 1 d. 4 p.), o pietų petrauka NEĮEINA į darbo laiką (143 str. 2d. 5 p.). Na gal kai kurios kompanijos ir apmoka už pietus, bet abejoju... citata iš DK:
143 straipsnis. Darbo laiko struktūra
1. Į darbo laiką įeina:
1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
2) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;
5) privalomų medicininių apžiūrų laikas;
6) stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;
7) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.
2. Į darbo laiką neįeina:
1) pravaikšta;
2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu;
3) valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;
4) nedarbingumo laikas;
5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos;
6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Pacituosiu teisininkus (Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai):

"Darbo kodekso 187 str. 2 d. nustato, kad nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Dažnai klausiama, ar galima suteikti atostogas ilgesniam laikotarpiui bei Darbo kodekse nenustatytais atvejais, jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties. Svarbu išsiaiškinti, ar Darbo kodekse nustatytas neapmokamų atostogų sąrašas yra baigtinis, jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties. Antra, svarbu išsiaiškinti, ar Darbo kodekse nustatyti atostogų dienų limitai gali būti ilgesni. Mūsų manymu, netgi kai įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, Darbo kodeksas nedraudžia šalims sulygti dėl darbuotojui palankesnių darbo sąlygų (Darbo kodekso 94 str. 2 d.), ir jei darbuotojas pageidauja neapmokamų atostogų ir kitais atvejais, darbo kodeksas šalims nedraudžia susitarti dėl jų suteikimo šalių sutartam laikui. Tačiau ir Darbo inspekcija, ir kitos institucijos (SODRA, Mokesčių inspekcija), mūsų žiniomis, yra linkusios interpretuoti šią Darbo kodekso nuostatą dėl nemokamų atostogų siaurai, ir gali bandyti teigti, jog be kolektyvinės sutarties kitais atvejais neapmokamų atostogų suteikti negalima. Tokios nepagrįstos praktikos ginčijimas teisme gali kainuoti daug laiko ir finansinių sąnaudų."
[/i]

Nieko nereikia pristatyt, jis pats su įsakymo kopija eina į sodrą. Mums tiktai yra buvę, kad esam rašę sodrai laisvos formos raštą apie tai, kad darbuotojui taikomas nulinis pajamų mokesčio tarifas (jūrininkas), jis pats tą raštą nunešė ir buvo OK, neatskaičiavo mokesčių.

Tikrai taip, nes darbuotojas juk prašo atleisti pvz. nuo balandžio 23 d. Tai yra jo paskutinė darbo diena ir vsio. Šiaip tai tos 14 k.d. yra skirtos darbdavio interesams, kad spėtų pamainą surast. Jei to nereikia arba pamaina jau yra, gali atleist kad ir nuo sekančios dienos. Nu prireikė žmogui staigiai į Airiją važiuot, argi sulaikysi?

Na pravaikšta tai yra neatvykimas BE svarbios priežasties. O čia tai jau lyg ir svarbi priežastis. Gal tiktų NP (DK 143 2d. 6p.)? Viską juk tose pildymo taisyklėse sunku numatyt, ar ne? Šiaip ar taip, į darbo laiką tai neįeina, DU nemokamas, ir SODRai reikia pranešt... (SD-12)

Taigi kad negalima. Pritariu Laurai9. Darbo teisės specialistai l.paprastai tai paaiškina: tam ir buvo įvesta ši DK nuostata, kada yra konkrečiai apibrėžiami atvejai kuomet darbdavys turi išleisti darbuotoją neapmokamų atostogų, kad darbdaviai tuom nepiktnaudžiautų, kaip tai buvo labai paplitę. Jei būtų galima taip kaip Renatab sako, būtų toks punktas: "kitais atvejais neapmokamos atostogos suteikiamos darbdavio ir darbuotojo susitarimu". Tačiau tokio punkto nėra, nes tai ir buvo sąmoningai panaikinta. Pabuvimui su šeima ar dėl kitų priežasčių, manau, tiktų "neatvykimas administracijai leidus", jis beveik nereglamentuotas (trukmė ir pan.), tačiau apie tai taip pat reikia pranešt Sodrai (12-SD), tai įsigaliojo nuo 2006.09.01. Tai suteikiama darbuotjo prašymu bei darbdavio įsakymu, ir už tai taip pat nemokama. Tačiau tai beje įeina pilnai į laikotarpį, už kurį skaičiuojamos atostogos, kai tuo tarpu neapmokamų atostogų tik dvi savaitės. Yra tik tiek pasakyta iš VDI specialistų: tai turi būti proto ribose.

Ar Jums priklauso 28 kalendorinės dienos atostogų, ar 35? Jei 28, tai 2007-06-01 jau būsite "užsidirbęs" 59 kalendorines dienas, iš kurių panaudotos 35. Taigi lieka 24, nes pagal DK atostogos yra suteikiamos už faktiškai dirbtą laiką be kita ko (170 str.). Jei Jums priklauso 35 kalendorinės dienos, tai Jums už minimą laikotarpį priklauso 73.55 k.d., minus 35 k.d., lieka 38.55. Tai darbdavys TURĖTŲ leisti atostogauti bent jau 3 savaites arba 5 sav.). Rašau "turėtų", nes su darbdaviais geriau gražiuoju tartis. Bet savo teises irgi verta žinot.

Aš lygiai taip pat maniau, kaip ir jūs, ir netgi buvau įsitikinusi. Bet mane konsultavo tikrai labai patyręs inspektorius ir netgi tai labai akcentavo. Žinoma, kiekviena kompanija čia gali savaip interpretuoti. Pas mus paprasčiau, nes visi įpratę atostogauti už einamąjį laikotarpį ir dėl tos 1 dienos gal nesuktumėm galvos...

Sveiki visi. Kaip tik dėl to skambinausi į Darbo inspekciją. Sakė, kad papildomas atostogas už stažą galima suteikti nuo tada, kada žmogus įgyja teisę į jas, NESVARBU už kokį laikotarpį ima, tačiau tas laikotarpis turi būti ne ankstesnis negu įsigaliojo toks nutarimas (2003 m. balandžio 22 d. Nr. 497)
Taigi šiuo atveju būtų 33 kalendorinės.