Mano nuomone, kompetentingas specialistas privalo savo nekompetentingam vadovui išaiškinti visas pasekmes, jei įstatymas interpretuojamas būtent taip, kaip atsitiko su aplinkos teršimo mokesčio įstatymu. Panašu, to nebuvo padaryta. Viršininkai paprastai įstatymų nenagrinėja, o pasitiki specialistų nuomone ir išaiškinimais.
Galbūt p. Juozapaitis yra ir neblogas specialistas, tačiau šioj vietoj susimovė.

Nenustebsiu, jei p. A. Juozapaitis bus paaukštintas. Juk būtent taip valdžia sprendžia nekompetetengų valdininkų likimą. Beje, savo paklausimą Aplinkos ministerijai išsiunčiau 2010-03-26 d., atsakymą tikėjausi gauti per mėnesį, o gavau šiandien, jo data 2010-05-24 d. Rengėjas tas pats A. Juozapaitis.
Štai kur mokesčių mokėtojų pinigėliai nukeliauja - nekompetetingų valdininkų išlaikymui.

Apie tą aš ir kalbėjau prieš 2 mėnesius, rašiau e-meilus KLaipėdos RAAD, p. G. Gurcinienei, išsiunčiau laiškus-užklausimus AM ir FM. Ir štai po dviejų (beveik) mėnesių tylos protingieji kurmiai tiesiog praregėjo. Nenuostabu, kad ir šį kartą buhalteriai bus apkaltinti neteisingu įstatymo nuostatų interpretavimu.

Kaip jums atrodo tokie pasakojimai, kad realiai mokestis sumažėjo nuo 10 iki 9 procentų. Tačiau realiai tų 10 procentų mokėti nereikėjo, bet 9 procentus būk malonus susimokėk. Klasikinis pavyzdys, kaip mūsų valdžia supranta mokesčių mažinimą.

Perskaičiau visas diskusijas šia tema. Išsinagrinėjau Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Noriu pasidalinti savo pastebėjimais su jumis, protingiausia mūsų tautos dalimi.
Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte kalbama, kad
mokesčio objektas yra apmokestinamieji gaminiai, nurodyti įstatymo 3
priedėlyje. Tai reiškia, kad įstatymas (o ne poįstatyminis aktas, nes nėra
nuorodos, kad objekto sąvokos apibrėžimą privalo parengti Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija) jau numato, kas yra mokesčio objektas. Mokesčio
už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedėlis pakeistas 2007 metais, ir nuo
2009 m. jis nesikeitė. Vadinasi, ir mokesčio objektas nesikeitė. Tačiau
mokesčio objekto pasikeitimus aplinkos apsaugos ministerija aiškina taip.

Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (Žin.,
2003, Nr. 4-152, Nr.8 (atitaisymas); 2006, Nr.85-3335), kuri
nebetaikoma nuo šių metų sausio 1 d., II dalies 1.2 punkte buvo nurodyta,
kad "apmokestinamieji gaminai, kurie yra kito pagaminto ar įvežto į
Lietuvą gaminio dalis, be kurio gaminys negali būti naudojamas pagal
paskirtį, nėra šio mokesčio objektas".

Dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių
atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše (Žin., 2008,
Nr.79-3140) šios nuostatos neliko.

Taigi, pasikeitė tik ministro patvirtinta mokesčio apskaičiavimo ir
sumokėjimo tvarka, kuri pavirto aprašu, iš kurio išnyko sakinys apie tai,
kas nėra mokesčio objektas. Bet juk tai nekeičia pačio įstatymo ir jame
apibrėžto mokesčio objekto sąvokos, kaip beje ir nekeičia pačio
išaiškinimo, kas nėra mokesčio objektas (tiesiog neliko vieno sakinio).

Mokesčių administravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis sako, kad
apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi
teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos
nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Juolab kad tas
paaiškinimas iki 2009-01-01 ir po 2009-01-01 d., kaip pati aplinkos
apsaugos ministerija sako, skiriasi. Mano galva, jis nesiskiria, nes jame
nėra parašyta, kad mokesčio objektas yra ir įvežamuose gaminiuose kaip
sudėtinė dalis esantys apmokestinamieji gaminiai.

Kaip manote, ar teisėtai mokesčių mokėtojai nuo 2009-01-01 d. verčiami
mokėti aplinkos teršimo mokestį nuo apmokestinamųjų gaminių, kurie yra
kito gaminio sudėtinė dalis, be kurio šis gaminys negali būti naudojamas
pagal paskirtį?

Paprieštarausiu giedriuss. Kam tada reikia derinti su SODRA ir VMI dydį, kurį IĮ savininkas prisiskirs sau kaip algą? Įstatyme užtektų paminėti tik min ir max pajamas, nuo kurių būtų skaičiuojami SODROS ir mokesčiai. O "lubos"- jos galioja ir šiandien- skirtos manau tam, kad būsimos mamytės labai neįsisvajotų gauti nepadorias pašalpas.

Pradėjau domėtis 2010 m. IĮ savininkų apmokestinimo socialinio draudimo įmokomis tvarka. "Pakibau" ant apmokestinamosios bazės. Kas ji:
1. IĮ savininko realiai išimta 2010 metais pelno dalis ne mažesnė nei 9600 Lt ir ne didesnė nei 71424 Lt?
2. IĮ savininko suderinta su VMI ir SODRA tam tikro dydžio konkreti suma (min ir max žirklės tos pačios, kaip ir 1 punkte), kuri bus laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajmomis ir nebūtinai turi būti 2010 m. realiai išimta suma ?

Aišku reikia taisyti priskaitymą. Tiesiog buvo nepagrįstai priskaičiuota pašalpa, o tai ir yra skaičiavimo klaida. Ištaisykite klaidą, ir sekantį mėnesį išmokėkite darbuotojui jau atėmę tą permokėtą sumą. Nelabai suprantu, koks čia gali būti kriminalas.

Jei tai finansinis turtas. Tai pardavę akcijas jūs gausite arba turto pardavimo pelną, arba nuostolį. Ta prasme apskaitoje registruojamas turto pardavimo rezultatas. Pelno mokesčio prasme, tai rezultatas gali būti koreguojamas (tarkime pritempiamas iki pelno), jei sandoris neatitinka tuo metu rinkoje galiojančių kainų IR (AR) sandorio dalyviai yra susiję asmenys.

Kaip suprasti IĮ - savo akcijas. Ar tos jos akcijos yra IĮ finansinis turtas?

Na bet juk apie įmonių steigimo dokumentų paketo tvirtinimo pas notarą atšaukimą kaip ir nėra niekur parašyta. Ar ką nors praleidau? Juk įmonės steigimas tai nėra vien tik nuostatų parašymas. Reikalingas sprendimas steigti įmonę, reikalingos JAR formos, reikalinga tvirtinti įmonės vadovo parašą ...

Na visų pirma, jei kaupimai daromi, tai jie pelno-nuostolio ataskaitoje jau sąnaudose tupi. Tai pelno ataskaitoje reikia koreguoti ti SODRĄ kaip neleidžiamus - gal kokia 19 eilutė.
Aišku, jei kalbam apie UAB.

Jei įmonei tai yra reikšminga suma, kaupimai turėtų būti. Kas yra reikšminga suma.? Na tarkime turi 5 darbuotojus, kurie gauna po 1 minimumą atlyginimo, tai tokiu atveju su tais kaupimais gal jau nevarkite. Tačiau, jei įmonėje 50-100 darbuotojų, kaupimus reikėtų formuoti.

O ar negalėjo čia būti taip, kad 2008 m. buvo įrengtos patalpos už 150000 Lt. Buhalterė pagal PVM įstatymą turėjo išsirašyti sąskaitą tai sumai, ir per neapsižiūrėjimą įtraukė į pajamas.

Nu šiaip ne pagal pelno-nuostolio ataskaitą pelno mokestį mokame. Dabar tikriausiai pildote pelno mokesčio deklaraciją ir pamatėte, kad pelno-nuostolio ataskaitoje tokie skaičiai. Vis tik siūlyčiau pasinagrinėti tas pajamas - gal aiškinamajame rašte yra kas nors užsiminta apie gautas pajamas. Jei iš tiesų pajamų nebuvo, tai pelno deklaracijoje pelno ir nerodykite, o finansinę atskaitomybę taisysite, kai sudarinėsite 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinį.

Jei puspriekabė bus naudojama apmokestinamai PVM veiklai vykdyti - galima. Jei ne - tai ne.

Manau, kad sąskaita (PVM nuo avanso priskaičiuoti) turėjo būti išrašyta dar 2007 m. gruodžio mėn. Nors pagal sutartį terminas nenumatytas, tačiau realiai darbai per 12 mėnesių nebuvo atlikti.

Nesu labai susipažinusi su šiuo projektu, bet kirba man tokia mintis, bene kraštietį "prastuminėji"

Taigi pats sakei, kad pirkėjas neegzistuojanti įmonė. Tai ką čia bausi?

Na, jei nei piršto nepajudinote iki tol, kol klientas atsisakė jūsų paslaugų galite ir į pajamas traukti. Tik leiskite pasmalsauti, o ką gi jūs rašote toje sąskaitoje?

Nu vėlgi reikėtų žiūrėti, kokia yra situacija. Pirmiausia, ar yra sutartis ir ar joje numatytas avansas ir jos grąžinimas-negrąžinimas, jei klientas atsisako paslaugų. Jei sutartyje yra numatyta, kad klientui atsisakius paslaugų avansas nebus grąžinamas, tai galgi neturėtų būti tai kažkokia bauda ar netesybos (na nebent sutartyje tai įvardinta, kaip netesybos). Manyčiau tas avansas liks, kaip kompensacija už sunaudotas medžiagas užsakytam gaminiui, kurios galimas daiktas nebegalės būti panaudojamos kitam gaminiui. Tokiu atveju, gautas avansas kompensuos patirtas išlaidas. Taigi, būtų kredituojamos sąnaudos arba atsargos+PVM.

Nu tai kai pinigus grąžinsit ( o juk jūs juos grąžinsit?) tuomet darysite korespondenciją
D444/K27.

Nu taigi aiškiai parašyta valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijai.

Nu pamąstykim logiškai, kaip Mikė Pūkuotukas mąstė.. Gaunate paramą iš struktūrinių fondų, vadinasi su ta parama kažką veiksit. Manytina, pirksite kokį tai ilgalaikį turtą, darysite kitas investicijas, kurios ateinančiais laikotarpiais jums pagerins verslo sąlygas ir uždirbs kažkokių tai pajamų. Kadangi už šią paramą jums reikia susimokėti reklama apie struktūrinių fondų teikiamus gerus darbus, bei nesavanaudišką paramą, manau, kad tai elementariausios sąnaudos, kurios tikrai jums uždirbs (gal ne tiesiogiai) pajamas. Taigi, mano supratimu, plakatą pajamuoju, kaip ilgalaikį turtą, priskaičiuotą nusidėvėjimą priskiriu leidžiamiems atskaitymams.

Pelno deklaraciją užpildysite su atrasta 2008 metų sąskaita. O sudarant 2009 m.finansinę atskaitomybę šią situaciją aprašysite aiškinamąjame rašte. Apie ankstensių laikotarpių klaidų taisymą rašoma VII Verslo apskaitos standarte.

www.aat.lt/index.php?id=14

Prieš tris dešimtmečius greičiau dešros nebuvo, o tinginių...

Beje, mūsų platumose tą kulinaruinį šedevrą "Kibytiniu" vadino.

Teko išbandyti 2 elektroninio parašo tiekėjus - Bitę ir Registrų centrą. Su Bitės elektroniniu parašu taip ir nepavyko pasirašyti nei vieno dokumento, nes pasirodo dalis SIM kortelių buvo brokuotos. Vargau mėnesį. Bitė šios problemos net nesistengė spręsti, maža to už 2 mėnesius paėmė mokestuką, kurį šiaip ne taip pavyko susigrąžinti. Po šios istorijos puse metų bijojau net pagalvoti apie elektroninį parašą. Paskui ryžausi išbandyti Registrų centro pardavinėjamą produktą. Nu ir esu labai patenkinta. Sudariusi sutartį, jau tą pačią dieną galėjau naudotis paslauga. Tikrai paprasta, patogu, lengva. Taip, kad rekomenduoju.

Be abejo, galima.

Nu matyt nemoku gražiai paprašyti. Vat ir yra pikta, kai valstybinėje įstaigoje daug kas priklauso, nuo to kaip paprašai. Nesu aš tokia kvaila ir puikiai suprantu, kad 1 cento problema yra tikrai jokia problema - nei čia kas praturtės nuo to, nei kas nuskurs. Bet mane stebina valdininkų pats požiūris ir nenorėjimas nieko daryti, išsiaiškinti, kad nereikėtų tokių kvailų ir protu nesuvokiamų pranešimų dalinti mokesčių mokėtojams (ačiū dar, kad ne registruotu laišku gavau, o įteikė į rankas). Apie pagarbą mokesčių mokėtojams aš jau nekalbu, bet reikia kažkiek gerbti ir save bei savo įstaigą.
Nežinau, ką aš darysiu su tuo vienu centu, bet žinau tikrai, kad neprašysiu, kad savininkas jį sumokėtų. Todėl ir klausiu, gal kas praktiškai susidūrė su tuo reikalu.

Kaip elgiatės su SODROS priskaičiuotais pavyzdžiui 0,01 Lt delspinigiais? Variantai:
1) Kuo skubausiai sumokat, idant antstolis nepasibelstų į duris;
2) Bandot prašyti, kad užskaitytų iš įmokų permokos, kas SODROS specialistams yra nelabai suprantama;
3) Paskaičiuojat kiek kainuoja vienas centas delspinigių Jums ir valstybei ir būdamas sąmoningas savo valstybės pilietis nutariate, kad mokėti neapsimoka.