Be jokių abejonių, 15 procentų.

O kada pardavėte?
Nereikia liesti praėjusių metų, jie ne prie ko. Nurašėte pernai pastatą. Šiemet pavaikščiojote po griuvėsius, radote realizavimui tinkamų atliekų, užpajamuojate, parduodate dabar - ir viskas.

Užpajamuoti reikia ne nuline, bet galimo realizavimo verte.
Kadangi pajamos uždirbamos, ir bus gautos tik pardavus atliekas, reikėtų kredituoti Būsimų laikotarpių pajams (sąskaita 4443).

Manau, problema tame, kad jūs dirbate su parduotuvėmis, užsiimančiomis MAŽMENINE prekyba. Ko gero, jų nuostatai ir neleidžia kitaip pardavinėti - tik su PVM.
Ir jie teisingai sako, kad tapęs PVM mokėtoju, jūs tą užsienyje sumokėtą PVM galėsite atsiimti per Global Refund sistemą.

6-oje eilutėje.

Pirmiausiai išsiaškinkit, kuri sutartyje nurodyta suma yra pagrindinė, o kuri išvestinė. Kadangi darbus atliksite Švedijoje, spėju, kad pagrindinė yra SEK, o į litus tik perskaičiuojate.
Į sumą litais, esančią sutartyje, visai nežiūrėkite - turbūt ir apskaitoje sutarties neregistravote? Rašydami sąskaitą už (dalį) atliktų darbų, apskaičiuokite jų vertę SEK, ir sąskaitą išrašykite SEK. O apskaitoje, aišku, perskaičiuosite į litus sąskaitos išrašymo dienos kursu.

Šitaip galima.
Paskaitykite GPM įstatymo 17 straipsnį.
O notariškai tvirtinti man rodos reikia kai suma 50 000 Lt, nežinau tiksliai. Bet visada per notarą tvarkyti reikalus geriau.

Nelaikiau savaime suprantamu - aš specialiai jos apie tai paklausiau.
Žinoma, jei metų bėgyje ji būtų mokėjusi atostoginius iš rezervų, būtų kita kalba.
Pikta, gaišti laiką, aiškini kolegai, kaip turi būti, matai, kad daro akivaizdžią nesąmonę, ir vistiek nieko neįrodai.
Geriau nesudarinėtų tų rezervų visai - kai kam tai per daug sudėtingas klausimas.
Juk matote, kad ir jūsų atsakymo nesuprato - palaikė pritarimu.

Juk aš aiškiai lietuviškai klausiau: kaip apskaitoje registravote priskaičiuotus atostoginius? Atsakėte: priskyriau sąnaudoms.
Nesupratote Lukos atsakymo, ir labai apsidžiaugėte, kad ji atseit jums pritarė. Skaitykite jos atsakymą dar kartą - KADA GALĖSITE RAŠYTI Į 43 EILUTĘ?
Bet panašu, kad jūs nieko ir nenorite suprasti, tik laukiate savo nesąmonėms pritarimo. Sėkmės.

Vargeli, Luka, aš pusę valandos tai kolegei rašiau, rodos jau viską išaiškinau, o jūs įsikišote ir vėl viskas iš naujo.
Aš neblogiau už jus (tikiuosi) žinau, kada patampa tas rezervas leidžiamais, kaip ir kur tada reikia PLN deklaruoti.
Bet čia ne tas atvejis. Skaičiuodama atostoginius, ji nelietė, nemažino sudaryto rezervo.
Todėl neturi teisės nieko į 43 eilutę rašyti.
Ji tik labai nustebo, kad šiemet gavo mažesnį rezervą, negu pernai.
Gal jai atrodo, kad tas rezervas turi pastoviai augti?
Bet galų gale, tegu daro, kaip nori, aš nebesikišu. Kai gaus delspinigius už blogai apskaičiuotą pelno mokestį, tai pasmokys iš savo klaidų.

Na taip, brolio žmona arba žmonos brolis į tą sąrašą nepatenka.
Tačiau brolis seseriai gali dovanoti - nuo 2009-01-01 tai neapmokestinamos pajamos.

Koks buhalterio reikalas, trauks ar netrauks? Jam yra įstatymu nurodyta, kad tokio tranto nusidėvėjimo laikotarpis 10 metų, jis to įstatymo ir privalo laikytis.
Jei nustatysite trumpesnį, atsiras neleidžiami atskaitymai - pelno mokesčio atžvilgiu vistiek galėsite į leidžiamas sąnaudas priskirti tik 1/10 dalį įsigijimo vertės. Apskaitoje turėsite registruoti atidėtojo pelno mokesčio turtą arba įsipareigojimus - mokėsite su jais susitvarkyti?
O jei kam nepatinka rekomenduojami nusidėvėjimo normatyvai - tai ne buhalteris juos nustatė, tegu kreipiasi į Seimą.

Tikrai netiktų.
Ir štai kodėl:
1. Sudarome rezervą (atidėjinį) nepanaudotų atostogų kompensacijai, sakykime 1500 Lt su DU, Sodra ir GF kartu.
2. Korespondencijos D 6 kl Atidėjinių sąnaudos K 4466 Atostogų kaupimai 1500 Lt.
3. Uždarome pajamų ir sąnaudų klases, gauname FINANSINĮ pelną. Palyginus su laikais, kai rezervų galėjome nesudarinėti, jis sumažintas tais 1500 Lt. Bet tai FINANSINIS pelnas - parodo akcininkams, kad reikalai nėra tokie šaunūs ir pelnai ne tokie dideli, kaip norėtųsi - būtina turėti galvoje, kad atostoginius teks mokėti ar ateinančiais ar dar kokiais metais.
4. Pildome PLN deklaraciją - skaičiuojame, kokį pelną, koką sumą teks apmokestinti pelno mokesčiu. Atidėjinių sąnaudas parodome kaip neleidžiamus atskaitymus, įrašome 1500 Lt 15 eilutėje.
5. Kokia išvada? Ogi mūsų sudarinėjami rezervai tokiu atveju jokios įtakos pelno mokesčiui nepadarė - nesumažino jo
6. Kitais metais skaičiuojame rezervus iš naujo, atvirkštine korespondencija ( D 4466 1500 Lt K 6 kl 1500 Lt) naikiname pernykščius ir įrašome naujus - jau tik 1000 Lt. Ką tai parodo? Ogi įmonėje pradėta rimčiau žiūrėti į atostogų suteikimą, mažiau pinigų reikia rezervuoti nepanaudotų atostogų kompensacijoms.
7. Vėl uždarome pajamas ir sąnaudas, vėl gauname FINANSINĮ pelną. Kreditinis vienos 6 kl sąnaudų likutis šį pelną kiek (500 Lt) padidina, nes praėjusiais metais tie rezervai jį buvo sumažinę.
8. Vėl pildome PLN, vėl tą 1000 Lt priskiriame neleidžiamiems, apskaičiuojame APMOKESTINAMĄJĮ pelną, kuriam ATOSTOGŲ REZERVO SUDARYMAS NETURI JOKIOS ĮTAKOS Ir pernai neturėjo Koks pelno mokesčiui skirtumas - didėja tas rezervas ar mažėja Priskirdami neleidžiamiems atskaitymams, mes to rezervų sudarymo proceso įtaką ELIMINUOJAM VISIŠKAI.
9. Tai kaip galima net abejoti, kad kažkokį skirtumą dar galima būtų rašyti į 43 eilutę ir mažinti pelno mokestį? Kokiu pagrindu? Kada kažkokias sumas ten reikia rašyti, jau aiškinau - tada ir tik tada, kai tiksliai laikomės VAS metodinėse rekomendacijose parodytos tvarkos ir dalį sudaryto rezervo priskiriame leidžiamiems, o dalį neleidžiamiems atskaitymams. Tada rezervai daro įtaką pelno mokesčiui, ir atsiranda būtinybė kaskart kai ką koreguoti PLN.
10. Bet tai jau gerokai sudėtingesnė apskaitos schema. Tuo labiau, jei pradėsime žaisti su atidėtojo pelno mokesčio turtu, ką faktiškai taip pat reikėtų daryti, be to, abiem atvejais. Žinoma, būtų idealu jos laikytis, bet dauguma mūsų linkę eiti lengvesniu keliu. O rezervų įtakos pelno mokesčiui eliminavimas (jų visų priskyrimas neleidžiamiems atskaitymams) ir yra tas pasilengvinimas. Kartu nepažeidžiami VAS reikalavimai.

Pajamos uždirbamos, o ne gaunamos kaip kreditiniai likučiai sąnaudų sąskaitose.
Dabar neturiu laiko, vėliau gal paaiškinsiu su pavyzdžiais, kas yra tie atostogų rezervai ir kaip juos kuo paprasčiau sudarinėti ir nurašinėti.
O negerai darote, kai rymote ant to kreditinio likučio ir neuždarote jo kartu su kitomis šeštos klasės sąskaitomis. Vietoj to aritmetiškai pasiskaičiuotumėte rezervų sudarymo ir naikinimo (tikslinimo) įtaką pelnui - ir viskas būtų aišku...

O VAS skaityti, mokytis ir kažkiek tobulėti pačiai atkakliai nesinori?

Aš suprantu, kad dabar nemokės, o tik atsiimdama pastatą.
Tiesiog išdėsčiau žmogui problemas, kurios atsiranda ar gali atsirasti, kai jis 2000 Lt remonto sąnaudų ruošiasi nurašinėti per 10 metų arba net kapitalizuoti.

Kokie likučiai beatsirastų 6-os klasės sąskaitose, jie uždaromi, baigus finansinius metus.
Todėl tikrai nelieka ko rodyti PLN deklaracijoje.
Paaiškinsiu, kada sumos iš tų rezervų rašomos 43 eilutėje.
Sakykime, sudaromas rezervas - 1000 Lt atlyginimui, 300 Lt Sodrai. Pildant PLN, 1000 Lt priskiriami leidžiamiems atskaitymams, 300 neleidžiamiems. Ir tie 300 parodomi 15 PLN eilutėje.
Tada kitais metais darbuotojai išleidžiami atostogų. Skaičiuojant atostoginius, koreguojami priskaičiuoti rezervai, t.y., atostoginiai nepatenka į sąnaudas, o mažina rezervus. Tokiu būdu dalis tų Sodros rezervų jau pasidaro leidžiamais atskaitymais (sakykime, kokie 200 Lt nuo priskaičiuotų atostoginių).
Štai tada jau kitų metų PLN 43 eilutėje ir įrašomi tie 200 Lt.

Leidžiami, nepriklausomai nuo baigties.

Truputį ne tuos įstatymus skaitote.
Kaip suprantu, turtas ne įmonės - jis nuomojamas? Tai jis jokios reikšmės įmonės balansui neturi.
Jūs norite, kad būtų mažiau sąnaudų tais metais? Yra tokia galimybė - galima remonto išlaidas priskirti sąnaudoms per likusį nuomos laikotarpį, o jei jis neterminuotas - galima priskyrinėti per tiek metų, kiek nudėvimas pastatas.
Bet viena - ką jūs ten 2000 Lt 8 metus nurašinėsite?
Antra - atrodo, kad norite pateikti savininkei turto esminį pagerinimą? O ar jai to reikia - mokesčius nuo tokiu būdu natūra gautų pajamų mokėti?

Kai parduodama ne rinkos kainomis ir tai aptinka tikrintojai.
Arba pati įmonė žino, kad tikrai ne rinkos kaina pardavė, dažnai dar saviems, tai nenorėdama susilaukti problemų ateityje, pati įrašo PLN deklaracijoje skirtumą tarp pardavimo ir rinkos kainų.
Bet jūsų atveju to nebus.

O kas sudaro tą jūsų 1000 Lt? Kodėl manote, kad jie turi mažinti apmokestinamąjį pelną? Ar sudarytų rezervų sąnaudas praėjusiais finansiniais metais skirstėte į leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus ir atitinkamai deklaravote? Ar koregavote kaupimų sąskaitą, išleisdami darbuotojus atostogoms?

Parduodant turtą (nesvarbu, rinkos ar ne verte), neleidžiamų atskaitymų (jei gaunamas turto perleidimo nuostolis) neatsiranda.
Gali atsirasti būtinybė koreguoti pardavimo sandorį iki rinkos vertės. Bet tik PLN204 deklaracijoje, ne apskaitoje.

Aišku, kad gali skirtis.

Ne aiškinamasis raštas čia, o kažkoks raštelis...
Nors 6 VAS pasiskaitykite, sužinosite, kas tam rašte turi būti rašoma.
www.aat.lt/index.php?id=14

[/quote]
Neprisigalvokite problemų - labdarą įkainoti rinkos verte?

PLN 15 eilutėje rodote skaičių, esantį sąskaitos 4466 Atostoginių kaupimai kredite.
O 6-os ir 5-os klasės jokių likučių PLN nerašome - jie jau pelne/nuostolyje.

Tai juk rodo, kad PATEIKTA. Ir pateikimo datą rodo.
Už ką bausti? Priiminėjate tai ne jūs.

Negalima.
Tai faktiškai nėra tiesioginės išlaidos pajamoms uždirbti - tiesiog pinigus pakeitėte į turtą.
PLN deklaracija labai paprasta - surašomos pajamos, į atitinkamas eilutes, vis pasiskaitant pildymo instrukciją, surašomos IŠLAIDOS, KURIAS GALIMA ATIMTI IŠ PAJAMŲ, SKAIČIUOJANT APMOKESTINAMĄJĮ PELNĄ.
O aiškinti tai žmonės gali visaip, žiūrime tik įstatymus.
Ko gero, pats savininkas aiškino?
Jei jau nusipirktą daiktą pagal atitinkamus kriterijus priskyrėte ilgalaikiam turtui, tai jo įsigijimo išlaidas iš pajamų atimsite palaipsniui, per keletą metų - skaičiuodami jo nusidėvėjimą ir rodydami jį PLN deklaracijoje.

Apie fizinių asmenų apmokestinimą (tiek Lietuvos, tiek užsieniečių) skaitykite Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.