Ta pačia kaina, kaip pirkta - galite.

Paprastai, per avansinę, litais arba eurais - ką turite.

Jei tai bus pastato rekonstrukcija, o panašu, kad bus kažkas rimto, dėkite į Nebaigtą statybą.

O jūs tikrai žinote, kad Lenkijoje laivų aptarnavimui taikomas 0 proc. PVM tarifas? tada galite nepildyti.
Norvegijos į FR0564 netraukti.

Jei pirmaisiais metais nurašysite ne visą remontą į sąnaudas, gausite didesnį pelną.
Pildydama PLN204, nuaryti turite viską, gausite mažesnį pelną.
Tai ir neatitikimas.

Perskaičiau dar kartą 18-ą ir metodines rekomendacijas (prie nebegaliojančios versijos).
Jūsų turimos kitos įmonės akcijos pagal to klasifikaciją laikomos "parduoti laikomomis akcijomis".
Pirminis registravimas apskaitoje - įsigijimo savikaina, kaip ir darėte.
Paskesnis - tik išsiaiškinti, ar ta įmonė nesiruošia bankrutuoti ir panašiai. Tada turimų akcijų vertę reikėtų mažinti, registruojant finansinės veiklos nuostolį.
Kaip tai apie buvusį nuosavybės metodą vertinimui nebekalbama.
Jūsų vietoje, laikyčiau kol kas įsigijimo verte.
Bet juk jūs esate tos įmonės akcininkai, ir stambūs, taigi galite panagrinėti jos pinigų srautų ataskaitą ir prognozuoti kažkiek ateitį.
O jei norite tik rašyti kažką aiškinamajame rašte (nuosavybės metodą), tai pagal tos įmonės balansą apskaičiuokite akcijos vertę.

Langų pakeitimas laikomas paprastu remontu, nesvarbu, kad jie brangūs.
Jei įmonei tai yra reikšminga suma, galima registruoti tokio remonto sąnaudas kaip ateinančių laikotarpių sąnaudas ir nurašyti per likusį nuomos laikotarpį.
Tačiau tai tik finansinei apskaitai.
O mokestinei apskaitai nurašoma į sąnaudas, mažinančias pelną, tą mokestinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.
Taip susidaro neatitikimas tarp finansinio ir mokestinio pelno.

Bet kokiu atveju ta civilinė sutartis turėjo būti sudaryta raštu, joje numatyta, ką kaip vadovė, žmona toje vyro įmonėje veiks.
O remtis bendra nuosavybe ir išvedžioti, kad nelogiška mokėti mokesčius, visiškai netinka.
Tiek VMI, tiek DI tai labai logiška. Dirba IĮ pagal darbo sutartis ir žmonos, ir vaikai, bet tik pagal DS. Be jos galima tik tam tikrus veiksmus atlikti, tuo tarpu pastovus darbas jau yra darbas, reikalaujantis darbo sutarties ir atlyginimo.
Ir pagal kokį Civilinio kodekso straipsnį tą sutartį sudarėte?

Jei vadovė negauna darbo užmokesčio, tai negalima jai ir dienpinigių mokėti - nes tada jau atsiranda darbo santykiai.
Nežinau, kas vadovei pavesta pagal tą civilinę sutartį atlikti įmonėje, bet darbo santykių vengti reikia.
O jei vyks vadovė - tai jai teks vykti savo sąskaita.
Ir jei vyks vadovė, o komandiruotę forminsite vyro vardu - tai jau dokumentų klastojimas, deja...

Jūsų atveju visi informuoti asmenys sąmoningai pažeidžia ABĮ.
Ir tai jų reikalas - kokios už tai numatytos sankcijos, tegu kiekvienas sau be buhalterio pagalbos išsiaiškina.

O ką jūs čia matote ypatingo?
Jūsų įmonės išrašytos sąskaitos - pirkėjų skolos, paslaugų pajamos.
Iš kitų įmonių gautos sąskaitos - paslaugų sąnaudos, skolos tiekėjams.
Jokios problemos čia nėra.

Nors buhalteris mato nuostolį ar pelną kiekvieną mėnesį, bet oficialus, balanse rodomas nuostolis skaičiuojamas tik pasibaigus finansiniams metams.
Paruošus metinių finansinių ataskaitų rinkinį, vadovas šaukia visuotinį akcininkų susirinkimą ir sudaro jo darbotvarkę.
Matydamas, kaip rašote, "viršnorminį" nuostolį, privalo į susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą apie nenormalios padėties ištaisymą.

Nebus skirtumo.
Tiek 2418, tiek 2419 po šių korespondencijų likučio nebeturės.

Dėl detalės tai Jūs, Petronėle, teisi - nemanau, kad ji prailgino tarnavimo laiką, nebent jau ten kažkoks ypatingas mazgas įdėtas, kuris ir savybes pagerino.
O nuomininkas turi pasirinkimą - arba jis tuos raštus apie esminį turto pagerinimą perduoda nuomotojui tuoj pat atlikęs darbus, arba pasibaigus nuomos laikui ar kita proga grąžindamas turtą nuomotojui. Taip kad ir čia Jūs neklystate.
Tačiau jei nuomotojas yra juridinis asmuo, patartina esminį pagerinimą perduoti tuoj pat - tada ir padidintą nusidėvėjimą jis galės skaičiuoti.

O kodėl ne tiesiog:
D 6117 Abejotinų skolų sąnaudos
K 2418 Kontroliuotinos skolos.
Jei tas skolas nurašote į sąnaudas (finansinėje apskaitoje), tai visiškai nėra prasmės laikyti jas 2418 arba 2419 sąskaitoje, nors 2419 ir kontrarinė.
Bent jau tokias korespondencijas matau "10000 sąskaitų korespondencijų".

Jei atlyginimą išmokėjote 2009 metais, turėjote perskaičiuoti GPM, taikyti sausio mėnesio tarifą (15%).

Bet galimybė susigrąžinti visgi yra?

Nuorodos neradau, o ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte nėra įsakmiai nurodyta, kad nuostolius akcininkai padengia solidariai, proporcingai jų turimų akcijų skaičiui.
Bet juk tai akivaizdu ir logiška. Pinigai, skirti nuostoliams padengti, dingsta negrįžtamai, jų atsiimti būtent tas vienas akcininkas niekada negalės - nei dividendų pavidalu, nei likviduojant įmonę. Negi jis bus toks kvailas, kišdamas savo asmeninius pinigus nuostolių padengimui absoliučiai be jokios naudos sau, o atvirkščiai, nauda bus visiems akcininkams?

Ne, Petronėle, ne grąžinus turtą, bet gavus iš nuomininko dokumentus apie remontą, prailginusį IT tarnavimo laiką.
Paskaitykite mano nurodytą straipsnį.

Klausiate apie abejotinas skolas? Jūsų korespondecijos geros, tik nesuprantu, kodėl manote, kad abejotinas skolas jau nurašėte į sąnaudas, jei perkėlėte jas iš 2411 sąskaitos į 2419.
2419 sąskaita sąskaitų plane turi pažymėtą (-). Tai reiškia tik tai, kad ji yra kontrarinė, tai yra koreguojanti sąskaita pagrindinei 2411 sąskaitai. Sudarant balansą, šių sąskaitų likučiai sudedami, o kadangi abu yra debetiniai, tai balanse rodysite bendrą skolų - ir normalių, ir abejotinų - sumą.

Jei turite galimybę, paskaitykite B.Dovidaitės straipsnį "Apskaitos ir mokesčių apžvalgoje" 2008 m. 9nr.
Jei neturite, trumpai taip:
Pelno mokesčio atžvilgiu
- remonto, prailginusio įrengimo tarnavimo laiką, sąnaudas registruojate Ateinančių laikotarpių sąnaudų sąskaitoje ir nurašote į sąnaudas per likusį nuomos laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 3 metai.
- nuomotojui pateikiate savo paties surašytą dokumentą - pranešimą, prie jo pridedate dokumentų, pagrindžiančių remonto sąnaudas, kopijas, taip pat tikslų atliktų darbų sąrašą ir jų aprašymą;
- nuomotojas tų dokumentų pagrindu pripažįsta pajamas ir padidina nuomojamo turto vertę.
PVM atžvilgiu
Kito ilgalaikio turto (ne pastatų) remontas jokių papildomų PVM prievolių nesukelia.

Apskaitoje būtinai turi išlikti IT įsigijimo savikainos pradinė suma.
Todėl ir naudojamos kontrarinės sąskaitos, kad turtui nusidėvint, pradinė jo vertė nemažėtų.
Jei jūs, priskaičiuodama nusidėvėjimą, tiesiog mažinate įsigijimo savikainą, naudodama įrašus tipo "D Nusidėvėjimo sąnaudos K IT Įsigijimo savikaina", darote žiaurią klaidą ir nusižengimą.
Bet tikiuosi, kad taip nėra, jums tiesiog nepatinka žodis "kontrarinė".

Taip, pelno skirstymas bus registruojamas jau po akcininkų susirinkimo, 2010 metais.
Protokolo pavyzdą įdedu, tik pasipildykite (jei reikia) dividendų paskyrimo punktu.
(neprisikabina šiandien, bandysiu rytoj)

O kada tas namas įsigytas?
Ar kalbame, kad pardavė fizinis asmuo?
O jei pardavė juridinis asmuo, kokia kaina ir kada jis tą namą pirko?

Jau net ginčytis nesinori...
Ką tik pati rašėte patarimą Ramunei, kad kiekvieną kartą reikia surašyti aktą, tik sąskaitų pridėti nereikia, kai pataisiau, tai nors perskaitykite mano atsakymus atidžiai, kur aš rašiau, kad buhalteris rašo aktą? Dar specialiai pabrėžiau, kad tai ne buhalterio darbas. O kadangi medžiagas nebaigtoj statyboj registravo buhalteris, tai ir sąrašą jis prie to akto pridės- sąrašas tai pas jį. Ir dirbs kartu su komisija.
Nesate labai stipri buhalterė kai kuriais klausimais, tai nors ramiai paskaitykite ir mokykitės, o ne tuščiai ginčykitės. Niekada neturėjote reikalų su nebaigta statyba, juk tai iš karto matosi.

To, kas konkrečiai į komandiruotę vyko.
O kaip čia taip įdomiai pavyko "įdarbinti žmoną"? Nebijote DI?

Iš muitinės kartu su prekėmis gausite importo deklaraciją - joje bus apskaičiuotas muitas ir importo PVM.
Jei esate PVM mokėtojai ir prekes pardavinėsite su PVM - sumokėtą importo PVM galėsite traukti į atskaitą.

[quote="seimosdziaugsmas"]
Kol rekonstrukcija nebaigta, jokių nurašymo aktų nereikia
Ramunė26 daro teisingai - visas rekonstrukcijai sunaudotas medžiagas registruoja Nebaigtos statybos sąskaitoje (ne nurašo )
Kai rekonstrukcija bus baigta, bus rašomas darbų perdavimo - priėmimo aktas ( ne buhalterio darbas). Tada buhalteris prie to akto pridės ir nurašys visas Nebaigtos statybos sąskaitoje sukauptas medžiagas ir pagal aktą išrašys sau sąskaitą.

Batuk, viskas pas jus puiku, tik neįsileiskite sau į galvą kvailos minties, kad ta menama savininko "alga" yra su darbo santykiais susijusios pajamos.
Jokiu būdu ne, juk jums taip gražiai ir logiškai išaiškino Regvita.

PVMĮ 13-2 straipsnis - ne PVM objektas. Jei taip jums aiškino VMI, tai ir lenkus, ir norvegus rodote 20 eilutėje, ten surašome visas paslaugas, kurios yra ne PVM objektas Lietuvoje. Nes 19 eilutėje rodomi sandoriai, esantys PVM objektu, tik apmokestinami 0 proc. tarifu.