Koks jums skirtumas, jei tai bus paslaugos perpardavimas. Atimsite tas pačias sąnaudas, pelno iš to sandorio nėra, jokių papildomų mokesčių neatsiranda. Ar jūs įsivaizduojate, kad paslaugos negalima perparduoti? Šimtai įmonių iš to tik ir gyvena.
O jei norite rodyti kaip sąnaudų kompensavimą, tai reikėjo rašyti tiems bilietams atskirą sąskaitą. Rezultatas tas pats, keberionės daugiau.
Jūsų užsispyrimas nerodyti tų 1800 Lt kaip pajamų pateisinamas tik vienu atveju - jei balansuojate ant perėjimo į PVM mokėtojus ribos, o to labai vengiate. Bet tada patarčiau perrašyti sąskaitą - pagal Loretos patarimą suskirstyti ją į dvi. Arba toje pačioje parašyti "Išlaidų už kelto paslaugas kompensavimas". Arba pridėti prie jos buhalterinę pažymą apie tai, kodėl netraukiate į pajamas.
Bet sunkiai suprantu, kam jums tokių problemų reikia...

Koks skirtumas, ar paslaugą perparduodat, ar prekę...
Bet ieškokite protingesnių.
Tarp kitko, o kaip su PVM padarėte? Įtariu, kad ir ten turėtų būti panašių abejonių, jei jau tarp trijų pušų pasiklystat...

Paprastai - kaip ir perparduodate, tik nieko neuždirbdami.
Juk jei pirktumėte stalą už 100 Lt, nepavyktų parduoti brangiau ir parduotumėte taip pat už 100 Lt, argi tai nebūtų jūsų pajamos? Tik pelno neturėtumėte.

Pirma visus 9800 Lt į pajamas.
Paskui tie 1800 Lt už bilietus atsidurs sąnaudose.

Lengvatinis tarifas (iki 25 000 Lt) galioja pelnui, uždirbtam 2009 metais.
5 procentai atsiranda tik 2010 metų pelnui. O ir išimčių jam bus...

Traukti į tuos metus, kada sumokėta. Bet dėl visa ko pasitikslinkite pagal pajamų mokesčio deklaracijas - gal jau įtraukė į sąnaudas ir 2005 metais?

reksiukas, ko norėti...

Bet kas neaišku, klauskite atskirai. Juk taisykles skaitėte, mes nekartosime, tik paaiškinti galime. Apie dienpinigius Lietuvoje jau kas reikėjo, paaiškinau.

Ne, 21 eilutėje. Ir PVM ne 0 proc, o ne PVM objektas. Jūs kalbate apie 2009 12 mėn, tai dar senos deklaracijos.

Aš net jokio įsakymo rašyti neliepiu. Paprasčiausiai išmokėjimo tikslas nurodomas pavedime arba KIO. Ir aišku, atitinkamai registruojama apskaitoje.

Tai rašydami kainą ir dėdami į lentyną viską gerai darote.
Dėl apskaitos ir parduotų prekių savikainos apskaičiavimo galima diskutuoti.

Apmokestinimo taisyklės skiriasi. Aiškiai rašykite, apie kokius - Lietuvos ar užsienio dienpinigius klausiate.

Judu nesusikalbat, nes neaišku, ar mkristi PVM mokėtoja. Tegu parašo aiškiai, kaip yra, nes holdingas ryškiai mokėtojas, o dėl mkristi neaišku.

PVMĮ 49 str. 1 dalis.

Argi PLN204A rašomos savininko išsimokėtos lėšos?

Klauskite tokių dalykų vadovo. Jei turite vadovo įsakymą dėl komandiruotės - žymėkite komandiruotę.

Pirmiausiai tai šiek tiek skiriasi komandiruotpinigių Lietuvoje ir užsienyje apmokestinimas.
Iš jūsų klausimo atrodo, kad jus domina tik komandiruotės Lietuvoje.
Didesnius dienpinigius mokėti, žinoma, galima, tik viską, kas virš 19.50 Lt, reikia apmokestinti kaip darbo užmokestį. Jūsų pavyzdyje, kai alga virš 1000 Lt, nereikia žiūrėti, ar neviršija pusės - apmokestinama kas virš 19.50 Lt.
Tačiau gali būti atvejų, kai darbuotojo atlyginimas nedidelis, sakykime, 200 Lt, o dienpinigių už 10 komandiruotės dienų priskaičiuota 195 Lt. Dienpinigių norma neviršyta, bet jie viršija pusę atlyginimo. Todėl neapmokestinti galima tik 100 Lt, o 95 Lt pridedami prie atlyginimo ir apmokestinami kaip DU.

Holdingai, matai dabar, ką padarei su savo tipo juokeliais?

Jei jūs apie sutartį (ar tai faktoringas) sprendžiate pagal sąskaitos serijos raides, tai aš jau atsiprašau, einu slėptis po lapais...
Juk aiškiai rašė Monicute, kas ten buvo - tai paprasčiausias atgalinis lizingas.
Štai ištrauka iš Swedbanko faktoringo paslaugų reklaminio siūlymo:
"Faktoringas yra efektyvus ir greitas įmonės apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, kuris leidžia, neįkeičiant turto, gauti 80–90 proc. sąskaitos sumos. Per kelias dienas, pateikus dokumentus, pardavėjui sumokamas avansas, o pirkėjui atsiskaičius, – ir likusi suma. Faktoringas yra labai lanksti finansavimo priemonė, nes ji tiesiogiai susijusi su pardavimo apimtimi – kuo didesnis pardavimas, tuo daugiau gaunama lėšų".
O jei jau judu radote klaidas Swedbako specialistų sąskaitose - sėkmės jas taisant...

Abi įmonės bus susijusios, kaip rašiau, reikės atsižvelgti į PVM, tarpusavio sandorius. Žinoma, mažiau problemų, kada įmonės nesusijusios. Veiklos sustabdymas antrąjai įmonei reikšmės neturės.

Ko gero, turėtų tikti direktyva 2006/112/EB 47 straipsnis (vežimo paslaugos).

Taigi atsispausdinkite banko išrašus ir matysite. O jei nežinote koks bankas, kelkite labai senus banko dokumentus, juk gal dar neišmesti?

Ne, tikrai ne faktoringas. Skaitykite Google.
O kažkokiai įmonėlei galvoti, kad jie geriau išmano sąskaitų išrašymą ir PVM įstatymą, negu Swedbankas... labai jau drąsu...

Žmogus nelabai orientuojasi PVM esmėje ir apskaitoje ir ne tik. Sunku bus tą verslo planą parašyti...

Ar žinote, kas yra faktoringas? Ką bendro turi turto išpirkimas ir faktoringas? Sąskaita aiškiausiai lizinginė, kokio PVM ten ieškote?

Jei įmonę kuria juridinis asmuo, kaip vienintelis akcininkas - tai dukterinė įmonė.
Jei ją kuria vienos įmonės akcininkai kaip fiziniai asmenys - įmonės yra susijusios.
Ir daugeliu atžvilgiu yra tam tikrų ypatumų - PVM, tarpusavio sandoriai, kai kurios deklaracijos.
O apie ką konkrečiai norima paklausti?

Sąskaitų faktūrų numeracija turi būti nustatyta taip, kad nebūtų sutampančių numerių, net ir kelerių metų laikotarpiu. Galimi įvairūs būdai tam užtikrinti:
- kas metai kažką keisti serijoje, o numeraciją pradėti nuo vieneto, pvz. ABC9, ABC0,... ir pan;
- tęsti tą pačią numeraciją;
- serija ta pati, numerio priekyje paskutiniai 2 metų skaitmenys, pvz, 2009 metais ANC Nr. 090001, 090002. 2010 metais - 100001, 100002, ir pan.
Būdų gali būti įvairių, dar kartą pabrėžiu - svarbu, kad neatsirastų sąskaitų vienodomis serijomis ir numeriais.

Taip, įrašykite to žmogaus, kuris iš pirkėjų surinko pinigus ir įneša juos į įmonės kasą, vardą, pavardę, pagal taisykles tai dar reikia įrašyti jo pareigas.
Viršutinę dalį - orderį - segate prie kasos dokumentų.
Apatinę dalį - kvitą - pasirašęs kasininkas atiduoda pinigus įnešusiam žmogui. Tegu jis juos saugo, kartais iškilus kokioms problemoms, gali praversti.

Tai ir paaiškinkite dar kartą, kad taip jūsų įmonė priverčiama mokėti mokesčius už fizinį asmenį. Tokiu būdu ji nukenčia: tokie sumokėti mokesčiai be reikalo didina jūsų pelną ir tuo pačiu pelno mokestį, nes yra neleidžiami atskaitymai.
Jei direktorius nori finansuoti tuos asmenis - prašau, bet jis tą turi suprasti. O jei jis klauso "anos pusės" buhalterės, tai jos nagai į save riesti, todėl ji taip ir konsultuoja, kad tik jūsų įmonei būtų blogiau, ir džiaugiasi, kad direktorius nesupranta, o jie rado eilinį kvailelį.

Žinoma, galima ir taip.