Va priėjome prie mokestinio aspekto - Taip visi savotiškai kaupsime šias pajamos - bet neprikausomai, kurioje saskaitoje jos bus - Mokesčių skaičiavimas negali keistis.

dėl Kelių mokesčio - beveik visos mintys išsakytos. tax.lt/postt1927.html

Šio atvėju palūkanos neturi jokio įtakos mano pasirinkimui - tai jokiais būdai nebūtų kriterijus.
Pasirinkčiau C banka tik dėl to kad jame būtų be kokie papildomi atsikaitymo operacijų privalumai.

labai teisinga mintis
Šias pajamas irgi primažinčiau kitos veiklos pajamomis. Būtent todėl, kad perkainavimą reika daryti nepriklausomai nuo įmonės vykdomos veiklos. Bet nuomonė kitokia - tai priverstas dėti į 53, 63 poklasę.

Var ir esmė -
1) Ar jos "ten numatytos"
2) Kokios visdėlto tai pajamos.

Sudarydamas Depozito sutarti veikiu tikslingai ir galiu tai pavadinti Finansine Investicine veiklą, Atsiskaitomosios sąskaitos naudojimosi tikslas atsiskaitymas - negrynųjų lėšų pervedimai.

Niekas nesigynčija, kad taip pajamos - Bet kokios? Pasikartosiu - pagal prasmę man tai kitos veiklos, o ne finansinės investicinės veiklos pajamos, todėl kad patis sutartis dėl atsiskaitomosios sąskaitos nenumato finansinės investicinės veiklos.


Apologetai - silpnai sukiesi - visą naktį miegojau - pažiūriu į sąskaitą palūkanų kaip nėr taip nėr.

Apologetai - tai kad tada skirtingos sutartis? Būti visiems viena dipozito sutartis ir visi ją pasinaudotume. Tam jos ir skirtingos, kad nustato skirtingas sąlygas ir dažnai atitinka skirtinga veiklos pobūdi.

Kad yra vienos dienos depozitai - tai nepaslaptis - bet tai tikslinga - veikla teko stebeti toki dalyka - įmonė dienos pabaigai turedama atsisk. sąskaitoje virš 1 000 000 - pervesdavo juos į depozitinę sąskaita - tam kad uždirbtu palūkanas - Vėl tikslinga veikla.

Bankas - kol aš neprieštaraujų - gali nors Velnius pinigus paskolinti ir kol aš miegu ir kol nemiegų - čia jo vykdoma veikla. Bet jei aš staiga pabudęs pasiimsiu visus pinigus - tai jis savo operacijas turės kompensuoti kitomis lėšomis.
Finansavimo bankui nesuteikiu - todėl, kad dėl to nėra susitarimo, suteikiu lėšas kuriomis ruošiosi laisvai disponuoti.

Taip ginčytinas. Nuo senu laikų šias pajamas kaupių 52.

Kapitanovas tada taip iki gali ir neatsakė ar atžsižvelgiant į paskutinė PMĮ pakeitimą - kur konkrečiai nustatyta - kad palūkanos PMĮ požiūrų tai tai pajamos už pinigų skolinimą (ko šio atveju tikrai nėra). Bet kaip sankant ne apie PMĮ šnekam o apie .

Daulelis bankų jau atsisakė nuo šių palūkanų, bet dažiniausiai jos nesudaro ir 1% nuo visų pajamų - taigi nei vienas nepadarysime dideles klaidos priskirę šias palūkanas prie vienokių ar kitokių pajamų.
Taigi klausimas lyg ir atviras. Mano supratimu - pagal prasmę tai nėra palūkanos - todėl aš jų ir nepriskirių finansinei investicinei veiklai.

6118 - sutinku
535 - nelabai sutikčiau, todėl kad tų 0,10 prikaičiavimas už sąskaitos likutį nėra Finansinė investincinė veikla - Palūkanų gavimas nėra mūsų tikslas.
Todel visdėlto siūlyčiau 52

PMĮ į neleidžiamus atsaktymus, - į veiklos sąnaudas, į kitos veiklos ar finansinės-investicines(šios labiausiai tinka) sąnaudas priklausomoi nuo įmonės apskaitos politikos.

Jei paimam cia pasiūlytas sąlygas - toks užskaitymas - tikslinga veikla - todėl jokių netekimų ar pagaučių čia mano manymu negali būti.
Bet šio atveju aiškiai atitinka - 1000 LT=275 USD
Ir bet kokių tikokių uodegyčių pagal negalima dėti nei į pagautę nei į netekimus

Neteisi tik dėl pagautes ir netiekimų. T.y. dėl šių pajamų ir sąnaudų apibudinimo.

Dėl aiškinimo sudetingumo principo ir gi pritariu
[quote:d3adbe723f]atsizvelgiant i tai, kad pradine pirkejo skola buvo 900, tu ji sumazinai 1 000, gavosi neigiama skola (-100), tu ja padidinai 175, liko 75, kas ir atitinka 25$, kai dolerio kursas 3/1. [/quote] Kam tai sudetingai skaičiuoti tuos 175 ?
275 * iš valiutų skirtumo

Ir nuomonė nepasikeitė. Aš ir akcetavau kad tai - normalios pajamos.

Į sąlygas įsiskaitome - dabar mes jas jau perfrazuojame - Paklausėjas neteigė - kad skola visiškai nubraukiama - klausimas buvo del valiutu kurso ir skolu palyginimo. Ir tai nėra blogai kad modeliojame situacijas.

Apologetai - karta - bet pagal realia situacija:
D 240 - 300 USD (skolos kursas)
K 450 - 1000 LT

Gaunu pranešima ir užskaitymo akta kad Aš neskolinga 1000 LT, apmokejimo momentu kursas 3.6364/1
D 450 -1000 LT
K 240 - 275 USD (fiksuokime realia tomis valiutomis kuriomis vyksta operacija Litinė išraiška 1000 LT)

D 240 - 175.01 LT
K 536 - 175.01 LT(Vykdan 275 USD skolos padengima - buvo kursas 3 dabar 3.6364 - valiutų kursu nukripimas = 175.01 LT)

Likutis D 25 USD - jau nesvabu kokiu kursu (3 ar kitais priklausomai nuo nuo perkainavimo)

Kuom remiantis teigi kad tai ne valiutu kursu pasikeitimo itaka - kai yra 3 vienetai - padaugeja atisikaitymo grandziu - bet kad atiskaitymo esme nepasikeičia - Neteigiame gi kad jei atisikatymas tarp 2 asmenu - atsiranda Valiutu kursu pasikeitimo itaka - jei tarp 3 - neatsiranda?

W - skolinga A - 1000 USD
A - skolinga B - 2950 LT
Vidurinį gradį išmetam W sumoka - B klausimas kiek sumoka ir kokia valiuta ? Užskaitymo momentu turi būti sutarta tikslin padengimo suma - pvz. jei kursas visdar 3 Lt tai tarčiausi dėl 983.33 USD užskaitymo.
T.y. manau nėra pagrindo Įmonėi W pervedinėti įmonė B 1000 USD.

Jei A būtų skolinga B 1000 USD - t.y. valiutos vienodos - viskas gerai turime vienda "matavimo vieneta" - neabejotinai atsirastu normalus valiutos kursos pasikeitimas.

Tas pats ir Ulitos pvz. ar jus tartumetes jus budavimi tiekėju atiduotumete 1000 Lt skola už 300 USD (3/1) - abejoju - nebent noredami sau pakenkti.
Bet jai yra toks susitarimas - tai tada šio monetu sakyčiau - būtų skolos užskaitymo/perleidimo pajamos - Pirkejas realiai uždirba 100 LT.

[quote:9d0156bbd8]Tu skolinga Litovcui 1 000 Lt., o zagranica tau skolingas 300 $, arba, Litine israiska, (tarkim, oficialus banko kursas 3/1) - 900.

Taigi, zagranica sumoka 275 $ Litovcui, Litovcas tau sako, viskas OK, tu nebeskolinga. [/quote] - O ka aš šio atveju sakau Užsieniu ? A Apologetai ? Kai jie man neskolingi 300 ?

Apologeto pvz. irgi yra nemažai sustarimu Užsienio vienetas mokėdamas LT - tikslai žino kad 1000 atitinka 275 USD.(t.y. bus padengta visa 1000 Lt skola)
Bet realiai buna gi tai suseda 3 šali ir suderina savo skolas. Taigi jei nukripimai ir atsirastu jei tikrai būtų mažesni.

jei visos kitos išvados diskutuotinos, tai pastaroji - yra visiškai neteisiga.

Draudimo laikotarpis tiesiogai parodo sąnaudų paskirstimą, PVM - ne.
Taigi nematau prasmes deti PVM į atienančių laikotarpių sąnaudas ir priskirti sąnaudomis proporcingai turto naudojimui.
Arba turtas arba sąnaudos.
Jei Apsidraudžiu sausio mėn. ir polisas galios iki 12 mėn. pabaigos. Visas išlaidas pripažįstu sąnaudomis sausio mėnesį.

Anksčiau dedavom į 22 ar 25 kam kaip patinka.
O su nauju saskaitu planu naudoju 2435.
Balanse pagal str. aišku ir kaip pasakė Astule prilausomai nuo likučio gali prireikti perkeltį i 4 klasę

Dalia, jei perki automobili ir sumoki is karto pinigus, tai gaunasi, kad automobilio isigijimo savikaina yra dar "nepatirtos", o PVM'as "jau patirtos" islaidos, bet jos abi tera tik apmoketos.

Islaidu patyrimas nepriklauso nei nuo apmokejimo, nei nuo atvaizdavimo isipareigojimuose, o nuo to, ar jau patirtos tos pajamos, su katromis tos islaidos buvo susijusios.[/quote]
Apologetai - ačiū ačiū, kad aiškini mums palyginimo ir kaipimo principus - patikėt to daryti nereikia.

Tavo logika pakankamai rimta - bet mano požiūri PVM patirtas ir sumokėtas (ar tik patyrtas), kuri aš pagal apskaitos politiką nepriskiriu IT savikainai - galių priskirti einamojo laikotarpio sąnaudomis - todėl kad
"6. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos"
PVM'o niesiogiai nesiejų su pajamų uždirbimu, kaip ir turimo turto - bet turtas atitinka -12 požymiu ir yra ilgalaikis turtas (neduos pajamų, bet suteiks ekomonine naudą) - ir ateinančiais laikotarpiai jis neduos pajamų.

Liksime kiekvienas prie savo nuomonės. O kas ne tik prie nuomonės, aš taip ir darau.

Per mažai informacijos kad galėtume atskakyti - ar teisinga ar ne - mes gi neturime prieš akis dokumentų - tiek informacijos kiek pateikėt - tikriai nieko gero - nepagrįsta įrašas ir tiek.

Galime pavardinti ir kitus atvejus - turtas gali būti prarastas, padovanotas atiduotas panaudos būdu, įkeistas, areštuotas, apgadintas, pavogtas, išrinktas detalemis, kurias ruošiamasi parduoti.

Aš kalbu apie įprasta taveju - nesiejų savo Automobilio su pajamų uždirbimu - todėl, kad neužsimų prekių pervežimu. Ir nieko keisto nematau jei per 3 metų lizingo laikotarpį PVM pagal graifką gaudamas sąskitas pripažinsiu sąnaudomis. Turinys prieš formą. F.A. neišrkeipta - viskas gerai.

gerb Apulogetas

- 12 nustato
12. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas. Negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.

Sąnaudos patyriamos šio atveju gavus sąskaita. Kur prieštaravimas kad PVM suma - nėra patirtos sąnaudos ?

Iš to gali sekti tokis 3 išvados atitinkančios apskaitos politika
+ IT savikaina
+ Laikotarpio sąnaudos
+ ir jei taip norit ateinančių laikotarpių sąnaudos - Neaišk ti kokį laikotarpį nustatysi ir pagal kokius požymius iškyrus IT naudojimo laikotarpį.

Na suklido žmogus norėjo pasakyti, pagal Sąskaitos gavimą.
Mes nieko čia neišspresim - PVM šio atveju vienas iš mažiausiai 15, su -12 prieštaravimu.

Ritul siulau apskaitos politika suvienodinti su PMĮ šio požiūriu ir busi Teisi.

[quote=Ritul]tačiau tam pačiam IT 12
O -20 nurodyta, kad
"15. Pagal lizingo sutartį naudojamo turto vertės sumažėjimo ar padidėjimo sumos, remonto ir eksploatacijos išlaidos apskaitoje registruojamos 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 24-ojo verslo apskaitos standarto „Turto vertės sumažėjimas“ nustatyta tvarka."
Taigi faktiškai vyksta prilyginimas - Nuosavam turtui.

PVM traukimas į IT savikaina priklausomai nuo Apskaitos politikos. Ne veltui panaudotas žodis GALI.

Satlai čia ne Klausimas tiesiog įdomiai nuskabėjo sutrupminimai.

o ind įm nerib civ ats asm
Tai ka ir už ką sudarom reikia nepamiršti

Į atskaitą negalima - bet susigrąžinti jau galima bandyti.
VŽ raše apie grąžinima iš Vokietijos - galima ir iš kitur - bet kaip supratau - reikia surinkti visu dokumentus - originalus surašyti pašymą ir pateikti Užsienio VMI - kuri viska patikrinusi dokumentus grąžins ir perves PVM'a

Aišku visos proceduros iki galo nežinau.

Taip Pelno nuostolio ataskaitoje ir liks nuostolis.
O Paskirstimo deklaracijoje turėsite finansinį rezultatą.

Būtent Keičiasi - ir jos nepripažįstamos, o mažinamos.
PVMĮ + Nr. 407 + BAĮ + + PMĮ ir jokių problemų - 100%

Žinom 99%
Nutarimo nuostatos prieštarauja PVMĮ - Debetonį dokumentą negali išrašyti ne PVM mokėtojas - todėl tie žodžiai "JEI ne PVM moketojas" - tik klaidina. O toliau viskas gerai - Debetinis dokumenta atstato atsargas, sumažina pajamas, PVM ir skolas.
Faikištikai reivizitai galimi pagal PVMĮ 80 str. ir jokių problemų.

.... Anželo di Pietro (1550-1590) nurodė pagrindines buhalterio savybes:
- mokėjimas būti protingu (Ne BŪTi protingu, o būtent mokėti tokiu būti)
- turėti gera būda (sunku nesutikti)
- turėti aiškų raštą (beveik prarado reikšmę)
- turėti profesionalias žinias (pravartu)
- būti valdingu
- būti sąžiningu (atkreipkite dėmesį - tik 6 vietoj!)

Yra tokia gera diskusija Vel komandiruote (kuri jau netelpa i jokiu rėmus) - tem iš dalies aptarėm. tax.lt/postx1107-0-1080.html

Mus nebudžetininkams džiaugtis pagaliau, kad turime tik vieną norminį aktą - kuris reglamentuoja komandiruočių išlaidas.

ne vien Pačiolis žino :)
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1687...

Tiesus kiekvienas - todėl, kad kiekvienas asmuo besinaudojanti apskaitos duomenimis - turi savus reikalavimus.
Jei Vadovai iš buhalterinių ataskaitų nuori matyti - kokią dalį į patalpų nuomos kaune sudaro komunalinės išlaidos - Tai vienas iš reikialavimų sąskaitų plano skaidymui (jei Apskaitoje nenaudojami kiti analizės požymiai). Apie tai reikia rimtai pamastyti - kokios informacijos jums reikės: tada sistemiškai sukurti sąskaitų planą

pvz. 2411 - Pirkėjai. Įmonė veikia Lietuvoje 4 miestuose, Klientai yra privačios ir biudžetinės įstaigos (jei būtų užsienio klienta - valiuta). Pasiūlymas strukturai: 5-as skaičius miestas, 6 - kliento tipas,
2411
241111
241112
241121
241122
241131 - Čia bus sukaupta 3 miesto, 1 tipo klientų skolos suma
241132
Jei įmonė neatliek - detalios skolų analizės - pakaks 2411