Ar galit pasakyt, jei parduotuvė inkasuoja pinigus ir šeštadienį ir sekmadienį, kaip jūs rašot Kasos pajamų orderius ? Ar traktuojat, kad pardavėjos pačios išrašo, ar visgi išrašot tik pirmadienį ? Nes šeštadienį sekmadienį buhalterė kaip ir nedirba ? Kaip teisingai pasielgt ?

[quote=Linda6]Gražke, esi visiškai neteisi.Parduotuves tvarkau jau beveik 15 metų.Galiu nurodyti klaidas, kurių aš niekada nedaryčiau:

1. Visada būtina vesti kasos knygą, išskyrus tada, kai galima operacijas registruoti ŪORŽ.
2.Taip, aptarnaujanti įmonė yra teisi.
3.Kaip suprantu (pagal tiekėją) apyvartos yra nemažos.Turiu galvoje, kad ne 50 ir ne 100 litų.Todėl visada inkasuočiau darbo pabaigoje pinigus, išrašau .
4. KIO visada privalu išrašyti perkant prekes ,galima ir per atskaitingą asmenį.Ne rečiau kaip kartą per mėnesį atskaitingas asmuo atsiskaito už gautus pinigus ir pateikia avanso apyskaitą.
5.Pardavėja kai kuriais atvejais (moka už prekes) gali būti atskaitingu asmeniu,kai jai išduodami pinigai agentams sumokėti už prekes.Bet pinigai išduodami iš įmonės kasos.
6.Neišradinėkite dviračio.Jis bus labai brangus.
7.Sėkmės darbuose.

P.S.spausdinti reikia darbo dienomis, vadinasi bus 20-22

Ačiū Linda6, viskas šiuo metu pas mus taip ir yra :( Na tik pasikoreguot reikia šeštadienius sekmadienius, bet ir vėl, būna kad šeštadienį direktorius įneša pinigus į banką, o iš kasos dar negavęs, tai gaunas kad įneša iš savo kišenės, o pirmadienį jam atiduoda ?

Kasa dabar yra, tiesiog vargas su ja. Popierizmas. Sėdi dieną ir spausdini 30 vnt ir 30 vnt KIO, o po to gaudai direktorių, prikali prie kėdės ir liepi jam iš karto viską pasirašyt. Ot visuomenei naudingas darbas. Nors pinigai jau seniai suvaikščiojo kur jiems reikia.

D 44310 - K 2731 - 500 Lt ( Atsiskaityta su tiekėju iš KA )
D 2435 - K 2731 - 1500 Lt ( Atskaitingas asmuo paima pinigus iš KA )[/quote]
Pirma - jei apskaitą tvarko apskaitos įmonė, kodėl jūs rūpinatės korespondencijomis, ir dar rašote jas neteisingas?

Ačiū, kad rūpinatės... O jūs smalsus, todėl visai normalu kad ir aš smalsi. Jei domiuosi korespondencijomis, reiškias man to reikia. Juk ne šiaip sau čia verkiam, ieškant sprendimo. Manęs prašo paimt vest šią parduotuvės apskaitą ( antraeilėm pareigom ), nesėdint darbo vietoje. Ir kodėl bloga korespondencija ? Jei kasos aparatui suteikta sąskaita 2731, o atskaitingas asmeniui 2435. Tai ir klausimas buvo, ar galima tiesiai iš KA išduot atskaitingam ? Jei inkasuoju iš KA į kasą, tada debetuoju kasą 2720, kredituoju KA 2731, o jau tada iš kasos išduodu atskaitingam D 2435 K 2720 ir tada manau komisija priims tokius įrašus, kai atskaitingas atsiskaitinėja su tiekėjais, D 44310 K 2435, ir darom avansinę. O dėl inkasacijos kartą per mėnesį, hmm, KA aptarnaujančios įmonės diktuoja sąlygas, kad kas dien reikia nunulinti KA, tiek prigazdino, kad kitaip dirbt negalima, kad nusižengimas, bet kiek skaičiau taisykles, darbas su KA, nieko panašaus nemačiau. Bet parduotuvė dirba taip, kaip pravedė instrukciją aptarnaujanti įmonė, nunulina KA kas vakarą.

Na taip, sutinku, kam dirbt paprastai jei galima sudėtingai. Nors rezultatas tas pats, bet popierizmo neatsisakome. Na bet jei apskaitą veda buhalterinė įmonė, kuriai popieriukai pakliūva kartą per mėnesį, o pagal viską, reikia rašyt.

O pakaks tai patvirtinti įsakymu ? Ir dar klausimėlis iš gyvenimiškos situacijos. Pardavėjei direktorius pasako, aš pažadėjau atvažiuos pvz. Sanitex su kvitu 500 ( penkiems šimtams litų ), tu paimk iš kasos pinigus ir sumokėk jam. Dienos pabaigoje daroma inkasacija 2000 ( dviems tūkstančiams litų ). Ar galima pvz buhaleriškai padaryti tokius įrašus, be tarpinių kasų, atskaitingų : Jei visą tokį kelią pasitvirtinti įsakymu, kad galimos tokios operacijos :
D 44310 - K 2731 - 500 Lt ( Atsiskaityta su tiekėju iš KA )
D 2435 - K 2731 - 1500 Lt ( Atskaitingas asmuo paima pinigus iš KA )

Sveiki, labai jau seniai čia kas besilankė, bet paklausiu. Ar gali atskaitingas asmuo veikti kaip įmonės kasa ? Kaip pavyzdys : Parduotuvė, kasos aparatas, inkasacija. Pas mane K Aparatui suteikta 2731 sąskaita. Jei inkasacijos metu būtų daromas buhalterinis įrašas, pvz : D 2435 K 2731. Nes tik vienas atskaitingas asmuo ( direktorius ) tais pinigais ir tedisponuoja. O problema tame, kad parduotuvės buhalteriją tvarko buhalterinės apskaitos įmonė, kuriai yra tik kartą per mėnesį nuvežami dokumentai. Kasos įmonėje iš ties nėra, o kad kas vakarą kažkam išrašinės nėra galimybių, o po to vėl išrašinėti KIO, kažkoks apsurdiškai žaidimas, popierių varinėjimas. Juk kasos žurnale yra kas vakarą įrašai, inkasuota tiek, pasirašo direktorius, ir remiantis žurnalu, kas vakarą inkasuotą sumą iš kart užkelia ant atskaitingo ir viskas, ir tas atskaitingas atsiskaitinėja popieriukais kur ką pirko, ar į banką įnešė, viskas būtų prisegta prie avansinės. Gal kas pasakysite, ar negalima taip dirbt ? Ir kodėl ? Kur nusižengiama ?

Na imant grynai gegužės mėnesį, parduotuvė iš viso dirba 336 valandas, tai jei dvi pardavėjos 2 x 168 = 336, gaunas cygel cygel... Kaip ir galima išlaviruot, tik tiek kabliukas, kad jos dirba per dieną 10 ir 12 valandų. Svarbiausia apgint dienos valandas. Aš ir manau, kad joms apgint gal įvest suminę ?

Ar ne išeitis būtų mano atveju pardavėjoms įvesti suminę darbo apskaitą ?

Sveiki,
Labai noriu jūsų patarimo, nežinau kaip pasielgt. Buvo dvi parduotuvės, dabar liko viena. Atleido visas pardavėjas, liko tik dvi pardavėjos, direktorė ir buhalterė. Direktorė irgi išvykus triem mėnesiams, aš ten buhalterė antraeilėms pareigoms, taip kad, visisškai nėra kas jas pakeistų.
Parduotuvės darbo laikas:
I – III – ( 10 – 20 val. – 10 valandų ) Kiek čia priklausytų pietų pertrauka ? 1.5 val ?
IV-VI – ( 10 – 22 val. – 12 valandų ) o čia jau turbūt dvi valandos pietų ? bet kas pakeis ?
VII - ( 10 – 20 val. – 10 valandų )
Faktas yra toks, kad dvi pardavėjos perdirba dienos valandas. Kitaip jau nebus, niekas trečios pardavėjos nepriims. Suminės nėra. Jos sutinka dirbt viršvalandžius, nes joms yra nustatytas minimalus valandinis, 4.85 Lt, todėl jos su malonumu dirba, kad tik joms kapsėtų. Bet kaip teisingai pasielgt iš buhalterinės pusės skaičiuojant darbo užmokestį ir nenusižengt tikrinančioms instancijoms ? DS –yje joms yra parašyta, dirbti pagal grafiką, dirabnt ne daugiau 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Šioje vietoje jau prasilenkiama su sutaries sąlygomis. Ką turėčiau keist, kad jos galėtų taip dirbt kaip dirba ir nenusižengt DK ? Dėkinga iš ankso…

http://www.kartu.info/index.php?option=com_content&task=view&id=129&Itemid=25

Jei kam įdomu, paskaitykit. Aš ne dėl to, kad dėl žinių, bet noriu pastebėt, kaip viskas suvelta, sviestas sviestuotas.... Ačiū už pagalbą ;)

Aš klausiau apie tokio pobūdžio atostogas, nesipykite : Tėvystės atostogos - nauja atostogų rūšis, suteikiama tėvui nuo vaiko gimimo iki jam sueis 1 mėnuo, 100 proc. apmokama iš SODROS biudžeto. "179 1 straipsnis. Tėvystės atostogos
1. Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo. ( Klausimas buvo, ar už tą mėnesį tėčiui išeinant iš darbo bus skaičiuojama atostogų kompensacija ? Nes kažkaip niekur šito neužėjau, arba kažko nesupratau.)

Labai jums ačiū už tokį operatyvumą Tai reiškias, tas tėvelio atostogų mėnuo įeina į skaičiuojamį laikotarpį, už kurį jam priklauso išmokėt nepanaudotų atostokų kompensaciją... Taip ?

Padėkit prašau :( Skaičiuoju atleidimą iš darbo, savo noru, o ten tėvelis buvęs tėvystės atostogų iki kol vaikui sueis mėnuo. Ar tas mėnuo įeina į stažą, už kurį skaičiuojama atostogų kompensacija ? Ir dar, skatau ir nežinau ar čia gerai aš padariau su tuo tėveliu. Tą mėnesį, kai jis atostogavo ir gavo pašalpą iš Sodros, aš jam darbo užmokesčio visai neparodžiau : 0,00 Lt už tą laikotarpį, o gal reikėjo jam palikt vidutinį ? Ačiū kolegės, lauksiu jūsų pagalbos ;)

Taip, taip.... Aš jungiuos prie MALGOS, ir labai noriu kad kas paaiškintų, kaip teisingai yra vedama Dovanų čekių apskaita ? Gal kokia Maxima, ar Sarma galėtų pasidalint savo patirtimi, kaip jie suvaikšto, kaip kooresponduojasi, kaip yar sustyguota buhalterija ? Netikiu kad maxima kas kart išduodama dovanų čekį kabiną jį ant pirkėjo ir išsirašinėja sąskaitas. Manau čia viską padaro per kasos aparatą. Gal kas galite parodyt visą kelią, kaip teisingai tai padaryti nuo.... iki.... D/K

Ačiū Raini. Pasiskambinau į 1882, sumatonino dar labiau. Sako rašyt laisvos formos sąskaitą kompensacijai. PVM galima traukt į sąnaudas, PVM atskaita negalima. Tik ką blogai padariau, kad nepaklausiau, ar latviai kompensuot man turi visą sumą su PVM, ar tik sumą be PVM ? Gal jūs galit pasakyt ?

Aš mielai įtraukčiau į prekės vertę, bet taip neišeina. Prekė kad ir ateina laivu, bet ji lietuviška. Tai žuvis, kuri sugauta Atlanto vandenyne, kadangi laivai lietuviški, mūsų, tai ir prekė lietuviška. Ji sandėliuojama lietuviškuose sandėliuose, ir mes esame ir pardavėjas ir ekspeditorius. Prekė parsiduoda ankščiau nei ji ateina į uostą, o sandėliuojasi ji iškrovus iš laivo, o latviai mašinas siuntinėja po vieną kaip turi. Mes savo vardu saugom žuvį, bet latviai dievagojas, kad visas išlaidas mums kompensuos, pripažysta savo kaltę, kad laiku mašinų nepaduoda. Todėl mes gavę sąskaitą turim ją perstatyt latviams. Tokia vat istorija

Laba diena, prašau pakonsultuot dėl išlaidų kompensavimo.
Mūsų įmonė parduoda prekes Latvijos PVM mokėtojui. Prekės atvyksta laivu. Prekes Latvijos įmonė pasiėminėjo per kelis kartus atsiųsdama po mašiną 10-ties dienų bėgyje. Kadangi prekių saugojimui buvo reikalingas šaldytuvas, mes savo vardu padėjome prekes saugojimui pas kitą UAB. Mūsų įmonė patyrė saugojimo išlaidų, kurias Latvijos įmonė mums turi kompensuot. Mums saugojimo įmonė išrašė sąskaitą su PVM. Klausimas, kaip teisingai įformint patirtų išlaidų kompensavimą ? Latvijos įmonė paprasto popiergaliuko išlaidų kompensavimui nepripažysta, jie apmokėjimui nori sąskaitos. Sąskaitos su lietuvišku PVM irgi nenori, sako, kad jie neprivalo mokėt mums mūsų PVM. Galvojome išrašyt sąskaitą faktūrą be PVM, nurodant pastaboje kad tai patirtų išlaidų kompensavimas, nurodyt PVM įst. 15 str. 7 dalį, ir nepasinaudot PVM atskaita. Kaip pasielgt ? Gal kas patartumėte.

Kur būtų galima apie tai paskaityt ? Gal galit įkelt nuorodą ? Mane domina [i][u]" Galite mokėti 400lt, bet tada 15proc. įmonė moka iš savo lėšų. Tada leidžiami atskaitymai 400Lt, neleidžiami 60Lt Matematika paprasta ir daug kartų apie tai kalbėta "[/u][/i][/b]

Gal kas turit sutarties pavyzdį, negyvenamųjų patalpų nuoma iš fizinio asmens, kai GPM moka Nuomininkas iš savo lėšų. O gal tiesiog pakanka parašyt, kad Turto nuomos mokestis, pvz. 3000 Lt, nuo kurios 15 proc. GPM per mėnesį moka Nuomininkas iš savo lėšų ?

PAS MANE YRA KOMERCINĖS PASKIRTIES NT, tai aš įskaitau kad:

Komercinės paskirties paskirties nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra jo VIDUTINĖ RINKOS VERTĖ, nustatyta taikant masinį turto vertinimo būdą.

O, tik Kitų paskirčių nekilnojamojo turto (gamybinių, pramoninių, inžinerinių bei kitų statinių) mokestinė vertė yra jo vertė, nustatyta taikant atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. Šio nekilnojamojo turto (išskyrus inžinerinius statinius) vertei taikomas vietovės pataisos koeficientas, įvertinantis turto buvimo vietos įtaką nekilnojamojo turto vertei. Juridiniai asmenys, apskaičiuodami nekilnojamojo turto mokestį už nekilnojamąjį turtą, kurio mokestinė vertė nustatoma atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, turi teisę naudotis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta nekilnojamojo turto verte, nustatyta iki 2006 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau kaip prieš penkerius metus.

Gal aš ką ne taip suprantu ???

Ačiū Rolf, būtų paprasta jei nebūtų sudėtinga :D Aš pavėlavau priduot NT deklaraciją, kas dabar bus ? Niekad neteko jos pridavinėt, pirmi metai ir ups... Na, bus kaip bus, reik priduot kad ir pavėluotai... Norėjau paklaust, pagal savo unikalaus nr. paiešką gavau įvairius duomenis ir pasimečiau, gal patarsit, kuriuos duomenis naudot pildant NT deklaraciją už 2009 m. O rezultatai tokie :
Pagal Statistinio mokestinio (bazinės) vertės paiešką yra tik vienintelis įvertinimas :
2006-01-01 : 256586 Lt
O pagal Vid. rinkos verčių paiešką buvo :
2006-01-01 : 256586 Lt
2007-02-01 : 314475 Lt
2008-05-01 : 445606 Lt
2009-02-01 : 470000 Lt
2010-01-01 : 310000 Lt
Klausimas : kurią man vertę naudot apskaičiuojant NT mokestį už 2009 m. ?

Na būkit tokie geručiai, įkelkit kas nuorodą, kur RC ieškot tų masinių NT vertinimų pagal unikalų Nr. Na niekur nerandu. Labai ačiū

Ačiū Petronėle, tu auksas O kaip patartumėte tikslint ?, ar gal pakaktų kas ketvirtį, o dar labiau norėčiau kas pusmetį, ar iš vis už metus gruodyje ar visgi sąžiningai tikslint visus 12 mėnesių pamėnesiui ? Nes sutartyje skamba kad Nuomininkas mokas nuomą Nuomotojui kas mėnesį iki einamo mėn. 10 dienos.

[quote=Petronele][quote=grazhke] 3797,47- GPM 569,62- 227,85 = FA 3000 Lt,
o jei iš įmonės lėšų, tada : ( 3000 Lt * 15% GPM 450 Lt ); ( 3000 * 6%
Gerai suprantat.

Petronėle, AČIŪ, AČIŪ, AČIŪ !!! Ir jei dar galima paskutinį klausimėlį ir daugiau nebetrukdysiu. Kooreguosiu FR0572 deklaracijas už 2009 metus, tik dar teks su direktore pasitart iš kieno lėšų, nes susidaro nemažas skirtumas, vėl noriu pasitikslint. Priedo FR0572A langelių pildymas, jei 1 variantas tai : A6 - 3797,47 Lt; A7 - 570 Lt; A18 - 228 Lt
O jei 2 variantas, iš įmonės lėšų, tada : A6 - 3000 Lt; A7 - 0 Lt, A17 - 450 Lt, A18 - 0 Lt, A19 - 180 Lt. Ar gerai suprantu ?

[quote=upss]
Žinau, bet jūs pažiūrėkit kaip į 2009 metus

Ar galit kas patikrint FA saskaitą, jei su nuoma + komunaliniai. Sutartyje tai numatyta. Tik nesuprantu, ar prie tos sąskaitos reik pliusuot GPM ir , ar padaryt tame skaičiuje.

Be galo dėkinga jums Petronėle, bet jei galima, aš noriu išsiaiškint iki galo, tai jei teisingai visa tai padaryt, kad būt teidžiami atskaitymai ir FA nenuskriaust reiktų padaryt taip : 3797,47- GPM 569,62- 227,85 = FA 3000 Lt,
o jei iš įmonės lėšų, tada : ( 3000 Lt * 15% GPM 450 Lt ); ( 3000 * 6% 180 Lt ); ir abu variantai galimi ? Gerai suprantu ?

[quote=Petronele][quote=asmon]Sveiki, vedu galus 573 formai, kaip man apskaiciuoti GPM ir
Nuomą kas mėnesį turėjot deklaruot FR0572, FR0573 jos jau nebereikia rodyti. O kaip apskaičiuot GPM ir
O jei mokama iš įmonės lėšų, tai kokią sąskaitą reikia debetuot priskaitant ? Ir kaip tada apsisuks ratas, kai deklaracija pasieks VMI ? Ar FA nuo to kaip nors nukentės ?

[quote=Gita1][quote=grazhke]jei jam į rankas kas mėnesį mokam 3000 Lt, tai nuo 3000 sakičiuoju 15 % GPM - 450 Lt ir nuo 3000 skaičiuoju
Ne negerai.
Priskaityta nuoma - 15% GPM - 6%
Kaip suprantu, mūsų atvejis kai mokama iš įmonės lėšų ir dedama į neleidžiamus atskaitymus. Gerai suprantu ? O taip daryt negalima ? O jei galima, FR0572 priede, kokiose eilutėse jas reikia rodyt ? A6, A17 ir A19 ? Ir kaip tai VMI atsisuks prie FA ?