Ok, mintys sutampa, tad taip ir teks daryti :) Ačiū

Sveiki,

turiu tokią situaciją. Atvyko iš tolimosios Rusijos klientai. Kadangi labai svarbūs klientai tai vadovas nusprendė, kad reikia skirti skirti lėšų reprezentacijai. Vienas mūsų darbuotojų kartu su klientu lankėsi restorane (kaip ir viskas tvarkoj), taip pat buvo slidinėti (ar leidžiamos sąnaudos??) ir plaukiojo baseine... Tai va.. ar visos šitos sąnaudos leidžiami atskaitymai 75/25???
Beje, viskas vyko savaitgalio dieną... Ką man reikėtų daryti? Apmokėti tam darbuotojui už tą savaitgalio dieną dvigubu tarifu?

Tarkime pirkote prekes iš Anglijos. T.y. iš pradžių sumokėjote avansą, pvz. 1000 GBP, apskaitoje tas avansas atsiduria 2 klasėje prie išankstinių apmokėjimų. Avansą mokėjote 2011 m. gruodžio 5 d., kai valiutos kursas buvo 4,0207. Taigi apskaitoje įsivedate 1000 x 4,0207 = 4020,70 Lt prie išankstinių apmokėjimų. Tokio dydžio išankstinis apmokėjimas turėjo "kabėti" apskaitoje ir gruodžio 31 dieną.

2012 m. liepos 20 d. pristatė prekes ir išrašė sąskaitą ta Anglijos įmonė. Tą dieną valiutos kursas buvo 3,9291 Lt, taigi įsivedate gautas prekes, būtų: 1000 GBP x 3,9291 =3929,10 Lt. Taigi, būtent tokia skola pakimba kaip mokėtina tai Anglijos įmonei.

2012 m. liepos 20 d. darote sudengimą:

D 4 kl. skolos tiekėjams 1000 GBP (3,9291 kursu) = 3929,10 Lt
K 2 kl. išankstiniai apmokėjimai 1000 GBP (4,0207 kursu) = 4020,70 Lt
D 6 kl. valiutos kurso pasikeitimo nuostolis = (4020,70 - 3929,10) = 91,60 Lt

Man darant sudengimą programa paėmė sudengimo dienos valiutos kursą, o man reikėjo avanso gavimo dienos valiutos kurso. Tai užteko tą valiutos kursą ištaisyti. Tai gal ir jums panašiai...

Tada reiktų rankiniu būdu pasiskaičiuoti, kokie skaičiukai turėtų gautis, ir jei programa blogai sudenginėja, tada reiktų kreiptis į tą įmonę, kad pataisytų.

O koks ten valiutos kursas galėjo persiskaičiuoti? Valiutos kursas nuo avanso negali persiskaičiuoti, kokiu kursu gautas avansas, tokiu kursu ir turi likti atskaitomybės sudarymo datai. Gal blogai pinigų sudengimą padarėte už gautą produkciją?

Čia dar galiu įmesti iš to VAS'o rekomendacijų pavyzdėlį, kaip viskas buhalteriškai suvaikšto:

Pavyzdys
Automobilio dalimis prekiaujanti UAB „X“ 20X4 m. kovo 14 d. sudarė sutartį su Latvijos
įmone Y dėl 6 000 vnt. uždegimo žvakių po 1 LVL/vnt. ir 2 000 vnt. pakaitinimo žvakių po 2
LVL/vnt. įsigijimo. Kadangi sutarties sudarymo dieną įmonės Y sandėlyje buvo tik 1 200 vnt.
uždegimo žvakių ir 1 000 vnt. pakaitinimo žvakių, buvo sutarta likusią prekių dalį pristatyti per 3
mėnesius. Be to, pagal sutarties sąlygas Latvijos įmonė Y įsipareigoja prekes pristatyti į UAB „X“
sandėlį ir tuo pačiu perduoti visą su automobilio dalimis susijusią riziką ir naudą. Sutarties
sudarymo metu valiutos kursas buvo 5,2122 Lt už 1 LVL.

1 200 vnt. uždegimo žvakių ir 1 000 vnt. pakaitinimo žvakių buvo pristatyta 20X4 m.
balandžio 2 d., kai valiutos kursas buvo 5,2125 Lt už LVL:
(1 200 LVL + 2 000 LVL) x 5,2125 Lt = 16 680,00 Lt
Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 16 680,00
K 443 Skolos tiekėjams 16 680,00

4 800 vnt. uždegimo žvakių buvo pristatyta 20X4 m. gegužės 14 d., kai valiutos kursas buvo
5,2120 Lt už 1 LVL:
4 800 LVL x 5,2120 Lt = 25 017,60 Lt
Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 2014 Pirktos prekės skirtos perparduoti 25 017,60
K 443 Skolos tiekėjams 25 017,60

1 000 vnt. pakaitinimo žvakių buvo pristatyta 20X4 m. birželio 1 d., kai valiutos kursas buvo
5,2115 už 1 LVL:
2 000 LVL x 5,2115 Lt = 10 423,00 Lt
Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 2014 Pirktos prekės skirtos perparduoti 10 423,00
K 443 Skolos tiekėjams 10 423,00

UAB „X“ už pristatytas autodalis atsiskaitė 20X4 m. liepos 15 d., kai valiutos kursas buvo
5,2112 Lt už 1 LVL:
D 443 Skolos tiekėjams (16 680 Lt + 25 017,60 Lt + 10 423 Lt) 52 120,60
K 271 Sąskaitos bankuose [(6 000 LVL + 4 000 LVL) x 5,2112 Lt] 52 112,00
K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 8,60

Ne, įsigijimo savikainai neturės įtakos. Prekes užsipajamuojate įsigijimo dienos kursu ir viskas. O apmokant susidaro arba neigiamas arba teigiamas valiutos kurso pasikeitimo rezultatas (finansinės ir investicinės veiklos pajamos arba sąnaudos dėl valiutos kurso).

Nusprendžiau atsiversti verslo apskaitos standartus. Iš 22 VAS rekomendacijų:

Sandoris užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu turi būti įvertinamas
finansinės atskaitomybės valiuta pagal sandorio dienos valiutos kursą.
Sandorio diena – diena, kai pardavėjas (paslaugos teikėjas) su prekėmis (paslaugomis)
susijusią riziką ir naudą perduoda pirkėjui (paslaugos gavėjui).

Mano atveju, ta nauda ir rizika pereina automobilį pakrovus į laivą, todėl manu, kad reikia įsivesti tos dienos valiutos kursu į apskaitą tą automobilį :)

8. Įsigijimo savikaina apskaitomas už užsienio valiutą pirktas turtas balanse turi būti
įvertinamas finansinės atskaitomybės valiuta, taikant pirminio pripažinimo metu (sandorio
dieną) galiojusį valiutos kursą.
Pavyzdys
20X5 m. vasario 16 d. įmonė X sudarė sutartį su Švedijoje veikiančia įmone dėl 4
automobilių po 400 000 SEK už kiekvieną pirkimo. Sutarties pasirašymo dieną valiutos kursas
buvo 0,37957 Lt už 1 SEK. Pagal sutartį su automobiliais susijusi nauda ir rizika įmonei X
perduodama automobilių pristatymo į įmonės X sandėlius dieną. Automobiliai įmonei X buvo
pristatyti į sandėlį 20X5 m. kovo 20 d., kai valiutos kursas buvo 0,37950 Lt už 1 SEK.
Registruojant gautus automobilius, apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 122 Transporto priemonės [(4 x 400 000 SEK) x 0,37950]* 607 200,00
K 443 Skolos tiekėjams 607 200,00

O aš tiek rūpinuosi tuo valiutos kursu, nes automobilio vertė nemaža ir nuo valiutos kurso priklauso to automobilio įsigijimo savikaina. O nustačius blogą savikainą ir nusidėvėjimas būtų neteisingas.

Paskambinau į VMI, tai sakė, kad čia montavimo darbų kaina ir geriausia, kad gautoje sąskaitoje už varžtelius būtų nurodomos ne tos medžiagos, o tarkim "montavimo darbai". Aš dar galvoju, kad galėtų būti, pvz. "kompensavimas už tokias ir tokias medžiagas".
Taip, kad teisingai rašėte :) Ačiū, Raini =)

Vadinasi, jei nuosavybė pereina tada, kai automobilis pakraunamas į laivą, tai turbūt ir įvesdama automobilį į apskaitą turėčiau naudoti balandžio 11 d. valiutos kursą, kai išrašyta sąskaita ir pakrautas automobilis, nes tą dieną perėjo nuosavybė, reiškias tą dieną įsigijome automobilį. O kodėl manote, kad reikėtų vėliau perskaičiuoti pagal muitinės deklaracijos datą?

Viskas taip, kaip aprašėte. Dėl žmogaus - jis dirba pagal paslaugų teikimo sutartį, įmonėje neįdarbintas. Jis varžtus pirko iš kitų įmonių, o mums gaunasi, kad perpardavė visas tas medžiagas. Tą sąskaitą, kurią gavome, išrašyta jo vardu - mums.

"O dėl varžtelių patekimo Anglijon problemos nėra - tai ne prekių pervežimas verslo tikslais, kaip ir pati tokią išvadą padarėte." Aš galvojau, kad tai pervežimas verslo tikslais. O kodėl ne? O kokia situacija galėtų būti, kad tai būtų pervežimas verslo tikslais (aišku, šiuo atveju geriau, kad nebūtų, nes tada nereikia pardavimo PVM skaičiuoti, tik man įdomu, nes aš žiūriu, kad nesuvokiu šito dalyko...)?

Labai reikia pagalbos... Nebežinau, kokių dokumentų reikia reikalauti.

Turiu prekių pirkimo PVM sąskaitą iš montuotojo (fizinio asmens). Jis sakė, kad prekes pats nuvežė (turbūt įsimetė į lagaminą ir nuvežė) į Angliją. Kadangi tos prekės faktiškai mūsų užsakymu nuvežtos į Angliją ir ten bus montuojamos, tai kokį dokumentą turi pristatyti tas žmogus dėl prekių nuvežimo į Angliją? Jis ne transportininkas, jokių CMR'ų neturės...

Mes (įmonė A) tą montuotoją samdome. O dėl PVM mokėtojų, manau, kad taip, atsiranda prievolė registruotis Anglijoje PVM mokėtojais ir tada vykdyti durų montavimo paslaugą, bet nesiregistruosime - menamą PVM sumokės įmonė B (esanti Anglijoje), kaip kad paprastai būna nuo paslaugų pirkimo.

Tik vat man dėl tų varžtelių neramu, taip tai montavimo darbų savikaina, viskas ok. Tik dėl prekių pervežimo...

Šiek tiek pasiskaitinėjau, gal įmesiu kažkiek ir jums pasižiūrėti (gal kada pravers):


1. Kokias atvejais prekių pervežimas verslo tikslais į kitą ES valstybę narę laikomas PVM apmokestinamu prekių tiekimu?
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau - PVM įstatymas) 51 str. 1 dalies nuostatas, prekių tiekimu už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių pervežimas verslo tikslais iš ES valstybės narės, kurioje prekės faktiškai yra, į kitą ES valstybę narę, kai prekes veža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo.
Kadangi tarp ES valstybių narių nėra muitų sienų ir neforminamos iš vienos į kitą ES valstybę narę išvežamų prekių eksporto procedūros, o jas įvežant neforminamas prekių importas, todėl PVM įstatyme įtvirtintomis nuostatomis siekiama kontroliuoti prekių apyvartą iš vienos ES valstybės narės į kitą ir išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų. Šiuo tikslu prekių pervežimas iš vienos ES valstybės narės į kitą verslo tikslais, kai prekių savininkas nesikeičia, prilyginamas prekių tiekimo sandoriui ir atvirkščiai, savo prekių atsigabenimas iš kitos ES valstybės narės prilyginamas prekių įsigijimo iš kitos ES valstybės narės sandoriui.
Sąvoka ,,verslo tikslais“ yra suprantama kaip įvairios ekonominės veiklos vykdymas kitoje ES valstybėje narėje, t.y. prekių pervežimas į kitą ES valstybę narę turi būti susijęs su kitoje ES valstybėje narėje vykdomu prekių tiekimu ar paslaugų teikimu. Pavyzdžiui, Lietuvos apmokestinamieji asmenys įsteigia savo įmonių filialus kitose ES valstybėse narėse ir per juos vykdo iš Lietuvos išvežtų įvairių prekių prekybą; vykdo statybos darbus ir šiuo tikslu išveža iš Lietuvos medžiagas, žaliavas; parduoda įrengimus, kuriuos sumontuoja pirkėjo įmonėje; steigia kitose ES valstybėse narėse biurus įvairioms paslaugoms teikti ir išveža iš Lietuvos biurų įrangą ir panašias materialines vertybes.

Pažymėtina, kad jeigu Lietuvos PVM mokėtojas verslo tikslais prekes perveža į kitą ES valstybę narę, tačiau nėra įsiregistravęs nei toje, nei bet kurioje kitoje valstybėje narėje PVM mokėtoju ir išrašytoje pervežamų iš Lietuvos prekių PVM sąskaitoje faktūroje nenurodo (negali nurodyti) PVM mokėtojo kodo, suteikto jam kitoje valstybėje narėje, tai tokiu prekių tiekimo (prekių pervežimo verslo tikslais į kitą ES valstybę narę) atveju 0 proc. PVM tarifas netaikomas, nors prekės ir išgabenamos iš Lietuvos, o taikomas standartinis arba lengvatinis (jeigu toks nustatytas) PVM tarifas.

Išvada mano tokia: jei prekės pervežamos iš Lietuvos į kitą ES dėl montavimo darbų, tai joms turi būti paskaičiuotas pardavimo PVM, šiuo atveju 21 proc., nes įmonė A nėra registruota Anglijoje PVM mokėtoja ir negali taikyti 0 proc. PVM.

Tik vat šitoje vietoje man trūksta informacijos apie tą sandorį (nežinau, kas tas prekes realiai išvežė, ir ar apskritai išvežė...). Tai jei mes (įmonė A) būtų išvežusi, tada turėčiau elgtis pagal aukščiau aprašytą situaciją. O jei vis dėlto tas prekes paėmė ir išvežė pats montuotojas? Kaip tada... :/

Ką galėtumėte pakomentuoti apie šią situaciją?

Veikėjai:
Įmonė A - PVM mokėtoja Lietuvoje
Įmonė B - PVM mokėtoja Anglijoje, ES
Montuotojas - fizinis asmuo, veikiantis pagal individualią veiklą, Lietuvoje gyvenantis.

Veiksmas:
Įmonė A pardavė įmonei B duris, su nuliniu PVM, nes išvežtą į ES, su dokumentais viskas tvarkoj. Montuotojas įmonei B sumontuoja tas duris Anglijoje, už paslaugas jam apmoka įmonė A. Montuotojui prireikė varžtelių, sraigtelių, kad būtų galima sumontuoti tas duris, nusipirko Lietuvoje, o sumontavo Anglijoje. Kokiais būdais tas prekes nugabeno iki Anglijos - kol kas nežinau. Montuotojas pateikė įmonei A sąskaitą už tuos varžtelius su lietuvišku PVM'u.

Klausimai:
1) Įmonė A priimdama tą sąskaitą, ką turėtų daryti, žinodama, kad tie varžteliai iškeliavo į Angliją?
2) Ar jai atsiranda kažkokių mokestinių pasekmių dėl PVM'o?
3) Ar įmonė A turi turėti įrodymus, kad tie varžteliai iškeliavo į Angliją?
4) Įmonė A be abejo norės, kad įmonė B kompensuotų tas išlaidas, tai ar galima būtų rašyti bendrą sąskaitą: "montavimo darbai", ar reikia atskirti tuos varžtelius nuo montavimo darbų?

Pasitikslinimui: rizika pirkėjui pereina prekes atgabenus į Klaipėdą? Ar prekes pakrovus į laivą?

įvairūs medsraigčiai, varžtai ir pan, suma 2500 + PVM. Durys jau seniau išvežtos, parduotos, viskas tvarkingai. O šitie varžtai nebus parduoti, kol nebus baigti montavimo darbai. Bet kadangi jie faktiškai yra nuvežti į Angliją, tai galvoju kaip dėl PVM'o...

Sveiki,

pirkome automobilį iš JAV.

Invoice'as išrašytas: 2012-04-11
Muitinės deklaracijos data (priėmimo data): 2012-05-15
Pristatymo sąlygos: CIF Klaipėda.

Manau, kad automobilį į apskaitą reikia įsivesti 2012-05-15, ar teisingai? Tik kurios dienos valiutos kursas turi būti naudojamas? 2012-05-15?

Sveiki,

viename Anglijos objekte montuojame duris. Buvo nupirktos medžiagos Lietuvoje, nuvežtos į tą objektą Anglijoje ir kol kas ten guli, kol bus pradėti montavimo darbai. Klausimas - tos prekės faktiškai nuvežtos į Angliją, tai ar nereikėjo šitoje vietoje "kažką" su PVM daryti...? :)

Sveiki,

balandžio mėn. pirktas automobilis iš JAV, pro muitinę automobilis prakeliavo gegužės mėn. JAV įmonė sąskaitą išrašė balandžio mėnesio data, doleriais. Klausimas: kuria data pajamuoti automobilį? Nes nuo datos priklauso valiutos kursas, o nuo valiutos kurso automobilio įsigijimo vertė, kuri, per nudėvėjimą, nukeliaus į sąnaudas.

Ačiū.

Na aš įsivaizduoju, kad tas svoris reikalingas dar ir transportuojant prekes, kad transporto kompanijos žinotų, kokį jos ten svorį veža. Įdomu, ar tai viskas dėl ko reikia to svorio :)

Sveiki,

sakykit mielieji, kokį vaidmenį apskaitoje vaidina prekių svoris (brutto, netto)? Apskaita pas mus vedama vienetais, arba kvadratiniais metrais (parduodame duris). Bet pardavimo sąskaitose nurodome ir prekių svorį. Kam jis reikalingas? (Žinau, kad jis reikalingas teikiant intrastato ataskaitas, bet kokiu dar tikslu reikia svorį nurodyti?)

Sveiki, netyčia akys užkliuvo už šitos žinutės. Mūsų įmonė užsiima prekių eksportu ir įmonėms, ir fiziniams asmenims į Rusiją. Tai kaži kokiu atveju reikia pildyti tą FR0420 formą? Ir kur tą formą galima surasti? Mes kai parduodam prekes fiziniams asmeniui, tai parduodam su nuliniu PVM'u, nes jis atsiunčia mums muitinės deklaraciją. Tik galvoju, gal tada turi būti speciali forma tos deklaracijos?... Gal galite kas nors plačiau apšviesti, nes šiek tiek susipainiojau...

Ačiū labai, reikės pranešti žmogeliui :)

Kuo ilgiau dirbu buhaltere, tuo mažiau viskuo pasitikiu, ypač teisės aktais nežinau, kaip jums, bet man būna, kad atrodo viskas labai aišku, nu net per daug aišku, ir tik kokią dieną cinkt, žiūri, kad pražioplinai kažkokį teisės aktą, kažkokią išimtį ir pan. Na gal jau paranoja, reik pailsėti

Sveiki,

neįgaliesiems gali būti taikomas didesnis NPD?

20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 800 litų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 600 litų.

Jeigu darbuotojas neparašė prašymo, kad taikyti NPD, tai jis vis tiek galės prisitaikyti jį metų gale, ar ne? Kiek suprantu, jei taikomas tarkim 800 ar 600 Lt NPD, tai jis jau nebėra siejamas su pajamomis, t.y. kiek žmogus beuždirbtų vis tiek taikomas fiksuotas NPD dydis?

Sveiki,

ar pas jus įmonėse dirba neįgaliųjų? Norėčiau pasikonsultuoti dėl jiems taikomų lengvatų. Ar tiesa, kad darbuotojams, turintiems neįgaliojo pažymėjimą suteikiamos ne 28, o 35 kalendorinės atostogų dienos per metus?

166 straipsnis. Kasmetinės minimaliosios atostogos
1. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.
2. Kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams iki aštuoniolikos metų;
2) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
3) neįgaliesiems;
4) kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.
3. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos.

Pagal darbo kodeksą lyg taip ir išeitų, bet dar norisi jūsų pritarimo.

Norėčiau trumpos konsultacijos.

Kokios papildomos naudos garantuojamos darbuotojams, turintiems tam tikrą nedarbingumo grupę? Gal kas esate susidūrę ir trumpai žinote? (Detaliai pati pasiskaitysiu), bet kad užvesti ant kelio :)

Skambinau VMI konsultantams. Tarp kitko užklausiau dėl to, jei žmogus suserga, ar neapmokamose atostogose būna, tai vis tiek yra lyginama su sutartyje nustatytu DU, nors tą mėnesį jam ir būtų priskaičiuota realiai mažiau. Bet reikia lyginti su nustatytu. Užklausiau dėl priedų, tai sakė, nesvarbu, ar sutartyje numatytas, ar nenumatytas priedų mokėjimas reikia lyginti su nustatytą darbo užmokestį ir tą priedą.

Nors man vis tiek kirba tas dalykas dėl priedo, nes pagal parašymą: mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10001...
į priedą galima atsižvelgti tik tada, jei tai numatyta sutartyje...