Na kažkaip net neįsivaizduoju. Kaip suprantu tos prekės buvo išvežtos iš Lietuvos ne prekių pardavimo momentu, o vėliau? Tai kaži ar tada gali būti taikomas 0 proc. tarifas. Juk tas prekes jau pats pirkėjas po kurio laiko išsiveža, jos jau yra jo nuosavybė, o ne jūsų. Kokios numatytos pristatymo sąlygos (Incoterm)?
Jūs pagalvokit dėl ataskaitų teikimo intrastatui - ar jums neatsiras prievolė jas teikti? Taip pat dėl FR0564, kurioje nurodoma kam ir už kokią sumą buvo patiektos prekės... Pagal mane, jei prekių tiekimas įvyko Lietuvoje, tai taikomas 21 proc. PVM tarifas. Dėl įrodymų apie išvežimą - reikia turėti CMR'ą (aišku žiūrint, kas tas prekes vežė). Jei nėra CMR'o, tai tada gal ir užtektų pirkėjo patvirtinimo apie gautas prekes. Bet čia matot, jums reiks tikslinti FR600 ir FR0564 tuo metu, kada įvyko prekių pardavimas (jei visgi prekės buvo išgabentos pardavimo momentu). Bet šiuo atveju, aš išsiaiškinčiau ar tikrai nėra prekių gabenimo dokumentų.
Bet kuriuo atveju, jei prekių tiekimas įvyko Lietuvoje, tai jūs turite taikyti 21 proc. PVM.

O tas prekes apskritai kas nors išvežė iš Lietuvos į tą kitą ES šalį? Pagal PVM įstatymą:
1. Taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).

Ačiū, Raini =)

Gal kas žino, ar leidžiamos sąnaudos įmonei apskaičiavusiai pardavimo PVM pagal rezervo taisyklę?

Sveiki,

visai pasimetusi jaučiuosi.
Ar pagal kasos aparato kvitus pripažinti išlaidas sąnaudomis, jei ant kvito nėra pirkėjo rekvizitų?
Dėl PVM viskas aišku, kad negalima traukti į atskaitą.
O jeigu ant kvito parašyta, kad "nefiskalinis kvitas"? Kaip tada su sąnaudomis?

mic.vmi.lt radau informacijos:
Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, jeigu prekės ar paslaugos, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (kartu su PVM) neviršija 1000 Lt.

bet klausiu dėl to, kad nesuprantu dėl pirkėjo rekvizitų, ar jie privalomi ar ne...

Sveiki,

svarstau kiek įmonei yra optimalu turėti bankų. Pavyzdžiui, įmonė dirba vien tik su vienu banku, jame turi keletą sąskaitų atsidariusi, ir visi pinigų mokėjimai ir pinigų gavimai yra vykdomi būtent per to banko sąskaitas. Iš senesnių laikų įmonė turėjo pasiėmusi lizingų ir buvo atsidariusi banko sąskaitas ir kitame banke. Dabar su tuo banku praktiškai jokių reikalų neturi. Aš dabar galvoju, kuris variantas geresnis: ar palikti visas sąskaitas viename banke, ar su atsarga turėti sąskaitas (bent vieną sąskaitą) ir kitame banke (maža kas...)? Kaip jūs manote?

Ačiū!

Išmokant atostoginius turi būti išmokėtas ir visas priklausantis atlyginimas iki atostoginių, tiesa? Tai ar čia turima omeny, kad turi būti išmokėtas rugpjūčio mėn. atlyginimas, ar kad turi būti išmokėtas ir rugsėjo mėn. atlyginimas už 1-9 dienas?

Sveiki,

pasimečiau dėl atostoginių. Darbuotojas išeina atostogų rugsėjo 10-16 dienos. Jam išmokant atostoginius ar reikia išmokėti ir darbo užmokestį už 1-9 dienas?

jeigu reikia išskaičiuoti iš darbo užmokesčio sumas pagal antstolio raštą. Tai ar tų sumų išskaičiavimas vyksta tik iš darbo užmokesčio? ar ir iš darbo užmokesčio + atostoginiai?

Sveiki,

dar vienas klausimėlis dėl direktoriaus atlyginimo. Jo atlyginimą nustato akcininkas (surašomas akcininko sprendimas). O ar gali direktorius kas mėnesį gauti vienokį ar kitokį priedą prie to nustatyto darbo užmokesčio? Ar kiekvieną kartą paskiriant priedą turėtų būti akcininko sprendimas?

Supratau, kad negali būti mažesnis nei to mėnesio, kurį skaičiuojami atostoginiai minimali mėnesinė alga. Reikės perskaičiuoti :) Ačiū

Ačiū, aš irgi taip pat mąstau :)

Supratau :) Ačiū

Sveiki,

nuo rugpjūčio mėn. padidėjo MMA. Pas mus yra pora darbuotojų dirbančių už MMA. Vienas iš jų rugpjūčio mėn. atostogavo. Paskaičiavau atostoginius ir algą už likusį laiką. Tai visumoj gaunasi, kad atostoginiai yra mažesni už minimalią algą (nes juk imami trys mėnesiai, kurių metų MMA buvo kito dydžio)... Kaip reikėtų šiuo atveju elgtis? Ar taip viskas gerai?

Įdomu, ar to darbuotojo kažkokio sutikimo ar pan. nereikia?

Sveiki,

ar gali atskaitingas asmuo parašyti prašymą, kad jo avanso, išduoto jam kaip atskaitingam asmeniui, likutį išskaičiuotų iš jo darbo užmokesčio? Tarkim, avansas pervestas 2012 m. rugpjūčio 3 d., darbo užmokestis bus mokamas rugsėjo pradžioje. Ar neatsiras mokestinės "pinklės" dėl to avanso? ar nereikės rugpjūčio 3 dienai skaičiuoti GPM kaip nuo sumokėto darbo užmokesčio? Ar vis dėlto skaičiuoti GPM tik rugsėjo pradžioje, kai išmokamas DU?

Sveiki,

ar gali būti sumažinamas įmonės direktoriaus (ne savininkas) atlyginimas dėl blogos finansinės situacijos? Kokiais dokumentais tai turi būti įforminama (be abejo, darbo sutartis, o kas dar? direktoriaus prašymas? direktoriaus įsakymas? (vienintelio) akcininko sprendimas?).

Vėl turėjau panašią situaciją, tik šį kartą patys įsigijome iš LT įmonės visokius varžtelius ir nuvežėme į ES šalį, kad būtų panaudota montavimo darbams. Skambinau į VMI, pasakė, kad tai yra prekių pervežimas verslo tikslais (ir nesvarbu yra filialas ar jo nėra) ir reikia skaičiuoti pardavimo PVM. =) Jei turėtume tos šalies PVM kodą, tada būtų PVM nulinis. O kad ten neįsiregistravę esame, tada reik skaičiuoti PVM'ą 21 proc.

Reikės, būtinai reikės. Viskas buvo gerai, tik vat ėmė ir kažkaip vieną mėnesį pridirbo nesąmonių...

Tai vat, kad ir pajamos natūra atsirasti gali. Aišku, kas mėnesį sudarome įmonės reikalams sunaudoto kuro ataskaitą. Pagal mąstymą, tai galima sakyti, kad užsipylė šeštadienį, bet darbo tikslams sunaudojo per 1-5dienį :) bet aišku... čia jau gal reiktų detalių kelionės lapų su maršrutais, kad įrodyti tokį dalyką... na aš irgi nenoriu darbo laiko žymėti, o ypač kai dar ir per atostogas sugebėjo įsipilti ir dar savaitgalį.. žodžiu, nėr žodžių blogiausia, kad pas mus kas mėn. reikia prašyti PVM grąžinimo, o čia jau bet kada gali patikrinti visas sąskaitas... o tada tai jau tikrai bus problemų dėl tokio dalyko... ech.. :/

Sveikučiai,

gal turite kokių nors patarimų tokiu atveju:

įmonės "svarbi persona" užsipylė kuro savaitgalio dienomis net kelis kartus... ką siūlytumėte daryti, kad nereiktų tam darbuotojui mokėti dvigubai už tas savaitgalio dienas? ar yra koks nors variantas, kad tos išlaidos būtų leidžiami atskaitymai?

Labai ačiū, dabar žinosiu

Labai dėkoju už komentarus Tiningai ir Elstei.

O kaip yra tuo atveju, jei dirba šeštadienį (pagal darbo tvarkos taisykles - pas mus poilsio diena) - irgi skaičiuojamas darbo užm. kaip už paprastą dirbtą laiką?

Kaži ar administracijos pareigūnais galėtų būti pvz. pardavimų vadovai, kurie vadovauja kitiems darbuotojams būtent pardavimų klausimais? Čia gal jūsų asmeninės nuomonės klausiu...

Sveiki,

gal galite trumpai papasakoti, kaip yra su Darbo kodekso šituo straipsniu:

150 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas
<...>
5. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

Kas tie administracijos pareigūnai? Čia galima sakyti, kad įmonės administracijos darbuotojai, pvz. vadovas, buhalterė ir t.t.? Ar čia visai nesusiję su įmone? (trikdo žodis "pareigūnas").

Tai remiantis šituo straipsniu darbuotojas gali dirbti savaitgaliais ir jam nereikės mokėti dvigubai? ar čia tik įprastomis dienomis dirbant nereikės mokėti viršvalandžių? Nors ir dirbtų ne 40 val., o kokias tarkim 50 val.??

Na gal trumpai pakomentuosite... :)

Sveiki,

Yra sudaryta sutartis su įmone (Paslaugų teikimo sutartis) pagal kurią yra teikiama laikino įdarbinimo paslauga.

Kokią buhalterinę sąskaitą patartumėte naudoti registruojant tokias sąnaudas? Šiuo atveju, sąskaita: 6114 Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos netinka (?)...

Labai jums ačiū už informaciją

Sveiki,

Brangieji buhalteriai, kokius dokumentus, įrodančius prekių eksportą (t.y. prekės išvežtos ne į ES šalis), susirenkate? Mes nuolat eksportuojame prekes į Rusiją ir, dažniausiai gaunu tik eksporto lydimąjį dokumentą...

Pagal PVM įst. 56 str. 1 dalį yra išvardinami šie įrodymai dėl 0% proc. PVM:

2. Įrodymu, kad prekės yra išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos ribų, gali būti:
2.1. užsienio valstybės (ne Europos Sąjungos valstybės narės) įformintas muitinės ar kitos kompetentingos valstybės institucijos dokumentas (ar tos įstaigos patvirtinta dokumento kopija), liudijantis, kad iš Europos Bendrijų teritorijos ribų išgabentoms prekėms toje užsienio valstybėje buvo įforminta muitinės procedūra ar kitas muitinės sankcionuotas veiksmas. Šiame dokumente turi būti informacija, kuri leistų identifikuoti iš Europos Bendrijų teritorijos išgabentas prekes;
2.2. užsienio valstybės (ne Europos Sąjungos valstybės narės) muitinės ar kitos kompetentingos institucijos išduotas laisvos formos patvirtinimas apie prekių įvežimą į tos užsienio valstybės teritoriją.
2.3. prekių gabenimo dokumentai (gaunami iš vežėjo atsakingo už prekių pristatymą gavėjui;
2.4. užsakymai ar/ir kita korespondencija;
2.5. vidinė įmonės korespondencija;
2.6. PVM sąskaitos faktūros;
2.7. prekių pakavimo dokumentai;
2.8. draudimo dokumentai;
2.9. prekių pirkimo - pardavimo sutartys;
2.10. pirkėjo apmokėjimo dokumentai;
2.11. pirkėjo patvirtinimas, kad prekės gautos;
2.12. kiti papildomi dokumentai

Viename 2007 m. interneto puslapyje radau tokios informacijos:

Vietoje minėto dokumento, kaip įrodantį, PVM mokėtojas gali turėti Eksporto lydimąjį dokumentą (jei muitinės įstaiga jį išduotų), kuris nuo 2007 07 01 pakeitė bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinio trečiąjį egzempliorių. Tačiau eksporto lydimasis dokumentas nėra privalomas, įrodant 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumą eksportuojant prekes, o jeigu jį PVM mokėtojas ir turi, to nepakaktų kaip įrodymo.
www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos...

Iš savo asmeninės patirties papasakokite, kokius jūs dokumentus būtinai, būtinai išsireikalaujate? Ir kokie dokumentai, jūsų nuomone, būtų minimaliai užtektini? :)

Ačiū, Tininga :)

Sveiki,

194 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Situacija, tokia, kad darbuotojas dirba įprastu grafiku 5 dienos po 8 val. Išpuolė šeštadienį jam pasitikti svečius iš užsienio ir pabūti su jais tą dieną ir t.t.
1) už šeštadienį reikėtų sumokėti dvigubu tarifu.
2) o jei vadovas nusprendė, kad pirmadienį darbuotojas neateitų į darbą, na pailsėtų už tą dirbtą šeštadienį? Kaip reikėtų teisingai jam apmokėti? Pirmadienį mokamas jam vid. DU, o kaip su šeštadieniu? Apmokamas ar neapmokamas?