O antstoliai tikrina ar teisingai išskaičiuoja darbdavys, ar ne? Jei anot jų, neteisingai, tai gali duoti baudas?

MBĮ numato kokius sprendimus priima nariai ir kokius vadovas be narių. Todėl tenka tam tikrus klausimus apsprendžiant protokoluoti ir rengti narių susirinkimus. Kitais klausimais vadovas nusprendžia be narių įsikišimo. Jei yra du nariai, tai CS pasirašyti reikėjo kitam nariui, o ne vadovui su savimi. Ir tą numatyti protokole, kuriuo buvo priimtas sprendimas vadovu paskirti vieną iš narių.

Tai jūs, Tininga, ką darytumėte? Neišskaičiuotumėte iš kompensacijos? Iš tų antstolių, kurių gavau raštus, tai nedrįstu neišskaičiuoti, bet štai iš kitų, kurie dar neatrašė, tuomet neišskaičiuosiu. bet vėl gi, pamatys kitas darbuotojas su analogiška situacija, ir sakys, kodėl man išskaičiuoji, o kitam ne. Jei palikčiau vadovui nuspręsti šį klausimą, tai jis sakys daryt taip, kaip reikia. Tikrai nežinau net kaip čia teisingiau nuspręst ir ramiau dirbt toliau

pabandžiau per registrų centrą, tai įleido ir mane. Iki šiol jungiausi deklaruoti vmi el parašu.

ar jus į mano vmi įleidžia? man antra diena kaip nepajungia, rašo autorizacijos Autentifikacijos klaida.

Aš neapsiimu interpretuoti CPK. Dar ne mano jėgoms, todėl ir išsiunčiau kiekvienam antstoliui po raštą, kad įvardintų tiksliai-išskaičiuoti ar ne. O statybininkui nėra, kad darbas lauko sąlygomis yra normalios darbo sąlygos? gal kažkur apibrėžimas yra įvardintas kas tie nukrypimai?
Čia VDI randu paaiškinimą:
Pagal DK 144 str. 7 d. už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas darbo užmokestis, kas yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų?
Darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus darbo specifiką ir vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, nustato priemones normalioms darbo sąlygoms užtikrinti. VDI specialistų nuomone, darbuotojui mokamas padidintas darbo užmokestis, kai jis dirba sąlygomis, kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai darbo aplinkoje viršija darbuotojų saugą ir sveikatą norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius, kol techninėmis ar kitomis priemonėmis sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai jų darbo aplinkoje sumažinami iki leistinų dydžių arba sveikatai pakenkimo tikimybė eliminuojama naudojant asmenines apsaugos priemones, ir tokių rizikos veiksnių, kurių ribinius dydžius viršijus gali būti organizuojami darbai, baigtinį sąrašą bei darbo organizavimo ypatumus, tvarką ir trukmę nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Toks mokėjimas turėtų būti nustatytas kolektyvinėje sutartyje ar sulygtas darbo sutartyse.

Galbūt ir telpa, bet štai viena antstolė rašte surašė: dienpinigių forma mokamos pajamos ir cpk kontekste vertinamos kaip atliekančios ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbo funkciją.
Kitas antstolis parašė, jog neišskaičiuoti, bet nurodė 2 punktą šio str.
Paklausime nurodžiau: darbuotojas dirba statybos vietose, priklausomai nuo statomų objektų tenka važinėja po visą Lietuvą. Darbo sutartyje numatyta, kad mokama kompensacija už kilnojamo pobūdžio darbą. Tai ne komandiruotės, dienpinigiai nėra mokami. Tai yra kompensacija už padidėjusias išlaidas susijusias su važiavimu, darbą lauko sąlygomis, bet ne už konkrečias patirtas išlaidas, o už faktiškai dirbtą laiką išvažiavus ir dirbant lauko sąlygomis.
Nurodžiau taip kaip yra, kad kompensuojam ne konkrečias išlaidas, o kompensaciją skaičiuojame tik už lauko sąlygomis dirbtas dienas/laiką.

Ar išskaičiuojate iš kilnojamo pobūdžio kompensacijos? Aš cpk 739 str. suprantu dviprasmiškai. Nusiunčiau raštiškus paklausimus antstoliams, kai kurie atrašė, kai kurie ne. Skirtingų antstolių išaiškinimas nevienodas. Galvoju ką daryti su kompensacija, ar išskaičiuoti antstoliui pagal patvarkymą, ar ne? Gal kas aiškinotės su antstoliais Stanislausku, Žilinskaite, Adomaitiene šiuo klausimu ir žinote jų nuomones?

ai, nesvarbu

Teisingai supratot. Jo skola sumažėjo ne 50 eur, o 100 eur. Gavosi taip, kad įmonė tiesiog jam padovanojo 50 eur, tik kad atidavė sodrai padengiant dalį jo skolos. Tai pradėjus dirbti kitur, jau naujam darbdaviui 50 eur mažiau reikės nuskaičiuoti nuo jo algos.

Mes ir nekaltiname darbuotojo tiesiog ta direktoriaus klaida darbuotojo naudai- darbuotojo skola sumažėjo, nesvarbu, jog jis tų pinigų į rankas negaus, bet ateity sumokės mažiau. Manau darbdavys turi teisę prašyti jo sugrąžinti tą sumą. Iš dalies, man atrodo neteisinga sodros praktika, kai darbdavys padaręs klaidą, neturi galimybės sodroje jos pataisyti. Darbuotojo atžvilgiu, aš galbūt galvočiau, taip pat nėra sąžininga, prašyti grąžinti pinigus, nes jis galbūt neturi iš ko šiai dienai "avansu" atiduoti sodrai skolos. Nes situacija mano akimis tokia, kad sodra per darbdavio padarytą klaidą galimai verčia darbuotoją avansu atiduoti sodrai skolą.
Darbdavys iš darbuotojo pinigų nereikalaus, tad darbuotojo nenuskriaus ir savo padarytą klaidą paliks savo nenaudai. Nežinau ar jūsų, Niemand, post'as prašėsi pasiaiškinimo, bet iš pagarbos jums, parašiau ir išdėsčiau poziciją-skriausim darbdavį, ne darbuotoją o situacijos aprašas skirtas kitiems, kas su panašia situacija susidurs, jog neverta kreiptis į sodrą. Ai beje, ir šioj situacijoje neverta rašyti sodrai prašymo, nes paskambinusi moterytė prašė jį atšaukti. Ale daug rašliavos, o galimus sprendimus išdėstė telefonu. Pagailo man jos (metuose iš balso nusprendžiau) ir atšaukiau.

Pasiskambinau į vdi-negalime vienašališkai paimti ir išskaičiuoti. Gal kam bus ateityje panaši situacija. Tai žinokit, jei per klaidą sumokėjote netinkamą sumą nuo algos pagal sodros nurodymą, tai sumokėtos sumos sodra nesutinka grąžinti darbdaviui. O žmogus, už kurį buvo sumokėta, negali rašyti prašymo atiduoti darbdaviui tų pinigų, jei pats nėra permokėjęs sodrai. Mūsų atveju, tai nebuvo sumokėta visa to žmogaus skola, atleidžiant jį dar liko įsiskolinimo sodrai. Ir vienintelis kelias atgauti įmonei pinigus, prašyti buvusio darbuotojo, atiduoti eur. Tokia sodros praktika. Na o VDI siūlo variantą, jei darbuotojas nesutinka grąžinti, kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Mūsų atveju suma nėra didelė, tai nieko ir nedarysim, nurašysim į neleidžiamus. O pajamų natūra neatsiras pagal gpmį 9 str. 1 d. 5 p.

Nes pagal mane, nei vienas 150 str. variantas tai įmonei netinka.

Įmonė už darbuotoją per klaidą sodrai sumokėjo du kartus tą pačią išskaitytą nuo algos pagal raštą sumą. Gavosi išskaitė tarkim 50 eur, o sodrai sumokėjo 50x2 eur. Paprašius sodros užskaityti sumokėtą sumą į darbdavio sodros įmokas, to sodra padaryti negali. Siūlo tik vieną variantą-kad darbuotojas grąžintų tą per klaidą sumokėtą sumą įmonei. Tas žmogus jau atleistas. Šiai dienai dar liko likutis algos, kuris nėra sumokėtas. Ar gali darbdavys vienašališkai išskaičiuoti iš algos tą klaidingai sumokėtą sumą sodrai? Kaip manot?

ką reiškia sudubliuotų sąskaitų? į apskaitą įtraukta sąskaitų su tuo pačiu numeriu? tokiu atveju, manau, kad kreditinės netinka. O teks taisyti jau kaip klaidas. Nes būtent taip ir suprantu dubliavimą. Jei pirkėjams buvo už tas pačias prekes/paslaugas išrašytos du kartus sąskaitos, bet su skirtingais numeriais, tuomet išrašyčiau kreditines. Bet vėl gi, pirkėjai tas kreditines turėtų priimti, nes turės deklaruoti (jei pvm mokėtojai abi šalys).

Aha, pagal faktą. Vmi pakonsultavo, 66 str. pvmį

O sakykit, kai tarkim inventorizacijos metu randamas kuro neatitikimas, tai pvm atskaita turbūt tikslinama tą mėnesį, kada rastas neatitikimas, taip?

Žodžiu, radau savo padarytą klaidą 2019 metuose. 2019 m. buvo įmonėje du automobiliai. Vienas auto "atėjo" į įmonę su panauda turėdamas 10 ltr kuro. Aš jį užsipajamavau su 0,01 eur suma. Po kažkiek mėnesių tas auto "išėjo" su tais pačiais 10 ltr. Esmė tame, kad tų 10 ltr aš nenurašiau ir šiai dienai pamačiau, kad nesutampa sandėlio ir auto kuro likučiai. Kaip man taip gavosi, nežinau per daug pasitikėjau pildomais lapais, savimi ar dar velniai kuo, bet kuro automobilyje (žiūrint kelionės lapus) netikrinau su sandėlio likučiu. Net nesuprantu, kaip metų gale, ruošdama ataskaitas nepastebėjau/nepatikrinau žodžiu, jau kas nutiko, tas. Faktas, kad nuo dabar tikrinsiu
Tas 10 ltr taršos mokesčiui įtakos nedaro. Nurašius dabar, susidaro 8 eur sąnaudų. Galvoju paimti, supildyti aktą, pridėti jį prie kuro nurašymo ir viskas. Netaisyti jokių absoliučiai ataskaitų, nes nu ką ten dėl tų 8 eur sąnaudų... Ir kai pagalvoju, kuras gi nurašomas kaip: fifo metodu, tas kuris pirktas anksčiausiai ir nurašomas pirmiausiai. Tai man įvertinti kiek sąnaudų neįtraukiau į nuostolį reikalautų daug perskaičiavimo. O įvertinus šios dienos paskaičiuotą savikainą tie 8 eur susidaro. Ką manot? Ar taisytumėt kažkaip kitaip?

Jei neklystu, stabdant veiklą negali būti jokio judėjimo. Nereikės mėnesinių deklaracijų teikti (tai jums turbūt tik gpm aktualu, nes pvm mokėtojais jei buvot, tai be pvm judėjimo turėjo išregistruoti). Metines teikti reikės. Kai išdarbinsit, sodrai automatiškai nebeliks deklaracijų. Bet stabdant veiklą ir banko sąskaita uždaroma. Tai jūsų atveju, greičiausiai netinka, nes jei sumokės skolininkai, tai tik į banką ir tada jau patys atsiskaityti su kažkuo galėsit. Tik jau daryčiau, kad buhalteris dirba 1 val į mėnesį, vadovas taip pat, bet jei vadovui reikėtų daugiau darbo valandų, jau daryčiau darbo valandas, kurios neapmokamos, kaip vadovaujančiam asmeniui.

o tai ne paprasčiau stabdyti veiklą toje įmonėje? atleisti vadovą ir buhalterį, nereikės kas mėnesį vargti

Programoje, esant poreikiui galima naudoti medžiagų nurašymo aktą. O jei jums kyla labiau buhalterinis klausimas, tai atsakymo ne šitoj temoj ieškokite, o ten, kur medžiagų nurašymas, atsargų apskaita ir pan.

AIŠKU, AČIŪ LABAI JEI NEPAMIRŠIT, KAI BŪSIT DARBE ĮMESKIT MAN TĄ PAVADINIMĄ. BANDŽIAU GOOGLE PAIEŠKOTI, BET RADAU NEGALIOJANČIUS NUTARIMUS

o kas tai per prekės? kur jos bus naudojamos?

o kaip jūs norite? Sudengti su konkrečia sąskaita? Tokios galimybės lyg ir nėra, rodo konkretaus laikotarpio pabaigai skolos likutį pagal kontrahentus.

el laišką, su įstatymo nuorodom (copy-paste). kiti tai normaliai, raštus atsiuntė, paprašiau ir šitos, tai gal skirs laiko ir surašys nes jeigu ne, tai nezysiu, mat ją jau galas... bet šiaip iš studijų laikų lyg ir esu užsifiksavus, kad į oficialų raštą, atsakoma raštu, jei nėra kitų pageidavimų.

Kai apmokama už kitą kontrahentą, galima naudoti skolos užskaitymo dokumentą arba tiesiog pavedime įrašyti kontrahentą tą, už kurį sumokėta, o prie originalaus kontrahento palikti tą, kuris mokėjo.

Pirkėjų ir pavediminės sąskaitos susiejamos įrašant apmokėjimo dokumente kontrahentą. Kaip apmokama grynais-per avanso apyskaitą. Skolas ar permokas galima matyti per skolų žiniaraštį. Siūlyčiau pasiskaityti programos vartotojo vadovą ar bent jau pasivaikščioti po naudojamą programą ir panagrinėti jos funkcijas.

Jeigu antstoliui nusiunčiau oficialų raštą (su el parašu), ar neturėtų antstolis oficialiu raštu ir atsakyti? ar ne tokios raštvedybos taisyklės?

Manyčiau tik per bendro žurnalo įrašą. Pasirenkant kontrahentą ir sukonatuojant kaip jums reikia.

Jei yra mokama kompensacija už kilnojamo pobūdžio darbą, ar gali darbuotojas važiuoti į komandiruotę užsienyje, gauti dienpinigius tomis dienomis, na o savo ruožtu, kompensacija tomis dienomis nebus skaičiuojama ir mokama. Ar apskritai, jei jau gauni kompensaciją, jokių dienpinigių į tarpą negalima įterpt?