Jei būtų sumokėta banko kortele, tai tada čekis būtų prikabintas prie sąskaitos ir man tas pats būtų kieno ta kortelė, nes paprastai čekyje kas kortelės savininkas, tokios info nėra.

Ne jiems rodo skolą, o pas mus pačius. Mes pirkom iš jų prekes (gavom tiekėjo sąskaitą), aš įsivedžiau į apskaitą, o dabar sužinau, kad ta sąskaita apmokėta bankiniu pavedimu, tik pamokėjo ne įmonės darbuotojas. Atnešė man tą bankinį pavedimą, o ten visai kito žmogaus vardas pavardė nei atskaitingas asmuo. Jei aš tokį pavedimą prikabinsiu prie sąskaitos ir įtrauksiu į atskaitingo asmens apyskaitą, ar nebus problema tame, kad banko pavedimo išraše akivaizdžiai matosi kitas žmogus, nei atskaitingas. Ir dar ne įmonės darbuotojas. Nebus paskui problemų nei tam kuris sumokėjo už įmonę, nei mums patiems?

Turim atskaitingų asmenų. Atsiprašau, ne pilną info suteikiau. Bėda, kad mokėjo tas žmogus bankiniu pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos. O atspausdinus mokėjimo nurodymą jame matosi to žmogaus vardas ir pavardė.

Mh, vadinasi, jei rekonstrukcija, tai visas remontas yra esminis pagerinimas, ar tik sienų griovimas?

Turiu tokią situaciją: įmonė į apskaitą įtraukė tiekėjo sąskaitą. Kaip apiforminti apmokėjimą tam tiekėjui, jei sumokėjo ne įmonės darbuotojas. Suma su pvm nei 20 eur nesiekia. Šiai dienai tam tiekėjui apskaita rodo skolą, nors sąskaita ir apmokėta.
Galvoju, gal įforminti, kad buvo pamestas čekis ir nurašyti į kitos veiklos pajamas. kaip manot? gal yra koks geresnis būdas?

Buvo nupirktos patalpos. Jos remontuojamos-griaunamos sienos, keičiami langai, durys, montuojama šildymo įranga ir atliekamas kosmetinis remontas. Turtas iki remonto buvo jau eksploatuojamas. Iškyla klausimas:
1. Koks remontas yra esminis pagerinimas? Skaitau 12 vas, bet sunku nuspręsti kas iš atliktų darbų esminis pagerinimas: manyčiau langų, durų keitimas ir šildymo įrangos įrengimas. Bet štai sienų griovimas ir visa kita apdaila, nežinau, sunku nuspręsti. Nors tas vadinamas "kosmetinis" remontas brangiau kainuoja, nei langai, durys ir šildymo katilas.
Kaip jūs tvarkėtės su ilgalaikio turto remontu? Gal dėti visas išlaidas kaip esminį pagerinimą ir nudėvėti pagal normatyvą, tada tikrai niekam neužkliūtų

Kas tai per pakuotė? Kokiu kodu apskaitoje ją rodyti? Į dėžę dedasi toks kaip paminkštinimas. Labai primena medžiaga tokius burbuliukus, kur kiti labai mėgsta sprogdinti juos, dažnai pasitaiko pašte siuntoms siųsti vokuose.

Įmonė pradėjo naudoti darbuotojo automobilį. Kelionės lape yra kuro pradžios likutis. Kaip man užsipajamuoti tą
kuro pradžios likutį apskaitoje? Natūralu, kad automobilį perdavė naudoti įmonei ne su tuščiu baku. Nes dabar, per mėnesį užsipylė įmonė kuro, aš pagal faktinį likutį nurašiau, tačiau automatiškai nesutampa likutis pabaigoje.

Turiu sąskaitą gautą iš tiekėjo. Pagal šią sąskaitą viską pajamuoju į neleidžiamus atskaitymus. Ar fr600 25 eil nurodyti tos sąskaitos pvm? Aišku 35 lauk. nerodysiu, nes atskaitos nėra. Ar apskritai neleidžiami atskaitymai (pvm) neturi būti parodomos fr600?

Gal kas esate susidūrę. Iš darbuotojo pozicijos.

Darbuotojas turi darbo ginčų komisijos sprendimą apie patvirtintą neišmokėtą darbo užmokestį. Darbuotojas yra jau atleistas. Išgirdau apie 3 mėn laikotarpį, per kurį darbuotojas turi kreiptis į antstolius, jog darbo ginčų komisijos sprendimo pagrindu antstolis imtųsi veiksmų.
1. Kas nutinka po tų 3 mėn? Darbuotojas praranda teisę į jam nesumokėtą atlygį?

Esmė, kad ant dienų gali būti priimtas darbdavio bankroto bylos sprendimas,beje,
2. gal žinote per kiek laiko teismas priima sprendimą dėl bankroto?
kreiptis į antstolį darbuotojui neapsimoka, nes tokiu atveju tam tikrą skolą turėtų išmokėti garantinis fondas. O antstoliui darbuotojas turės gi sumokėti iš savo kišenės už paslaugas, kurių faktiškai jam nebeprireiks, nes antstolis neturės iš ko išieškoti skolos.
3. Gal kas iš praktinės pusės patars, kaip darbuotojui pasielgti, jog nenuplauktų darbo užmokesčio skola.

Jei pirktos padangos iš LT įmonės, kurias perparduosim, taršos mokesčio skaičiuoti nereikia, nes tiekėjas lt įmonė?

Nejau čia man vienai atrodo, kad tokius nepagrįstus pinigų leidimus reikia iš karto griežtai kontroliuoti nenoriu būti pikta buhalterė

Tai beabejo, prieš kažkurį variantą įgyvendinant, informuosiu. Bet šiuo atveju, man akivaizdi nauda direktoriui. Gi nepasiginčysi, kai nėra kitų darbuotojų.

O kaip kitaip sutramdyti, jog nebūtų tokių pirkimų į kairę ir į dešinę? Man patinka tvarka, jog paskui nekabėtų visokios neaiškios skolos

Įmonėje vienas darbuotojas-direktorius. Matau banko išraše banko kortele atsiskaitė restorane. Man apie tai, aišku nei šnipšt, sąskaitos neatnešė, jokio renginio neturėjo svarstau, kad dėti ne ant atskaitingo asmens mokėjimą (nors yra antiišlaidžių), o kaip pajamas natūra, gal tada daugiau tokių pavalgymų nebeliks. Man atrodo, kad čia akivaizdu, jog pavalgė žmogus šiaip, pietus, o kadangi nėra kitų darbuotojų, tai akivaizdu kieno nauda. Kaip manot, dėti į pajamas natūra ar palikti švelnesnį variantą ant atskaitingo asmens užkabint?

Aš su tokiu klausimu: perėmus buhalteriją prireikė dabar kreiptis į buvusį buhalterį dėl informacijos suteikimo skolų klausimais, konkrečiau gauti skolos kitimą, tačiau buhalteris pareiškė, kad tokios informacijos nebeturi ir negali pateikti. Nejaugi nėra privaloma saugoti tokių duomenų? Nejaugi svarbu išsaugoti tik didžiąją knygą su kokiu bendruoju žurnalu ir viskas.

GPAIS vedate tik tai ką išleidote į rinką, o ne ką atsivežėte. Tikslesnė apskaita-kiek įsivežėt, kiek pardavėt, kiek liko turi būti pas jus įmonės viduje.

o į faktines išlaidas įtraukta sodros mokesčiai. Jei naudojate kokią skaičiuoklę, gali būti, kad skaičiuojant pagal faktines išlaidas yra laikoma, kad į jas neįeina sodros mokesčiai. Tokiu atveju, jūsų faktinės išlaidos padidėja, ko pasekoje sumažės gpm.

gal žinote, iš ryšių tiekėjo paskaičiuotos netesybos, kokiu kodu deklaruojamos i.saf? turbūt pvm100?

labai gera mintis. surašysiu aktą, kad taisymas bus toks, kad surašysim į kitą stulpelį šiuos duomenis. labai ačiū, už idėją

aš asmeniškai nieko nepildau, bet taip, suklydau, turėjau omenyje 10 stulpelį, o ten rašosi viso suma su pvm, tai būtent tam 10 stulpelyje pridaryta klaidų, bent 5 dienas taisyti reikės. Nes apyvartos z ataskaitoje yra A ir B, o ten įrašyta tik apyvartos A suma. Bet skirtumas ten max iki 10 eur, nes toje B apyvartoje nedaug visada būna. Ta B apyvarta nėra tara. Esu surašiusi aktą, kaip turėjo būti, kas per klaida ir pan., nes braukyti kažkaip nedrįsau pačio žurnalo.

Kasos žurnale blogai nuo z ataskaitos nurašytos sumos be pvm. Taisymas: braukti ir parašyti teisingą sumą, pasiaiškinimas iš darbuotojo? Ar surašyti aktą ir nebraukyti žurnalo?

Gal turite kas trumpą atsargų apskaitos tvarką/aprašą/politiką? Atsargos vedamos periodiškai apskaitant.

Radau, nuo 2015 m. nebereikia.

Ar reikalingas koks patikrinimo žurnalas įmonėje kurią tikrina?

Badykite ne per funkcijas, o per langelių formata-pasirinkti kategoriją "data"- ir formato kodą YYYY-"m."-MMMM-"mėn."

Nebesusigaudau kaip deklaruoti gpm313:
Priskaičiuoti atlyginimai:
birželis 95,11
liepa 195,24
rugpjūtis 205
rugsėjis 123,06

Antstolis:
birželis 17,68
liepa 35,53
rugpjūtis 37,31
rugsėjis 22,75

Į rankas lieka:
birželis 70,72
liepa 142,14
rugpjūtis 149,24
rugsėjis 90,98

Sumokėta:
birželis 0
liepa 200
rugpjūtis 0
rugsėjis 200

GPM313:
birželis 0
liepa 95,11 alga 129,28 avansas?
rugpjūtis 0
rugsėjis 270,96 alga 37,90 avansas?

Pasimečiau, kai yra antstoliai, kokias sumas deklaruoti pasilikusias kaip avansai. Su gpm tai viskas aišku kaip deklaruoti.

Šiek tiek neaišku su tabelio pildymu. Imant komandiruotę ir imant direktoriaus darbo laiką poilsio dieną. Tarkim dirbo 8 val komandiruotėje ir kitu atveju, 8 val direktorius dirbo poilsio dieną už kurį neapmokama.
Kaip pildyti tabelį:
1.komandiruotės atveju, pirmoje eilutėje rodyti 8 val ir trečioje eilutėje rodyti K8?
2. direktoriaus darbo poilsio dieną atveju, pirmoje eilutėje 8 ir antroje eilutėje nusistatytas žymėjimas raidėmis, pvz: DD8?

Ačiū, p. Tininga, per stipriai klausime gal pabrėžiau etatą

Išvažiavo direktorius su įmonės darbuotoju komandiruotei į užsienį tik vienai dienai. Vienas iš jų dirba puse etato, kitas pilnu etatu. Man tabelyje žymėti, kad tas kur pusę etato dirbantis, 4 val. prie K? Nes suabejojau, kad ar logika nedingsta, jog važiuoja dviese, vienam 8 val. bus įrašyta tabelyje, kitam 4 val. Gi jie tai visą dieną kartų toje komandiruotėje bus ir darbo veiksmus kartu atliks. Pasukau direktoriui, tai tikrai jie kartu toje komandiruotėje ir vienodai dirbo, todėl įrašysiu abiems po 8 val.Tokiu atveju, tam pusei etato reikia sumokėti 4 val. kaip viršvalandžius, taip?