Ar galima vienais metais taikyti 30 proc. leidžiamų atskaitymų variantą, o sekančiais pagal faktą? Gal kas aiškinotės šį klausimą?

Grįžtant prie šio klausimo:

Suprantu taip-to kilnojamo metalinio statinio atidavimas MB kaip įnašą, yra nario turto pardavimas. Kadangi tai ne individualios veiklos turto pardavimas, tai yra gpm lengvata (17 str 27 d.), kuri sako, jei tokio sandorio pelnas neviršija 2,5 tūkst. eur, gpm mokėti nariui nereikia.
Dabar apie apskaitą: tas kilnojamas sandėliukas nėra registruotas registrų centre (neturi savo unikalaus nr), jo vertė neviršija MB IT nustatytos minimalios (sandėliuko kaina narių susirinkimo nustatyta vos 200 eur) . Todėl manyčiau, tai tikrai nėra ilgalaikis turtas. Jei tai ne IT, tada bandau mąstyti kur įkišti man tą trumpalaikį turtą smile kiek paieškojau, visur pavyzdžiai su IT. Galvoju prie atsargų sukurti 209 sąskaitą - Nepradėtas naudoti veikloje TT. Įprastai trumpalaikis turtas yra nurašomas į sąnaudas tada, kai išduodamas naudotis ekonominėje veikloje, taip? Realiai tai ir yra TT, kuris dar nepradėtas naudoti veikloje. O kai pradės naudoti, dėti arba į leidžiamus atskaitymus, arba į neleidžiamus. Nes iš esmės MB nusiperka turtą, MB kaip ir turi įsigyjimo dokumentą (steigimo dokumentai su įvardinta verte smile ) Čia narys neturėjo įsigijimo dokumento parduodamas/įnešdamas kaip įnašą, todėl jis deklaruodamas negali atimti išlaidų.

Na, kaip manot kolegos? Kur man registruot 2 kl tą turtą?

Aš daugiau galvojau apie skaičiavimo laiką, kad prasidėjus atostogoms aš jų ir neskaičiuoju net. Kai sėdu skaičiuoti vasario, tada ir atostoginius paskaičiuoju. O dabar kai sėdau skaičiuoti kovo, tai už tas 10 dienų ir atostoginius skaičiuoju. Aišku, aš čia gal ne visai gerai darau, bet...

Jei atostogos suteikiamos 02-20 iki 03-10, atostoginiai mokami ne prieš atostogas, o įprasta atlyginimų mokėjimo tvarka, t.y. vasario atostoginiai kartu su vasario alga kovo pr., ir analogiškai su kovo mėnesiu. Tam yra darbuotojo rašytinis sutikimas. Klausimas kaip su VDU, skaičiuojant kovo mėnesio atostoginius? Imti vis tiek 11,12,01 mėn? Ar jau 12,01,02, nes skaičiuoju ir moku atostoginius ne prieš atostogas?

Ir sakykit,dėl įnašo vertės: būtinai turi būti atliktas turto vertinimas, kad nustatyti to turto, kurį perduos įnašu, vertę? Tas turtas yra kilnojamas metalinis sandėliukas, kuris stovi net ne pačiam nariui priklausančioje žemėje. Labai tikiuosi, kad vertę į steigimo dokumentą įrašė pagal pirkimo dokumentą, tačiau gali būti, kad iš viso koks savadarbis statinys ten ir jo vertę nustatė pats narys "iš akies"

Bendrija apskaitą tvarko pagal visus kitus vas, nei 38 vas. Įnašas daromas kilnojamu statiniu, kurio vertė neviršija ilgalaikio turto nustatytą vertę, todėl debete pajamuoti IT taip išeina negalima. Ką man debetuoti pajamuojant įnašą? Šiaip trumpalaikį turtą iš karto nurašyčiau į sąnaudas, bet turbūt šiuo atveju, negerai. Geriau turbūt, jog jis kabėtų kur 2 kl.

Įmonės duomenyse, jei neklystu, jei uždedama varnelė, kad naudojamas pvm deklaracija, tokiu atveju be schemos neleidžia išsaugoti sąskaitos.

Pasirenkate deklaravimo schemą įprastą, kaip kad registruotumėte paprastą pirkimą su pvm, tik pvm tarifą parenkate 0. Ir formuojant i.saf nepamiršti nuimti varneles nuo tokių sąskaitų.

Jei narys nori likviduoti bendriją, bet turi sukaupęs 10 tūkst mokestinio nuostolio (įnašas 100 eur), ar galima likviduoti su tokiu nuostoliu? turi tik skolą sau kaip atskaitingam asmeniui, kitų skolų nėra.

Per ten pat kur ir pvm sf

Mano nuomone, neteisinga, kad pro atskaitingą asmenį šita suma nepraeis. Tarkim atskaitingas asmuo pirko prekę vieną mėnesį, išleido pinigų, kuriuos gavo iš kasos. O sekantį mėnesį grąžina tą prekę ir vėl gauna už tą sąskaitą pinigų. Tai jūsų atveju, atskaitingas asmuo gauna "ličnų" eur , kurie į apskaitą negrįžta Apskritai, manau, kiekviena ūkinė operacija turi būti atvaizduota BŽ. Aš susigalvojau tokį būdą, bet bent jau BŽ ir DK kiekvienas ūkinės operacijos žingsnis matosi. Avansinės su pajamomis aš niekada nespausdinu, todėl ir susivedu atskirai nuo išlaidų avansinės. Avansinėje tą grąžinimą rodau, kaip pajamas. O į kasą išrašius kpo atskaitingas asmuo grąžina gautą sumą, tuo atveju atskaitingo asmens buh.sąskaitoje viskas suvaikšto ant nulio.

Na tuomet ieškokit, kažkur sukontavote ne taip, aš taip įsivaizduoju. Skolų žiniaraštis ima mokėtiną tiekėjų sąskaitą, uždėjus varnelę ir "refresinus", programa nebekreipia dėmesio ar kontrahento kortelėje uždėta pirkėjas, ar tiekėjas varnelės. O pirkėjai sutampa?

Suvedu kreditinę sf įprastai. Tada darau atskirą avansinę apyskaitą tokioms mėnesio sąskaitoms, užfiksuoju grąžintus eur atskaitingam. Na ir tą sumą galiausiai įneša į kasą atsk. asmuo.

Skolų žiniaraštyje uždėkite varnelę ant ignoruoti kontrahento tipą.

Naujinimo adresas (be tarpų):
h ttps://raw.githubusercontent.com/Apskaita5/Apskaita5/master/Bin/

O atskaitomybės struktūra yra?

Bet ten kažką supildo žmonės, ar tai ale anketą ir pan.. ? Kažkada girdėjusi, bet nebepamenu

kaip čia taip?

nu va, o aš galvojau viena esu, kuri nenori tokių dalykų apsiimti

psl atgal, yra nurosytas apskaita5 internetinis adresas kur galima rasti daug informacijos.

sąskaitų plano buhalterinėms sąskaitoms būtina priskirti atskaitomybės eilutes. Antraip buhalterinės sąskaitos nesuvaikščios į balansą ir p (n) ataskaitą. Nepamenu, eiliškumo, gal: sąskaitų planas, finansinės atskaitomybės struktūra, buh sąskaitų priskyrimas prie fin atskaitomybės.

Jei ateina įmonė, kuri pas jus nesitvarko apskaitos, ar apsiimate suruošti tik finansinę atskaitomybę? Ta prasme ateina be jokių likučių, o su "plikais" dokumentais, t.y. iš vis nevesta apskaita. Ar apsiimate? Ar griežtai, jei nesitvarko apskaitos pas jus, o nori tik metus uždaryti, tai ir neapsiimate?

Gyventojas vykdo veiklą su pažyma ir yra pvm mokėtojas. Paprašė padėti susitvarkyti su apskaita. Žurnale pagal dabartinius dokumentus gaunasi pelnas. Bet pagal tai, kiek į žurnalą įtraukė sąskaitų (išlaidų), ir pagal tai ką tiekėjai sudeklaravo I.MAS, matau jog I.MAS yra daug daugiau išrašyta tiekėjų sąskaitų. Aišku, peršasi tik viena išvada, kai tiek sąskaitų I.MAS, o į apskaitą išlaidų netraukia. Galvoju ką tam žmogui patarti aš pamatyčiau tiek tiekėjų sąskaitų, iš karto domėčiausi kodėl jos buvo išrašytos ir kur tos medžiagos nukeliavo, nesvarbu, kad ir į apskaitą neįtrauktos. Todėl galvoju, gal patarti traukti į apskaitą šias tiekėjų sąskaitas, bet ir išrašyti pačiam pvm sf dar, o dalį perkelti kaip atsargas į kitus metus. Nu nes palikti taip kabėti I.MAS tas sąskaitas man atrodo neprotinga...

Jei gyventojas veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, gi jis išrašytų kvitą, o ne sąskaitą faktūrą, ne? todėl labai aišku, jei sąskaita faktūra, tai vadinasi yra suteikta pagal pažymą paslauga

Darbų apimtys sąlyginai yra mažos. Mes langų negaminam, o atsivežam iš ES ir tuos langus sumontuojam. Arba iš viso teikiam tik montavimo, langų tvarkymo paslaugą be pačių langų (bet medžiagas patys nusiperkam ir sumontuojam (skardelės, putos, tarpinės ir t.t.)). Apskaita suminė, nes vadovui nėra poreikio kitokiai apskaitai, darbuotojų nedaug, grobstyti darbuotojams nėra kaip medžiagų). Paskolų jokių neturi, bankams duomenų teikti nereikia. Normų pasitvirtinti neįmanoma, kadangi būna atvažiuoji dėti lango, o ten skylė (anga langui) pas vienus didesnė, pas kitus mažesnė, nors pačio lango kurį dėsi matmenys ir tie patys, bet automatiškai jau medžiagų sunaudosi daugiau, nes tą angą reikės mažinti. Arba tarkim remontuoji langus - normos irgi nepasitvirtinsi, nes kiekvienas užsakymas individualus (ne visiems vienodai genda ). Aš labai norėčiau, kad prie kiekvienos sąskaitos man išrašytų sunaudotų medžiagų aktą su kiekiais, bet patikėkit manim, tas vadovas nerašys optimaliausias būdas kaip man su juos susitvarkyti, tai yra tas kurį aprašiau: ant sąskaitos koks objektas, o smulkiavertį nurašyti iš karto ir netraukti į objektus. Aš programoje nors ir sumiškai vesiu atsargas, bet prie kiekvienos sąskaitos pažymėsiu kokiai pardavimo sąskaitai tos medžiagos sunaudotos (išskyrus menkavertį). Ketvirčio gale nusifiltruoju pagal pardavimo sąskaitas, surašau nurašymo aktą (jame matysis tik pagal kokias tiekėjų sąskaitas, bet ne kiekviena atskira pozicija).

Suprantat, pas mane taip neišeina. Perka po 200 vnt skardelių, tas skardeles sunaudoja per mėnesį kokiems 5-10 objektų (langus montuoja ne tik pagal įmonių užsakymus, bet ir fiziniam asmeniui). Vienam kažkuriam objektui priskirti irgi ne visada išeis, nes tie 5-10 būna labai smulkūs užsakymai, bet būna ir didesnių. Tai nerealu, kad 200 vnt skardelių sunaudojo vienam žmogui langus dedant taikant jūsų metodą, suprantu taip, kad jau esant smulkiems užsakymams atsiranda poreikis sekti skardelių panaudojimą konkrečiai kiekvienam užsakymui, nes nėra to vieno didelio, kad galėtum visą kiekį priskirti ir kad tas kiek daugmaž pasirodytų realus pagal darbų apimtį

Jei apskaita suminė? Man irgi ant sąskaitų pradėjo rašyti kuriam objektui (pardavimo sąskaitai) sunaudotos medžiagos. Bet yra tokiu menkniekių, kaip rašiau, kad mažai kiekiais neparduoda, o iš karto šimtais. Pirmuoju variantu (patarimu) man neišeis, nes sąskaitoje bus nupirkta 200 vnt., o kada baigs sunaudoti, tai man irgi sunku bus sugaudyti, ties kokiu objektu baigėsi. Antruoju patarimu kaip suprantu vedama kiekinė apskaita, o pas mane suminė.
Lengviausias kelias būtų tokius imt iš karto į 6 kl. savikainą dėti ir nepriskirinėti objektams, bet įdomu ar taip kas daro. Ir tai nuo šių metų tik pradedu smulkintis taip pagal objektus, nes pamaniau, kad patikrinimo metu velnių bus tai norėtųsi medžiagas, kurių vnt kaina didesnė nei 1 eur, priskirti objektams, o tų kur vnt kaina iki 1 eur (pas mus tokių nemažai medžiagų), tai imt ir iš karto į 6 kl. sumest. Kokį spaudą pasidaryti ir suštampuoti, kad menkavertės medžiagos.

Tokių menkos vertės medžiagų kaip varžtai,kurių vnt kaina iki 1 eur, norėčiau į atliktų darbų aktą netraukti. Kaip įsivaizduoju, turbūt tai įprasta praktika. Turbūt apskaitos politikoje apsirašote, kad tokios menkavertės medžiagos iš karto nurašomos ir netraukiamos į aktus. Įdomu kaip ta vieta politikoje skamba?

Papildau:
Tarkim langų montavimo atveju, nemaža dalis naudojamų medžiagų, kur vieneto kaina mažiau nei 1 eur (skardelės, kampai, juostos ir t.t.). Perkama tarkim po didesnį kiekį, kur susidaro suma 10-30 eur. Galvoju viską iš eilės skirti į menkavertes medžiagas ir nepriskirti pagal objektus? Nes nu ką ten dalinsi skardeles, kur vienoj sąskaitoj 200-300 vnt., kur vnt kaina 18 ct, visokie kampukai po 50 ct ir t.t. Ar darot kas taip?

šiuo atveju buvo išrašyta tiekėjo tik tai vienai prekei. o kur nors pažymite, kad yra datos neatitikimas (tarkim nurašymo akte, kad sunaudota ir gauta buvo prekė 05.15 dieną)?

VMI mėgsta atimti, o ne duoti