Dar pasitikslinu-prie sąskaitos prašyti atliktų darbų akto ar atsargų nurašymo akto? Galvoju gal atsargų nurašymo akto, kadangi ten pasirašytų tik direktorius, be pirkėjo. O buhalteris turi pasirašyti nurašymo aktą?

Gelbėjate mane, Virbuh O tai aš dirbus tik apskaitos įmonėse, kur nieko panašaus niekas nedarė

Tai įmonei aš ir 2017 m. vedžiau apskaitą. Galvoju už 2017 m. pasitvirtinti normas ir pagal jas nurašyti į savikainą, kadangi jau aktų niekas už 2017 m. man neduos. O nuo šios dienos liepsiu rašyti aktus ir pagal faktą nurašinėsiu.

kad galima atskirti, tai aš tikiu, bet ar privaloma

Išimti pinigai iš kasos aparto turi matytis Z ataskaitoje prie inkasuotos sumos.

O kam tuomet reikalingos patvirtintos normos, jei nurašinėčiau pagal pvm sf kur matosi faktiškas panaudojimas?

Ačiū, labai labai

Bandysiu išsimušti atliktų darbų aktus

O jūs medžiagas nurašinėjate pagal objektus? Jei taip, kaip tai vyksta apskaitoje?

Tarkim man kiekvienai pardavimo sąskaitai atneš aktą. Tai galiu mėnesio gale suskaičiuoti iš viso medžiagų savikainą ir daryti vieną nurašymą?

Bet man irgi neaišku. VAS leidžia naudoti periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Pagal tą būdą atsargų likutį užsipajamuoji pagal inventorizaciją, o kitos atsargos yra laikomos parduotomis ir nurašomos į savikainą. Tai kodėl statybines paslaugas teikiančioms įmonėms negalima naudoti šio būdo, kai apimtys nėra didelės.
Man susidaro toks vaizdas, kad VAS suteikia galimybę, o VMI tą galimybę praktiškai paneigia. Ar aš čia kokio kabliuko nepagaunu

Sąskaitas išrašau ne aš. O direktorius, o jis ir taip vos spėja išrašyti jas, nes tiek darbų prisiima. Aš vos išsiprašau visų kitų dokumentų būna tokių žmonių, kur jiems svarbu "kalt bapkes", o čia tą popierizmą suvokia kaip nelabai reikalingą biurokratiją. Daugmaž būna taip-"padarysiu padarysiu, tik tu primink". Su juo aš norėčiau paprasčiausio varianto, bet, kad būtų teisingas. VMI klausiu ar atliekant tokią ir tokią paslaugą, reikalingi nurašymo aktai, ar tarkim patikrinimo metu galėčiau pateikti inventorizacijos aprašą su likučiu. Ir neatsako tiesiai šviesiai. O man kas belieka, galvot variantą, kad jei užkabins tą įmonę, kaip man likt nekaltai

Ačiū, ištryniau žinutę, nes radau jau jūsų atsakymą porą psl atgal su panašia situaciją. Bet spėjot atsakyt

Metų pabaigai yra atsargų likutis. Įmonė sandėliuoti kur neturi, tad natūralu, jog manovmi nėra užregistruotas joks sandėlys. Įmonė montuoja langus. Atsargų likutis yra laikomas pačiame objekte kur bus sudėti langai. Kaip tokiais atvejais yra žiūrima iš VMI pusės, jiems tinka tokie dalykai, ar nelabai? Gal tada puola žiūrėti sutartis, ar juose yra įvardintas susitarimas apie sandėliavimą objekte. Gal jei nėra tokio atskiro susitarimo skriaudžia paskui

Man tai iš tikro yra nesmagu, kad tarkim klausiant vmi apie atliktų darbų aktus, jie tiesiai šviesiai neatsako reikia ar ne. Suprantu, kad tai nėra jų kompetencija, bet jie gi žino, kad patikrinimo metu tokio dokumento reikalauja. Kodėl negali būti sudarytas sąrašas dokumentų, kurie yra laikytini kaip įrodantys medžiagų sunaudojimo faktą. tarkim kaip yra konkretus sąrašas įrodyti eksportą. Ir tada nori, nenori, parodai tą sąrašą direktoriui ir jis turi vadovautis juo.

Nors pirminių dokumentų išrašymas, aktų sudarymas, pagal buhalterinę sutartį nėra mano kompetencija, bet nurašyti prekes turi buhalteris. Šiai dienai nurašinėju pagal inventorizaciją,nes niekas aktų man nepateikia. Aš labai abejoju, ar statybos paslaugas teikiančiai įmonei tai tinkamas būdas, todėl vis kartas nuo karto grįžtu prie šio klausimo. Aišku norisi kaip paprasčiau pasidaryti.

Tad grįžtu prie CK, kur 6,645 str.sako:
4. Jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi.
Mano atveju, sumontuoti langai ar durys, nemanau, kad sudaro statinio, kuris statomas ne mano kliento įmonės, didelę dalį viso statinio vertės. Galvoju, jei direktorius apskaitos politikoje parašytų, kad pats įvertinęs kokią statinio vertės dalį sudaro jo teikiama paslauga, nuspręstų ir atitinkamai man pateiktų atliktų darbų aktą su sunaudotomis medžiagomis. Tais atvejai, jei manęs neinformuoja ir nepateikia akto, aš apskaitoje atsargas nurašau pagal inventorizacijos metu nustatytą atsargų likutį.

Kaip manote jau jūs patyrę buhalteriai statybos sektoriuje? Man labai svarbi jūsų nuomonė. Ačiū

Jei sutartyje būtų įvardinti konkretūs darbai, sutartimi matytų kokie būtent darbai atlikti. Išrašyta ir priimta sąskaita įrodimas, kad buvo suteikta paslauga. Tai liktų klausimas kokias medžiagas nurašyti buhalteriui
P.S. Aš netvirtinu, tik svarstau

Sakykit, o koks tuomet sąskaitos vaidmuo šiuo klausimu? Sąskaita gi išrašoma tuomet kai suteikta paslauga. Ar priimdamas sąskaitą pirkėjas jau nepatvirtina, kad darbai atlikti ir priimti?

Vadinasi iš esmės, statybos įmonei yra būtina ne suminė apskaita arba vesti suminę apskaitą, o pagal visus aktus, pasirinktu periodu, nurašyti atsargas į parduotų prekių savikainą. Bet irgi tada, sandėlio likučio nebus, jei vesiu suminę tarkim mano atveju, kur yra mažas šeimos verslas, tai sandėlio likučio direktoriui nereikia, bet galvoju, mokesčiams turbūt ir yra aktualu, kad matytų pačių atsargų judėjimą, kiek nupirkta, kiek išleista, kiek liko, ir vargu ar suminės išraiškos

Tų darbuotojų mažai, ir tie patys giminės nemačiau, kad kažkas tęsė "diskusiją"

Grįžtu su tuo pačiu klausimu kokiame įstatyme man ieškoti ar atliktų darbų aktas yra privalomas dokumentas. Apskaitą vedu mažai statybos įmonei. Joje apskaitą vedu suminę. Metų gale atliekama inventorizacija, pagal kurią nustatomas atsargų likutis ir jis perkeliamas į 2 kl.
Ar galima taip vesti apskaitą statybinei įmonei? Nes dar jokio vmi patikrinimo neturėjau tai įmonei, nežinau kaip reaguotų, nes jokių atliktų darbų aktų ta įmonė neišrašo.

Kai tik atsidarote pažymą, iš karto apačioje pasirenkate datą 2017-12-31 datą ir spaudžiat šalia piktogramą panašią į baltą popieriaus lapą. Tada matysit, kad viršuje pasikeitė data į 2017-12-31. Dabar pabandžiau, viskas veikia. Tada atsiranda įrašas 12.31 dienai. Tik jūs keiskit ne viršuje datą, o lango apačioje kur parašyta paskaičiuoti datai

Aš nenoriu registruoti pajamas natūra, todėl ir darom grąžinimą į kasą. Jei atskaitingas asmuo grąžina išleistą sumą, tuomet neatsiranda pajamų natūra

Aš su tokiu pusiau buhalteriniu, pusiau su ūkinės operacijos įgyvendinimu programoje:

Užpajamuota PVM SF 200 eur (per gauta sąskaita):
D 6 kl Neleidžiami
K 4 kl skola tiekėjui

Banko pavedimas pagal sąskaitą 200 eur (banko operacija):
D 4 kl tiekėjai
K 271 bankas

Bėda tame, kad ši sąskaita buvo pripažinta, kaip atskaitingo asmens išleista savoms reikmėms. Noriu padaryti atskaitingo asmens eur grąžinimą į kasą pagal šią sąskaitą. Kaip ir būtų aišku:
KPO 200 eur per kasą:
D 272 kasa
K 2445 atskaitingas

Reikia tarpinės operacijos, jog užpajamuoti atskaitingo asmens skolą įmonei tais 200 eur ir kad neatsirastų skola 4430 (tiekėjams). Jei banko pavedime nurodysiu iš karto 2445 sąskaitą, tai man kabės 4430 sąskaitoj skola tai įmonei. Galvoju gal daryti taip:
bendrojo žurnalo įrašas:
D 24450 su kontrahentu atskaitingu
K 6 kl neleidžiami?

Aš susikūrusi muitinę kaip atskirą kontrahentą. Kiniečius susiveskit be pvm ir muito. Tada muitinės deklaraciją vedu kaip gautą sąskaitą, kur aktyvioje lentelėje užregistruoju muitą, o virš lentelės esančioje eilutėje "netiesioginis pvm" įrašau importo pvm. Atitinkamai susitvarkau, kad į fr600 suvaikčiotų šios sumos.

O jūs bent skaitėt šios programos vadovą ir programos galimybes? Bent pavaikščiojot po pačią programą? Programoje yra dvi galimybės-kai darbo užmokestis fiksuotas (mėnesinis), ir kai valandinis.

https://www.gpais.eu/documents/20143/37003658/GPAIS+vartotojo+vadovas_gamintojai+ir+importuotojai.pdf/6213bcbc-0c71-2153-80b3-cae09a1f839e

9 psl.

Atskaitingas asmuo sumokėjo savais grynais pinigais užstatą už įrenginio nuomą. Atidavus įrenginį, užstatas grąžinamas tais pačiais grynais jam. Čekį, kad sumokėjo užstatą atnešė, o kad va jam grąžino, nedavė jokio dokumento, nors tikrai grąžino tą užstatą.Kaip manote, ar didelis nusikaltimas, jei padarysiu, kad grąžino į kasą užstatą, bet nebus jokio įrodančio dokumento apie tai. Kontuosiu kasoje per 2 kl., tai skolos likučio nebus tai įmonei. Ar gal iš viso netraukti apskaiton? Nes atskaitingam asmeniui mėnesio gale įmonė tik antiišlaidžius išmoka susumavus kiek išleido ir kiek pasiėmė iš banko. O tą užstatą žadėjau rodyti per kasą, nes kitaip neturiu kur užregistruoti ūkinę operaciją.

Kur pačio lango apačioje yra "paskaičiuoti datai" turit nustatyti 12.31 ir paspausti, kad taikytų visiems.

Ar tokioms ūkinėms operacijoms surašote kokį apskaitos dokumentą: kaip taršos, nekilnojamo turto mokesčio priskaitymui, sodros "grindų" priskaitymui, 2 kl. perkėlimui į 4 kl (permokų, atskaitingo asmens skolų atvejais)?

o tas papildomas koeficientas skaičiuojamas tarkim tokiu atveju: jei atostogautų 11 d.d., o 10 d.d. būtų už laikotarpį, kai dirbo po 4 val., ir 1 d.d. kai dirbo 8 val. Tada jau skaičiuočiau koeficientą imdama visą laikotarpį už kurį tos 11 d.d. susikaupė. Taip?

Žmogus eina atostogauti 11 d.d. Nuo 2016 08 mėn įsidarbinęs ir neatostogavęs. Nuo 2018 m. iš pusę etato perėjo į pilną. Ar gerai suprantu:

Kadangi 11 d.d. patenka į laikotarpį iki 2018 m., kuomet jis dirbo po 4 valandas, tai aš paskaičiuoju valandos vidutinį darbo užmokestį iš paskutinių 3 mėn. ir dauginu iš 4 val.*atostogų d.d.?

Pagal inventorizaciją. Apskaita suminė. Atliekama inventorizacija, pagal ją užpajamuojamas atsargų likutis, o kitos atsargos laikomos parduotomis/sunaudotomis ir surašomas aktas, kad nurašyta į savikainą remiantis inventorizacija.

Sutrumpintą ar pilną teikti reikia, priklausomai nuo įmonė dydžio.
www.avnt.lt/veiklos-sritys/apskaita/verslo...