Kai lyginame vidutinį užmokestį su skaičiavimo mėnesio MMA, tai tarkim, jei sausio-vasario mėnesį išėjo į biuletenį, o NP-SD teiktas tik vasario mėn. iš karto už 3 savaites. Gaunasi, kad skaičiuoju ir pateikiu sodrai vasario mėn. Tai ir lyginti su vasario mėnesio MMA? Ar lyginti pagal pirmųjų dviejų ligos apmokamų dienų mėnesį, šiuo atveju pirmos ligos dienos patenka į sausį.

Sorry, kad čia taip širdgėlą išliejau bet žiauriai nežmoniškai pikta, kad supuvusi visuomenė be pagarbos vieni kitiems. Ir suprantu, kad visam pasaulyje taip yra. Išgyvena stiprieji, kaip sakant

Ir pasikvietus pasirašyti dokumentų, dar buvo klausta, kodėl čia taip atleidžiate, kodėl turiu rašyti savo noru. Buhalterija liepė "rašyk prašymą ir viskas". Tai ką ten pagyvenęs su išsilavinusiais ginčysis..Pats automatiškai jaučiasi nepilnavertis, kai tokių dalykų nesupranta. Niekad nesusidūrė taip, kad naglai apgautų tai pasitikėjo buhalterija, parašė tą prašymą. o "buhalterės" "pamiršo" paminėti kokia "nauda" iš to prašymo pačiam darbuotojui... suprantu, kad nežinojimas, nesidomėjimas priveda prie tokių situacijų, bet na, galėtų būti didesnė pagarba vyresniems žmonės, kurie nei internetu naudojasi, nei supranta ką kalba įvairių institucijų darbuotojai savo "įstatyminine" kalba. Aš pati ne viską suprantu, ką perskaitau įstatyme, ką kalbėt apie senolius

Todėl, kad įdarbintas buvo subsidijuojant, o darbo sutartį nutraukė nepraėjus pusei metų. Pusę metų tas žmogus negalėjo nutraukti darbo sutarties savo noru, antraip skaitoma, kad žmogus pažeidė savo įsipareigojimą darbo biržai. Šiuo atveju, jei darbdavys būtų atleidęs savo iniciatyva, tai sankcijos būtų skiriamos ne žmogui, o darbdaviui. Dabar kadangi nutiko atvirkščiai, tai žmogui taikoma sankcija-pusę metų neįregistruos bedarbio statuso.

Noriu išlieti piktį iš artimos aplinkos žmogus susidūrė su darbdavio piktnaudžiavimu. nesuprantu, kodėl žmonės taip nuantžmogėja dėl piniginės naudos įdarbino garbingo amžiaus žmogų su subsidija, tikrai žinau, kad nesiskundė to žmogaus darbu, o jei ir būtų jiems netikęs žmogus, tai būk nenuantžmogėjęs ir atleisk bandomuoju laik., kad netiko darbui. Bet darbdavys, kai žmogelis nebereikalingas, t.y. kai nebegauna subsidijos (po varganų 4 mėn.) norėdamas išvengti sankcijų iš darbo biržos, liepė žmogeliui rašyti prašymą, kad išeina savo noru lauk. Mūsų mažesniųjų kaimelių žmonės tikrai nėra labai išprusę. Na ir ką, dabar tas žmogus negali 6 mėn gauti bedarbio statuso, jau nekalbant apie išmokas. Tai gerai, kad turi 30 m. su virš stažą, nereikės mokėti bent psd... siaubingai ima pyktis, kai taip darbdaviai apgaudinėja paprastus varganus žmogelius. Ir nepakovosi su tokiais, o taip sakau ne dėl to, kad mažam miestelyje tuoj visi sužinos, bet padėjai parašą, kad pats ir vsio...

Jei padėklus parduodam kartu su preke, tai jei iš viso visai pakuotei neviršijam 0,5 t., mokėti ir deklaruoti nereikia. Ar su padėklais nuo pirmo eur apmokestina? Turbūt ne.

Taisote 2016 m. PLN204
Jei suma reikšminga, tuomet 2017 m. aiškinamajame rašte palyginamuosius duomenis nurodote teisingus, t.y. apie šį įvykį turite aprašyti rašte.
2017 m. apskaitoje taisot per 3 kl pelną/nuostolį

Apsiėmiau vesti apskaitą įmonės, kurios buhalterija buvo apleista. Dabar pasidariau tokią klaidą:

Vienam darbuotojui buvo ale mokama alga grynais. Tai įrodančių dokumentų apskaitoje nebuvo. Gauti parašų buvo neįmanoma. Susiskaičiavau mokėtiną atlyginimą to laikotarpio už kurį neišmokėtas DU. Apskaitoje atlikau klaidų taisymą 2016 m.:
Parodžiau, kad ta suma turi būti kasoje
D 272
K 4480
Kai išmokėjo per banką atlyginimą
D 4480
K 271

Bėda tame, kad taisant klaidą išsikėliau mokėtiną atlyginimą pagal spausdintus DU dokumentus. Ten suma 1,34 eur buvo didesnė, nei deklaruota sodroje, t.y. sodra tų 1,34 eur nemato. Kažkada po padiskutavimo šiam forume nusprendžiau permokėtą atlyginimą (1,34 eur) dėti į delspinigius dėl darbuotojui laiku nesumokėtos algos. Įprastai delspinigius deklaruočiau taip:
D 64 neleidžiamus
K 4480

Bet gaunasi, jog apskaitoje 1,34 eur į 4480 įtraukiamas du kartus. Galvoju turėčiau taisyti pirmąjį įrašą 2017 m. taip:
D4480
K 24450

Kaip manote ar gera tokia taisymo eiga?

O jei pirkėjas nesutiks, tai man teliks i.saf tikslinti registrą su "anuliuota" sąskaita ir fr600. O pas save apskaitoje man tą sąskaitą padaryti kaip sugadintą, .t.y. perbraukti ir parašyti anuliuota/sugadinta, taip?

Bet toks variantas iš esmės taikomas praktikoje, kad nebaigtiems darbams išrašoma kreditinė. O sakykit, toje kreditinėje man rašyti ką prie paslaugų/prekių? Tarkim jei išrašytoje sąskaitoje buvo parašyta "Langų restauravimas", kreditinėje gi neparašysi, kad grąžinama paslauga. Gal taip ir rašyt, kad " Langų restauravimo nebaigti darbai, tikslinama pagal PVM SF nr. NNNN"? Neesu susidūrusi su paslaugoms išrašomomis kreditinėmis.

Įmonė, kuriai išrašė direktorius sąskaitą, jos nepriima (buvo teikta statybos paslauga). Koks konfliktas įvyko tarp direktoriaus ir to pirkėjo, nežinau. Įsivaizduoju, kad direktorius išrašė sąskaitą pilnai sumai, o darbai turbūt nebaigti. Aš tą pardavimo sąskaitą įsitraukusi į 2017 m. Pirkėjas kaip ir minėjau, jos neįsitraukęs į apskaitą ir nežada įsitraukti. Galvoju tuomet išrašyti šiai dienai kreditinę sąskaitą. Kaip manote, ar gerai toks variantas?

Ar teisingai suprantu, kad ant PPK nebūtinas pirkėjo parašas?

Paskaičiavau visiems darbuotojams atostoginius dviem variantais: taikant valandinį vdu ir taikant dienos vdu. Be papildomo koef. Gaunasi beveik visiems darbuotojams didesni atostoginiai taikant dienos vdu. Ir tik vienam didesni atostoginiai su valandiniu vdu.
Turbūt skaičiuoti visiems vienodai, o ne kad tam vienam taikyti kitokį metodą, vien tam, kad daugiau paskaičiuot

Jei galima, aš dar neatstosiu jei keitėsi ir darbo laikas, ir valandinis tarifas, tai už pirmas dvi ligos dienas skaičiuosiu taip:
paskaičiuotas valandinis vdu * dabartinės darbo valandos (turi 5 d.d. savaitę po 6 d.val.) * pirmos ligos 2 d.d. ?

Man skaičiuoti valandinio VDU nėra prasmės, nes kaip ir rašiau, už valandą darbuotojui moka nustatytą valandinį atlygį, o per paskutinius 3 mėn. jis nesikeitė. Vadinasi imu valandinį tarifą, tik pasižiūriu, kad nebūtų mažesnis už MMA/skaičiuojamo mėnesio d.val.
Labai ačiū O tai jau būčiau lyginus su MVA

Tada gal geriau skaičiuoti imant dabartines valandas 6 d.val./d.d. ir dienos vdu? Pasiskaičiuos didesni atostoginiai, bet bet kokiu atveju darbuotojas bus nenuskriaustas, nes atostoginiai paskaičiuoti maksimalūs?

Tada aš nesuprantu
Jeigu nustato darbdavys valandinį atlygį, jis turi būti nemažesnis nei MVA. Kai lyginame skaičiuojamojo mėn VDU su MMA, tai tas neliečia valstybės nustatytų valandinių MVA? Skaičiuoti 400/176 ? Tuomet gaunasi 2,27 eur.

Aš turiu omenyje minimalų valandinį atlygį, kuris iš 2,32 eur kilo iki 2,45 eur. Nes 10-12 mėn tam darbuotojui buvo valandinis atlygis 2,40 eur. Bet sausio mėnesį aš mažesnio nei MVA 2,45 eur, negaliu taikyti.

Aš dabar tik prieš porą dienų perėmiau buhalteriją, likučiai neperduoti dar net, o jau reikia už sausį algas paskaičiuoti. Todėl nežinau už kurį laikotarpį atostogauja. Turiu tik 2017 m. darbo užmokesčio suvestines, tabelius ir DS. Atostogų apskaita abejoju ar čia buvo vesta.

Iki 2017 m. pab. darbuotojui buvo vienoks valandinis tarifas, nuo 2018 m. padidintas. Sausį yra biuletenis. Už pirmas dvi dienas man imti 2017 m. tarifą, taip? Nes skaičiuoju vdu už paskutinius 3 mėn.? Ir nesvarbu, kad skaičiuojamojo mėnesio tarifas yra didesnis, svarbu, kad nebūtų mažesnis už MMA, kuris sausio mėn yra 2,45 eur.

Įmonėje darbuotojas dirba pagal valandinį atlygį. Išėjo sausio mėn. atostogauti. Skaičiuoju VDu iš 10-12 mėn., kur
10 mėn dirbo 44 val.
11 mėn. dirbo 132 val.
12 mėn. dirbo 114 d.val.

Kaip matot, nuo 11 mėn keitėsi darbo laikas, iš 2 d.val./d.d. keitėsi į 6 d.val./d.d. Valandinis tarifas 2,70 eur. Atostoginius skaičiuoju taip:
Papildomas koeficientas (turiu tik 2017 m. d.val., tai skaičiuoju tik iš 2017 m.)= grafiko d. val. 690 / 2010 val.=0.3433
Valandos vdu net neskaičiuoju, nes jis valandinis ir per paskutinius 3 mėn nesikaitė, buvo 2,70 eur.
Atostoginiai: atostogų 10 d.d. * 2,70 eur * 8 *0,3433 = 74.15 eur

Įmonė turėjo kredito unijoje papildomą pajų. Pajus apskaitoje atvaizduotas:
D 168 (finansinis turtas)
K 245 (atskaitingi asmenys)

Tas pajus visą laiką "stovėjo" unijos sąskaitoje LTxxxxxxxxxxxxx1
Dabar tą pajų perveda į kitą įmonės sąskaitą toje unijoje LTxxxxxxxxxx2 ir sudengia su likutine paskolos dalimi. Kaip atvaizduoti apskaitoje? Nes apskaitoje 271 (pinigai) tos banko sąskaitos likutis tai neužpajamuotas. Galvoju taip:
K 168 (finansinis turtas)
D 271 (banko (unijos) sąskaita LTxxxxxxxxx2)

PLN taisyčiau 2017 m. Į 2018 m. įtraukčiau kaip neleidžiamus. Suma greičiausiai nėra esminė, todėl aiškinamajame rašte ir finansinėj atskaitomybėj atvaizduočiau einamais metais.

Atskaitingam asmeniui įmonė yra skolinga antiišlaidžių. Tas atskaitingas asmuo iš įmonės pirko prekes. Svarstau, kad išvengiant popierizmo surašyti užskaitymo aktą, jog kaip pirkėjo skola dengiama su atskaitingam asmeniui skolingais antiišlaidžiais. Ar vis dėl to daryti kpo, kad sumoka į kasą kaip pirkėjas, o iš kasos kio, kad grąžinama atskaitingam asmeniui skola.

Įmonė įsigijo pastatą (gyvenamosios paskirties). Tas patalpas per 2017 m. remontavo, tačiau realiai tuo adresu veiklos nevykdė (2017 m. ten nebuvo įkurtas nei ofisas, nei sandėlys, nei kt. paskirties patalpos). Jis kol kas po biški tas patalpas remontuoja.
1. Ar nekilnojamo turto mokestis bus leidžiami?
2. Remonto sąnaudas dėjau į leidžiamus. Ar teisingai?
3. Kaip suprantu tas patalpas nepradėti eksploatuoti tol, kol nepradės ten vykdyti veiklos. T.y. nusidėvėjimo dabar ir neskaičiuoti, taip?

Manau, kad taip. Nes jūs pripildote ir išleidžiate į rinką pripildytą pakuotę.

Skolą padidinti tam pirkėjui programoje svarstau dviem būdais: per bž, kur nurodytumėte kontrahentą, o jei per SF registrą, tai čia šitoj vietoj turbūt tektų programoje atvaizduoti debetinį dokumentą. Aš taip galvoju nes jei kreditinę ir programoje vaizduosit, tai ten minusų prašys.

Jūs norite kreditine anuoliuoti blogai išrašytą sf ir išrašyti naują sąskaitą jau su pvm?

Bandyčiau padėti, bet nesuprantu situacijos. Jei išrašėte sąskaitą su 0 pvm, o turėjo būti su 21 proc pvm, tai kyla klausimas ar galutinę kainą pirkėjui paliekate tą pačią ar didinate ant pvm sumos.

Užtat ir atlėkiau čia, nes man atrodė bereikalingas popierizmas pasiūlymas. Čia kaip pasirašyta DS kur vadovas ir darbuotojas tas pats asmuo. Nelogiška man asmeniškai, bet praktikoje sutinku tai. Labai ačiū už pastebėjimus

Ačiū šiaip, kai būna vienas akcininkas, aš vietoj DS pildau sprendimą, kur jame būna visi ds privalomi punktai. Bet ši įmonė jau atėjo su vesta apskaita ir nuo seno direktorius turi darbo sutartį, todėl visus pakeitimus ir darau su ds keitimu. Bet lekiu skaityti jūsų paminėto str. Pildysiu sprendimą ir tuomet tą ds pakeitimą.