Kitaip sakant, deklaruojamas tik notarui sumokėtas atlygis už paslaugas, o ne įvairios kompensacinės sumos. Įprastai sąskaitoje iš notaro atlygis už paslaugas ir kompensacinės sumos išskirtos.

Kaip manote, koks turėtų būti valandinis buhalterio uždarbis? Pvz Kaune ar Klaipėdoje.

Priminkite-jei sumokėtas avansas individualią veiklą vykdančiam asmeniui, tai reikia papildomos informacijos, kokį pajamų ir sąnaudų pripažinimo principą taiko-pinigų ar kaupimo, taip? Nes reikia atitinkamai ir deklaruoti gpm312 tą mokestinį laikotarpį, kad priklauso pagal tą jo principą.

Ar kas susidūrėte-kai pajungiu atspausdinti avanso apyskaitą, data ne didėjančia tvarka eina. Ir nepadeda joks rūšiavimas. Redaguojamojoje lentelėje surūšiuoja, bet spausdinimo peržiūroje vėl išsimėto viskas.

Kai įmonės darbuotojas ar direktorius įneša pinigus, galima apskaitoje registruoti per atskaitingus asmenis. Nebūtinai direktoriui įforminti paskolą. Bet jei norite, galite ir paskolą. Darbuotojui paskolos neforminčiau dėl palūkanų.

Aš irgi vakar sau kartojau-visi daro klaidų, tik nedirbantys neklys bet tą žioplės jausmą po tokio įvykio, sunku paleisti ir deja, va, kad šį kartą suklydau su ta įmonę, kuriai jau nuo vasario apskaitos nebevesiu juokas pro ašaras, nes patikslinti reikia, naujos buhalterės tikrai nesinori prašyti, teks kažkaip per direktoriaus prisijungimą pataisyti. Ir viskas per tuos kelis biuletenius įmonėje (nes šiaip neserga vyrukai ten, greičiau užgeria ).
Klaidos verčia tobulėti-tai pamokys dabar labiau susikaupus dirbti

Kreipiuosi į jautresnius kolegas kaip nesinervuojate dėl darbe padarytų klaidų, bet dėl tokių žioplų, po kurių galvoji "na kaip aš taip". Žodžiu, pateikiau gpm312 (pildžiau pati,ne programa) ir šian ateina nušvitimas, kad neišskyriau biuletenių, ten gi 15 proc gpm. taip susinervinau, kad tokį kvailą dalyką praleidau...

apyvartinėms lėšoms, galima rašyti. Šiaip darant pavedimą, visada galima supildyti pradinį mokėtoją. O šiaip, mokėjimo paskirtyje bent parašyti už kokią sąskaitą apmokama.

Bet turbūt mažiau popierizmo būtų, pervesti konkrečią sumą iš darbuotojo banko sąskaitos į įmonės sąskaitą ir iš ten daryti pavedimus kam reikia. Sutaupysit popieriaus ir avansinės gal neprireiks, jei grynais nėra daugiau atsiskaitymų.

Gali viską apmokėti iš asmeninės sąskaitos, tik kiekvienu atveju, prie sąskaitos atspausdinti ir prisegti mokėjimo pavedimo kopiją. Tokias sąskaitas "perleidžiu" per avansinę apyskaitą.

Dėl to aš pokalbį panašiu atveju pradėčiau: "ar jūs pamenate" nes aš asmeniškai, taip pat gali būti, kad nebeatsiminčiau. Nebent kokia įmonė, su kuria daugiau vargau ir labiau užsifiksavo informacija. Bet šiaip tai, jo. Reikia stengtis savu laiku viską daryti.

O dar sakykit kolegos-likučių perdavimo aktas, tai dokumentas patvirtinantis faktą, jog likučiai buvo perduoti ir gauti, ar reikia interpretuoti aktą kaip kitaip? Ta prasme, čia normali praktika gal, jog kitas buhalteris nepriima likučių.

Man tai žinokit yra tekę po metų prašyt papildomų duomenų nes pradėjo lysti skolos, tai teko prašyti skolos kitimų, nes reikėjo išsiaiškinti kurie dokumentai įvesti, kurie ne. Kadangi perduotuose likučiuose 0 skolos buvo, o faktas kitoks ir atvirkščiai. Bet aš tai informuosiu, jog laikysiu duomenis tik tam tikrą laiką. Tik galvoju, kokį čia tą terminą nurodyti. Šiaip kiekvienais metais įmonėms nusiunčiu metų apyvartas pagal buhalterines sąskaitas.

jei pateikėt iki 01-31, tai teikiant iki 02.28, jau reikia naują pranešimą teikti. nes senojo net nebėra pasirinkti.

Ne. Pildau atskirą žurnalą su nuostolių perkėlimų ar pelno dengimu. Kodėl kilo tokia mintis? Kaip tai atrodytų? Čia gal VAS aprašyta tokia procedūra? Nes iš tikro niekada minties net neturėjau apie tai, tai suintrigavote.

Reikia, įvertinus programos galimybes, atlikti papildomą įrašą/-us, kuriuo sudengsite pirkėjų skolas su gautinom sumom. Susikurčiau papildomą buhalterinę sąskaitą (kažkur prie 27, prie kokių pinigai kelyje), kaip atsiskaitymas Wirecard. Na ir mėnesio gale, tarkim susivedu papildoma ataskaitą, kurioje nurodau kiek, pagal kokią sąskaitą apmokėta per tą wirecars. Tada apskaitoje įrašas mažinti pirkėjo skolą:
D27
K2410
O kai gaunu į banką (ar kitu keliu iš wirecard):
D27 pinigai
K27 pinigai kelyje

Kažką panašaus daryčiau.

Gita1, griežtai ir teisingai

Mes tai žinome ko trūksta, aišku, forume netikslinsiu ko, tačiau esmė tame, kad net akto su perduotais likučiais nenori pasirašyti. Nes akte nurodžiau kas ten negerai. Direktorius irgi žino. Iš dalies ir jis sutinka ko nedanešė, bet žinot, atsiranda paskui nepasitenkinimas žmonių, kad o kodėl man reikia taip daryti, jei kiti taip nedaro. O einamais metais, kai dar mes apskaitą tvarkėm, bandėm spręsti tuos klausimus, kad informacija ar dokumentas atkeliautu laiku iki mūsų. Tuomet neturėjo kada suderinti bendros tvarkos. Aišku, man šimtas metų-aš kiekvieną įrašą būtent šitoje įmone griežtai atlieku pagal pateiktą dokumentą (be jokių atsiųsiu vėliau ir pan.). Nes jau mačiau, jog tokia baigtis nusimato. Bet kad nauja buhalterė taip sureaguos, naujiena buvo atrodo lyg ji apskaitoje įrašus atliktų nesilaikydama įstatymų, o jei kiti tai daro laikydamiesi, tai matai, neteisinga apskaita, nes daug trūksta sakau, gal kažkokių tipsų galite patarti, kaip čia atsimušti nuo tos buhalterės be didelių pykčių ir ateičiai kokį patarimą, jog išvengti to..

Patarkite buhalteriai-atidaviau vienos įmonės buhalteriją kitai įmonei. Perduotoje įmonėje trūksta daug sąskaitų, apmokėjimo dokumentų ir kitų dokumentų, ar reikšmingos informacijos apskaitai. Nauja buhalterė reikalauja sutvarkyti šituos dalykus. Aš atsisakau, nes ne mano kaltė-aš ilgai direktoriaus reikalavau dokumentų ir man reikalingos informacijos. Nieko negavau.

Galvojau, jau jus sveikinti
Pasiskaičiuokite ar verta. Aš pasiėmiau lapą ir skaičiavau koks skirtumas susidaro, tačiau užtrukau. Tai kadangi skaičiavau dėl savęs, tai nebuvo gaila laiko. O jums kai dėl kliento, tai spręskite pati, ar verta

Pasiskaitinėjau čia apie tuos 3 metus. Tai padariau išvadas:
1. Pirmiausia įmonė pati nusprendžia, ar dingsta atostogos, ar ne. Jei nusprendžia, kad nedingsta, tuomet reikėtų surašyti pagrįstą įsakymą dėl ko darbuotojai nebuvo išleidžiami atostogauti ir numatyti iki kada galės panaudoti atostogas, kurios jau turėjo pradingti.
2. Jei nuspręsta "nepradanginti" atostogų, tuomet rezervą skaičiuoti iš visų sukauptų dienų. Jei atostogos "pradanginamos", tuomet 2017-2018 m. sukauptos dienos turėtų pradingti 2021.01.01
3. Kadangi rezervą skaičiuoju 2020.12.31 dienai, tai 2017-2018 metų dar kaip ir neatėjusi praradimo diena. Tai nežinau, ar reikia naikinti jau rezerve tuos metus. Iki šiol galvodavau, kad rezervas skaičiuojamas ateities atleidimams ir atostoginiams, jog tolygiai būtų įvertinamos sąnaudos, tenkančios būtent tiems metams, kada uždirbamos tos atostogos. Tai dėl trečio punkto jau abejoju. Radau merits išaiškinimą, kad turėtų atsispindėti prarastos atostogos jau 2020-12-31 dienos rezerve.

Tikslinate mėnesines deklaracijas-nurodote tokias sumas, kokios buvo išmokėtos tais mėnesiais. kaip supratau, 8 mėnuo buvo patikslintas neteisinga suma, tai tą mėnesį ir taisote.

Skaitau ir nematau, kad būtų įvardinta, jog direktorius nėra darbuotojas. Jie taip pat turi darbo sutartis, jie taip pat gauna algą ir yra pavaldūs juridiniam asmeniui (kurį valdo akcininkai). Čia skaitau 21 str.
Žodžiu, o jei būtų ne direktorius, o paprastas darbuotojas. Kaip tuomet pasikeistų skaičiavimas?

Tai kad ne. Imi MMA, paskaičiuoji sumą į rankas. Nuo tos sumos, vadovaujantis minėtu CPK str., pagal kurį numatyta, kad pagal kelis vykdomuosius raštus, išskaičiuojama ne daugiau kaip 30 proc. nuo algos. Tarkim, mma į rankas 470 eur, tai imi 141 eur (t.y. 30 proc nuo algos). Tą 141 eur padalini ant visų antstolių proporcingai, pagal skolos dydį.
Jei alga būtų 500 eur, tai skaičiuoju 141 eur plius 15 eur (30 eur viršija mma*0,5)

Rimtai? oho, nežinojau, einu paieškoti kodekse

50 proc skaičiuojama tai algos daliai, kuri viršija MMA. O pagal CPK 736 str. skaičiuoti 30 proc nuo MMA

O kodėl 50 proc, o ne 30 proc? Alga gi MMA.

O kaip apibrėžti tą faktą "galėjo" ar "negalėjo" pasinaudoti atostogomis? PVZ pas mano porą įmonių yra direktoriai, kurie sukaupę atostogų tiek, jog jiems dalis jų nusirašytų. Sakyčiau, vadovaujantis asmuo, galimai nebuvo kam pavaduoti. Vienoje tik vienas darbuotojas-direktorius, kitoje du darbuotojai-direktorius+darbuotojas. Teikia tokias paslaugas, jog tikrai galima pertraukti visus darbus ir paatostogauti. Bet vadovai kaip žinia, kitą kartą atostogauja, bet atostogų neįformina-tai paskui va ir gaunasi "kalnai" dienų.
Tarkim vienas iš jų kaip pavyzdys:
Dirba nuo 2016 m. Pirmus metus išatostogavo pilnai. Antrų metų liko 13 at.d.d.
Tai iš esmės 2017-2018 m. likusios 13 at.d.d. turėtų jau nusibraukti (nes 2018,2019,2020 m. yra tie 3 metai, kuriais galėjo pasinaudoti).
Man atrodo labai sunkus darbas įrodyti, ar galėjo, ar negalėjo pasinaudoti. Nes daugumai atvejų man atrodo, jog būna įmanoma išatostogauti jas. Tuo labiau pandemija dėl covid, viena iš įmonių skelbė dalines prastovas. Tai iš esmės nupiešia situaciją, jog darbų nebuvo tiek, jog nebūtų kam juos nudirbti.

Man normaliausia susiderinti mokesčius su vmi, tai per operacijų ataskaitą aš tada įsivertinu, kas deklaruota, ką dar tik deklaruosiu ir pan.

Atsiverčiate visas 12 gpm313, sudedate gpm ir deklaruotas algas. Ši suma turi sutapti su gpm312 algomis ir gpm. Taip pat, jei buvo kitų a klasės išmokų (dividendų, nuoma), kur įmonė sumoka gpm už gyventoją. Tai turi sutapti sumos, tada ir priims.