Eiliškumas bus nuo 1 didėjančia tvarka. O stulpelyje numeris jau susirašote pagal standartinį balansą ar pelno nuostolių ataskaitą su raidėmis ir numeriais. Pavyzdys yra vartotojo vadove (arba paspaudus klaustuką programoje).

Žiūrėkite finansinės atskaitomybės struktūroje eiliškumą.

Aš susimaišiau, nes tada kai jūs man patarėt trumpinti darbo metus, tai aš skaičiavau kasmetines atostogas, tada ir ėmiau nepilnus metus dėl to, kad atostogauta buvo tarkim ne 20 d.d., o trumpiau ir man nereikėjo visų metų skaičiuoti. Ir susimaišiau dėl to. Dabar jau aišku, kad kiek dienų sukauptų atostogų apmoku (ar šiuo atveju skaičiuoju tik), tokį laikotarpį ir imu. Ačiū

Tai tuomet nuo 2017-06-14 iki 2020-12-31?
Nes skaičiuodavau iš visų darbo metų aš tą koeficientą, paskui su Jumis, Tininga, išsiaiškinau, kad nereikia visų metų imti. Tik šį kartą palikau nepaėmusi likusias 64 atostogų d.d. smile Tai vadinasi taip:
Pirmus darbo metus išmetu, jau išatostogauti.
Antrus metus sutrumpinu, nes iš jų liko tik 18,54 d.d.
Trečius ir ketvirtus pilnus imu (sąlyginai paskutinius, nes 12-31 reikia paskaičiuoti)

Kodėl suabejojote ar galite?

Kažkoks man košmaras tų atlyginimų skaičiavimas, tame tarpe ir viskas, kas su jais susiję. Nenorėčiau, oi kaip nenorėčiau, dirbti didelėje įmonėje darbo užmokesčio buhalteriu

Ar imti iš 2017-06-14 iki 2018-04-17? Imu ne pilnus antrus darbuotojo metus

Iš kokio laikotarpio skaičiuoti koeficientą, jei:
Dirbti pradėjo 2016-04-19 (pataisiau, ne nuo 18). Nuo to laiko iki 2020-12-31 sukaupė 101,09 d.d. atostogų (iš jų 35,09 d.d. dirbdamas pusę etato). Atostogauta per visą laikotarpį 23 d.d.
Gaunasi, jog nuo 2016-04-19 (pataisiau, ne nuo 18) iki 2017-12-31 dirbo pusę etato, o nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 pilnu etatu.
Tai man lieka 82,0904 d.d. sukauptų atostogų.
Kadangi dar liko 12,09 d.d. atostogų kai dirbo pusę etato, tai kaip man dabar išsiskaičiuoti iš kokio laikotarpio paskaičiuojamas koeficientas? Už metus darbuotojas uždirba 22 d.d. atostogų.

Jei vadovas yra ir mb narys, tai jokių sodros įmokų mokėti nereikia, o gpm susimoka pats vadovas metams pasibaigus.

Kaip darote: jei pirktas kompiuteris su operacine sistema, tai skaitau VAS ir matau, kad turėtų operacinės sistemos kaina įsiskaičiuoti į kompiuterio savikainą. Pačio kompiuterio kaina pagal sumą nepapultų į ilgalaikį turtą, bet pridėjus operacinės kainą, jau viršija ir papuola. Tai klausimas-ar kompiuterį reikia traukti į IT, ar tik operacinę sistemą? Manyčiau traukti su kompiuteriu, nes jo savikaina išauga.

Suteikė lt pvm mokėtojas siuvimo paslaugas Švedijos pvm mokėtojui pagal 2006/112/eb 44 str. atvirkštiniu apmokestinimu. Reikia pildyti fr564, taip?

Jog nereikėtų mokėti taršos mokesčio reikalinga galiojanti tech.apžiūra. Nes ten bus nurodyta, jei bus nukrypimų nuo išmetamų teršalų iš mašinos. Esant nukrypimams tektų mokėti taršos mokestį.

Pati atsakau, jei kas ieškos informacijos-jei metinė ataskaita nepatvirtinta, tai rašyti atlieku.ataskaitos@aaa.am.lt su prašymu atšaukti ataskaitos vertinimą. Kai specialistas rankiniu būdu atšauks, tuomet patikslinti reikalingą ketvirtį ir teikti iš naujo.

Kaip patikslinti gpais metinę pateiktą suvestinę?

Kaip deklaruoti kreditinę gautą iš es pvm mokėtojo, kai gaunama nuolaida už visų metų apyvartą?

Jei įmonėje pagal įmonės tvarką tabeliai yra pildomi, tai dabar kaip, pakeist tvarką, kad nebepildyti? Nes tvarkoje nėra aptarta tokia situacija, kad išėjus darbuotojai į VPA ir neesant kitų darbo sutarčių, kad būtų galima nepildyti jo. Ar čia turit omenyje, kad būtent tokioj situacijoj nėra būtini tabeliai, ar kad apskritai nėra būtini?

Ar reikia pildyti tabelį, kai įmonėje vienintelė darbuotoja pagal darbo sutartį išeina į gimdymo, o paskui į VPA? Reikia turbūt (taip galvoju). Bet po gimdymo atostogų, tai VPA tuos 2 metus ir spausdinti tuos tabelius vien dėl vpa raidelių tabelyje? nes sodra SAM leidžia neteikti, kai bus jau pilnas VPA mėnuo, tai sakau, gal ir su tabeliu tas pats galėtų būti

Man labiau panašu, jog turima omenyje apskritai pirkėją (ar tai JA, ar tai FA) ir jį atstovaujantį FA. Nes kiekvieną JA turi atstovauti koks nors žmogus (kuris įduoda pinigus), tai man panašiau, jog čia ir turima omenyje, to asmens vardą, pavardę ir parašą.

ant ppk jau nėra privalomas pirkėjo parašas? tada surašytume ppk ir pagal jį į kasą.

Žodžiu, susidūriau su tokiu KIO, kur pirkėjas buvo mums skolingas. Jis išrašė KIO, kur pinigų gavėju iš kasos nurodė mūsų įmonę, vadovas pasirašė. O man atnešė kio kopiją. Pagal tą kopiją padariau įnešimą į kasą su kpo. Aš ant kpo nurodau, kad pinigus gavau iš įmonės vadovo, o ne iš pirkėjo atstovo. Tai kaip dabar susieti du atskirus dokumentus? Nes kopija orderio juridinės galios neturi, nesuprantu. Išsirašytų mano vadovas ppk ar kpo, ir viskas ok, būtų

Tai kio visai gal nereikalingas?

Ar naudojate kio orderį kaip pinigų išmokėjimo dokumentą kitai įmonei, kuriai buvote skoloje? Klausiu, nes įdomu, kokį dokumentą turi gauti ta įmonė, nes kio tai tik viena dalis (ne kaip kpo). Gaunasi taip, kad ant kio ta įmonė padės parašą, jog gavo pinigus, o kio pasiliks pas mus.

Na apie apskaitos likučius tai man viskas ok, perduosiu tiek, kiek turiu ir kuo aiškiau, jog pradedant darbą buhalteriui būtų viskas aišku. Apie neatliktų darbų sąrašą buvau pagalvojusi taip pat, kad bus reikalingas.
Kadangi visi 12 mėnesių bus vesti mano, tai natūralu, jog naujas buhalteris norės, kad ir metus pateikčiau registrų centrui ir vmi. Bet aš nenoriu teikti niekam tikusios ataskaitos, kai paskui buhalteriui teks gaunant 2020 m. sąskaitą, vis taisyti 2020 metus..O galvoju, jei duosiu ataskaitas su savo parašu, tai gal buhalteris nesuks galvos ir pateiks tokią, kokią gavo, su mano parašu.

Sodra pakonsultavo, kad a1 pažymėjimas reikalingas pagal pareikalavimą. Kai užsakovas paprašo įrodyti apie mokesčių mokėjimą kitoje valstybėje. Bet man tik neaišku, kodėl sodros puslpapyje įvardinta, "savarankiškai dirbantis asmuo išvykstantis". Nors sodroje specialistei išsakiau situaciją, jog tai įmonės darbuotojas, ji vis tiek patvirtino, kad pagal pareikalavimą toks pažymėjimas gali būti prašomas. Lietuvoje savarankišką veiklą vykdantis asmuo, tai kas-su pažyma ar verslo liudijimu dirbantis asmuo. O tai kodėl čia įmonei komandiruojant savo darbuotoją tas pažymėjimas aktualus, nesuprantu

Patarkite buhalteriai:
Atsisakiau vienos įmonės. Joje trūksta nemažai sąskaitų už 2020 metus, tiekėjų/pirkėjų skolos neatitinka realybės (dalinai), nes trūksta sąskaitų, trūksta išrašytų ppk ir pan. Nenurašytas kuras, nes kelionės lapai paduoti užpildyti be sunaudoto kuro duomenų. Dalis medžiagų nenurašyta, nes nebuvo pateikta informacija, kuriems pardavimams juos sunaudotos (nurašau pagal aktus). Žodžiu, pusę metų skalambiju varpais tos įmonės direktoriui, kad tas ir anas nepadaryta, kad reikia informacijos, sąskaitų ir pan. Buhalterinės apskaitos sutartyje numatyta, kad apskaitoje įrašus atlieku pagal pateiktą informaciją ir dokumentus. Dabar atiduodant buhalteriją norėčiau balanso ir pelno nuostolių ataskaitos nepasirašyti ir pati neteikti, nes aš tai gi matau, kad apskaitoje trūksta minėtų dalykų. Tai kaip galiu dėti parašą ant balanso, kuris žinau, kad yra neatitinkantis realybės (fakto)? Bet kitą vertus, paslaugų sutartyje numatyta, kad apskaitoje įrašai turi būti pagrįsti dokumentu, tad sutarties kaip ir nepažeidžiau. Tai nežinau, aš galiu suruošti tas ataskaitas (likučius gi perduosiu), bet kaip su parašu ir teikimu? Ką patartumėt?

Ar visais atvejais vykstant į komandiruotę reikalinga sodros a1 forma?

Tikiu tik noriu pasiskaityti. jau nekalbant, kad ateityje jei prireiks, jog supratimą turėčiau kur ieškot.

Jei direktorius dirba poilsio dieną, už kurią negauna algos, tai ta diena uždirba jam kasmetines atostogas, taip? Nes tai faktiškai dirbta diena, nesvarbu, kad nieko už ją negauna.

O kur čia galima pasiskaityti apie tai? Nes toks vaizdas, jog cituojate iš kažkokio dokumento

Sakykit, ar čia apskritai yra riba visom ES šalims 50 eur PVM, kurį viršijus galima susigrąžinti? Ir kaip suprantu vienai šaliai ta suma 50 eur. Jei per metus buvo kelios šalys, tai atskirai ir skaičiuoti pvm sumas?