Tai mb nariai nebeprivalo mokėti vsd nuo mma, jei neišsiima asmeniniams poreikiams lėšų, šitas liko, taip? permečiau akim soc. dr. įst., tai užkliuvo tik kad mažinama 50 proc. vsd bazė (na bus kaip su pažymomis).

Aš galvočiau taip: jei sąskaitoje nurodyta, kad paslaugos už 2017 m., tai dėčiau į 2017 m. sąnaudas. Bet taip daryčiau, jei suma svarbi. Dėl poros eur nevargčiau ir dėčiau į 2018 m.

oi tai tos atostogų d.d. laikotarpiu 11.21-12.30 bus 2,19 d.d.?

taip, ėmiau tik grafiko valandas. Labai ačiū, pamačiau jau kur padariau klaidą. Šitą formulę reiktų užsirašyti ant kaktos, gal kiekvieną rytą žiūrint į veidrodį nebepadarysiu klaidų kažkodėl surašė galvelėj, kad imu k.d. atostogų dienas, o ne d.d. Tas koeficientas yra ne į darbo dienas paversti, o sumažinti kompensaciją, kaip Jūs rašėt, įvertinti santykį su pilnu darbo laiku. labai labai ačiū Jūs neįsivaizduojate kaip smagu sutikti tokių kantrių žmonių, nes šitoj temoj, manau nesumeluosiu, jog praktiškai atrašinėjate Jūs.

Berašydama į forumą ir klaidas išsitaisau

Darbuotojos dirbo 2017.11.21-2017.12.30. Per tą laikotarpį turėjo 92 normalias d.val. ir 4 d. val. poilsio dieną. Skaičiuojant k.d. sukaupta 3,0685. Paversti į d.d. naudoju koef.(92 d. val./216 d. val. = 0.43)
Kompensacija = 0.43 * 3.0685 k.d. *2.56 eur val. vdu * 8

Ar teisingai? Bandžiau įdomumo dėlei skaičiuoti savaitėmis, bet "nugrybavau" vos ne ant trečdaliu mažesniu atlygiu, palyginus su viršuj parašytu.

Kodėl programa paskaičiuoja 39 k.d. o ne 40 k.d. apibrėžtoje vietoje

Jeigu vien dėl darbo užmokesčio, tai aš nenaudočiau šios programos. Kadangi nėra labai patogus du modulis.

Prie žmogaus, atsiradus pakeitimams yra pliusiukas. Paspaudus jį išsiskleidžia visi pakeitimai tai darbo sutarčiai. Ant kurio norite, ant to ir pabeldus du kartus pele galite pasirinkti ar keisti, ar ištrinti. Tik keitimo data ir po jos negali būti jokių priskaitymų, neleis keisti.

Ačiū. Turiu omenyje, jei žmogui komisijos nustatyta, kad jis 45 proc. darbingas, tai gal jis ir privalo būti tuos 45 proc darbingas o tą suprantu, kaip kad jis turi dirbti ne daugiau nei 3,6 val (8 d. val x 45 proc.) aš taip labai primityviai suprantu

Lari, jūsų straipsnyje, bent kiek greitai užmečiau akį, apie invalidumą gaunančius asmenis nieko nerašo. O į išlygą jie kaip ir patenka. Tik įdomu, to žmogaus etatas turi atitikti proporcingai darbingumo procentą, kurį nustatė komisija, ar jau nesvarbu, jei gauna invalidumą, tai ir patenka į išlygą. Nes pagal formuluotę, tai suprantu, jei gauni invalidumą, tai ir skaičiuoji nuo priskaičiuoto, kad ir mažesnio nei 400 eur atlygio.

P.s. darbuotojas dar tik bus įdarbintas, todėl suvestinėse nieko negaliu pažiūrėti.

Radau išimtyse:
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;

Tai vadinasi darbdavys perskaičiuos proporcingai dirbtam laikui, taip?

Jei darbuotojas turi invalidumą ir darbinantis pateiks prašymą dirbti ne pilną darbo dieną, ar sodrai darbdavio mokestis bus pilnas, t.y. nuo 400 eur?

Žinot dėl ko nesinorėjo skambinti, nes ten siunčia nuo vienos specialistės link kitos dabar taip pat tik trečioji specialistė atsakė į klausimą. Atsakė, kad reikia pildyti pt formą, kaip ir minėjote.

Sodroje buvo nurodytas biuletenis, tarkim 11.11-11.20, kur už 2 pirmas dienas moka darbdavys. Tuomet 3 dienos jau nutrauktas biuletenis. Ir po tų trijų dienų 11-24-11.30 vėl biuletenis, kur darbdavys vėl už pirmas dvi dienas turėjo paskaičiuoti ir sumokėti. Sodrai buvo pateiktos ir atitinkamai supildytos np-sd. Dabar išaiškėjo, kad darbuotojas kreipėsi dėl tų 3 dienų, kada buvo nutrauktas biuletenis, nežinau visų aplinkybių, bet esmė tame, kad sodra priėmė sprendimą tas tris dienas pataisyti į biuletenio dienas.

Klausimas-ką daryti su np-sd, kuris buvo pateiktas už 11.24-11.30, kur buvo nurodyta, kad darbdavys apmoka už pirmas dvi dienas. Suformuotoje suvestinėje, kur stulpelis "Ar užpildyta draudėjo informacija" yra nurodyta, kad "taip". Galvoju, kad np-sd taisyti nereikia, gal kas buvote susidūrę?

Gautas sąskaitas užsipajamuoti įprastai, tuomet reikės išsirašyti vieną pardavimo sąskaitą, kadangi kaip suprantu iš trijų sąskaitų pagaminat vieną bendrą turtą. Ir įrašot paprastą bendrojo žurnalo įrašą, kurį susiejate su nefaktūriniu it užpajamavimu. Aš sąskaitose nurodžiau 6 kl, nes ji vis tiek susidengs ant nulio nors teisingiau turbūt pasirinkti kokią 2 kl, net nežinau

Kas gali paprastai paaiškinti kada teikiame FR0608? Suprantu, kad kai viršijama 45 tūkst riba ir apmokestinamasis asmuo tą pražiopsojo. O kokie dar įprasti atvejai?

Aš metams vieną nurašymo aktą darau atskirai smulkiam inventoriui, medžiagoms į savikainą, remontui, bet paskaičiau ir mąstau ar nepradėjus mėnesio gale pildyti po vieną į savikainą nurašyti su aktu galiu tik į metus kartą, nes inventorizacija pas kai kuriuos tik 1 kartą metuose. Kurą nurašinėju kas mėnesį.

Dovanos iki 200 eur nebus apmokestinamos

Mūsų skolininkui yra priimta Teismo nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kiek paskaitinėjau, tai tokiu atveju net neverta kreiptis dėl skolos išieškojimo. Gal kas esate susidūrę ir galėtumėte patarti kokie tolimesni gali būti žingsniai (jog kreiptis į teisininką, tai ir patys susiprantam ). Tiesiog įdomu, jei kas susidūrėte ką jums patardavo teisės atstovai, kaip baigėsi išieškojimas ir pan.

Svarstau:
Į pajamas jau yra įtraukta kasos aparate. Pas jus klaida yra inkasacijoje. Inkasuojant tos dienos pinigus turėjo išimtų eur iš aparato būti mažiau "ant tos klaidos" nei įvesta aparate inkasacijos suma. Todėl taisyčiau taip:
1. žurnalą supildyčiau pagal z ataskaitas.
2. Parašyčiau klaidų taisymo aktą kokia buvo padaryta klaida ir kaip turėjo būti supildytas žurnalas teisingai + darbuotojo pasiaiškinimas (ir eur iš darbuotojo imti nereikia, nes tie "klaidos" pinigai nedingę).
3. KPO inkasacijai išrašyčiau tokiai sumai, kiek iš tikro buvo grynų. Tą skirtumą įmonė gavo į banką.

Gryni sueina tai turbūt dėl to, kad inkasacijai išrašėte kpo su z ataskaitoje nurodyta inkasacija, o iš tikro gi jūs tiek pinigų neradote, nes dalis jų atėjo į banką. O atsiskaitymai kortele kredite dėl to, kad su banko operacija užfiksavote atsiskaitymų kortele sumažėjimą, o ta klaidos suma atitinkamoje atsiskaitymų kortele sąskaitoje nebuvo užpajamuota, nes žurnale jos nėra.

O kodėl darbuotojas įdėjo į kasą pinigų? Kaip suprantu, kasos aparate tą sumą darbuotojas nurodė kaip grynus, o iš tikro jie atėjo į banką? Dėl to inkasuota suma didesnė, nei kad buvo grynųjų? Nes tokiu atveju ir taisymas kitoks. Į kt pajamas dėti tada, kai į banką ateina pinigai per klaidą, t.y. blogai suspaudus kortelės skaitytuve skaičius, ko pasekoje nesutampa aparate atsiskaitymų ne grynais sumos su banko sumomis.

Tokius neatitikimus kasos aparato ir banko dedu atitinkamai į neleidžiamus arba kitas pajamas 5401. jūsų atveju bus pajamos

Geriausia turbūt iš vis būtų kalendorinėm dienom apsibrėžti tą mėnesį (tarkim 30 k.d.)

Pirmiausiai jums reikia nuspręsti ar tai prizas (kai laimėtojas nustatomas pagal sėkmės principą arba pagal tam tikrų nustatytų sąlygų įvykdymą)), ar tai dovana, nes nuo to priklauso apmokestinimas. Prizai apmokestinami štai taip (bijau pameluoti, pasitikslinkit, bet man atrodo, jei neapmokestinsit, tuomet jau neleidžiami atskaitymai bus) :
www.vmi.lt/cms/documents/10174/8274962/KD-2188+Priz%C5%B3%20lentel%C4%97/bcef5280-ecfa-4e3f-9e90-2673c1b8e91b
Dovanos darbuotojams apmokestinamos be išimčių gpm ir sodra (pajamos natūra), tad tai yra leidžiami atskaitymai įmonei.
Pasitikslinkite ar pvm galite atskaityti, nes pagal mane negalite (ir čia nesitaiko 75 eur apmokestinamosios vertės riba). O neatskaitomas pvm, man atrodo bus leidžiami atskaitymai
Jei tuos įrenginius duodate tik naudotis, bet neatiduodate, tada jokie čia prizai, dovanos, dedat kaip į ilgalaikį turtą (jei viršija IT nusistatytą vertę) ir naudojate.
Jei išsiaiškinsite, kad kur klystu, tai parašykit, nes man irgi įdomi situacija

Aš manau, kad 9 dieną 13.59 h

Ataskaitos tokios pačios kaip ir visų kitų: balansas ir pelno nuostolių ataskaita (01.01.-12.31 jei ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais arba kitas ataskaitinis laikotarpis, kuris nurodytas steigimo dokumentuose(jei ne nuo 01.01 pasirinkote)).

O kodėl manote, kad negalima?

Įmonė darbuotojams nuperka darbo rūbus: batus, džemperius ir kelnes. Atliekami darbai pagal specifiką nereikalauja kokių specialių apsauginių rūbų. Kiek paskaitinėjau, tai kad ir tokie rūbai yra leidžiami atskaitymai, taip? darbuotojui pajamomis natūra nepatampa, nes nuosavybės teisę į juos neperduodam darbuotojui. Nupirkti rūbai poros dienų laikotarpyje išduodami, todėl jau tą patį mėnesį traukiu į sąnaudas. Įmonė susitvarkiusi darbų saugą, bet apie apsaugos priemones darbui modulio nerado, neaišku ar jis toks suruoštas, tad tvarka nėra patvirtinta dėl darbo rūbų suteikimo. Dėl to pasirašė dabar įsakymą, kokius rūbus įmonė išduoda darbuotojams. Ar būtina tokių rūbų apskaitos kortelė ir aktai išduodant/nurašant susidėvėjusius? Įmonėje 2 darbuotojai, kurių vienas direktorius. Apskaita suminė, tad smulkaus inventoriaus nurašymą bendrai visiems metams susipildau vieną. Norėtųsi iš karto nurašyti ir nesukti galvos, kadangi į metus max pora sąskaitų tokių. Galvoju gal sakyti, jog įsakyme paminėtų, kad darbo rūbai sudėvami per kalendorinius metus, jog sudėvėjus anksčiau laiko žodiniu darbuotojo prašymu yra nuperkami nauji darbo rūbai, kurie nėra sandėliuojami, o iš karto perduodami darbuotojui dėvėti, jog nepildoma apskaitos kortelė kol tarkim darbuotojų skaičius neviršija 20 ir pan. Paskirti atsakingą direktorių už darbo rūbus. Kaip manote ar tiktų toks variantas išsisukti? Gal dar kažką paminėti įsakyme?

Aš susivedu sąskaitą apatinėje dalyje be pvm, o pvm skaičiuoju su menamo pvm skaičiuokle virš apatinės lentelės esančioje dalyje. Atitinkamai susitvarkau schemas, kad sumos suvaikščiotų deklaracijoje. I.saf tenka tokias sąskaitas ranka redaguoti, jog atsirastų pvm.

Ieškokite bėdos pas save kompiuteryje, nes pas mane taip pat dirba įprastai.