Ar gerai suprantu, jog jei yra sudarytas lankstus darbo grafikas, tai pačio grafiko tvirtinti kas mėnesį nereikia, taip? Tiesiog darbo sutartyje nurodėm, kad į savaitę 1 val.,o kurią būtent dieną, savo nuožiūra darbuotojas pasirenka.

Pasiskaitykite vartotojo vadovą apie ataskaitų kūrimą ir koregavimą, tokį kaip parašo vietos panaikinimą gal sugebėtumėte ir jūs pati pasidaryti. Tiesiog pakoreguotumėte jau esamą šabloną.

Taip.

Gal gali kas pagelbėti su avanso apibrėžimu (kalba apie pirkėjų avansus). Apskaitoje stovi apmokėjimas iš pirkėjo pagal kurį nebuvo išrašyta sąskaita daugiau nei 12 mėn. Ar bet koks pirkėjo pavedimas yra laikytinas avansu? Ar tik toks pinigų gavimas, kuris yra raštiškai apiformintas sutartimi, suplanuotas ir aptartos visos su juo susijusios sąlygos?

Sakykit, juk tara (kur gauname po 10 ct iš pirkėjų-esam kavinė) pvm deklaracijoje nesimato, taip? Ji kaip užstatinė pakuotė suvaikšto per 2 kl. ir tai nėra įmonės pajamos (nebent jei parduotumę daugiau taros nei patys nusipirkome )

Pasirinktinai dėl pagrindinės darbo funkcijos

CK 1.73 straipsnyje aptarta kokios pirkimo-pardavimo sutartys privalo būti rašytinės. Šis sąrašas taip pat neįpareigoja.

VMI pakonsultavo, kad visai sąskaitai taikau 96 str. Kažkada praeitais metais konsultavo, kad jei visos paslaugos ir prekės išvardinto PVM SF pagal vieną sutartį, tai taikoma 96 str. Bet jokios sutarties mes nesudarę. Gal ką tikrino ir neužkliuvo, kad PVM SF išskirtas atskirai transportavimas?

VMI paskelbė, kad naujajame Darbo kodekse nustatytos kilnojamojo pobūdžio darbo kompensacijos bus neapmokestinamos GPM. Skaičiuoti jas reikės ne pagal LRV nutarimu nustatytas taisykles, bet taip, kaip nurodyta Darbo kodekse, ir jų nereikės lyginti su dienpinigiais.
www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset...

Pildau prašymą grąžinti pvm. Ir susimėčiau dėl grąžinimo pagrindo parinkimo ar 01, ar 02? PVM gražintinas susidarė dėl pirktų prekių atskaitos, kurios skirtos parduoti čia Lietuvoje su standartiniu pvm.

Papildau, jei kam kada bus aktualu dėl pvm grąžinimo apribojimų, kuriuos išsiaiškinau domintis šia tema:
PVM grąžinimo apribojimai aprašomi PVMĮ 91 str.:

1. Teikiant grąžinti kas mėnesį susidariusį pvm, grąžinama tik sąlyginė pvm suma, t. y. To mėnesio pardavimai * 21 proc.
2. Teikiant susigrąžinti pvm sumą už kalendorinį pusmetį, grąžinama visa pvm suma. Tačiau pvm mokėtoju prieš to pusmečio pabaigą įmonė turi būti ne trumpiau nei trys mėnesiai.
3. Jei įmonė trumpiau nei trys mėnesiai pvm mokėtoja, prašymo susigrąžinti pvm negalima teikti.
4. Kai teikiamas prašymas manovmi, tai reikalingus dokumentus paprašoma per šią sistemą, gali kartu ir paskambinti specialistas. Papildomų dokumentų teikti prašymo teikimo metu nereikia – jie teikiami tik pareikalavus specialistui.
5. Teikiant prašymą, pagrindo kodai:
23, kai taikomas atvirkštinis apmokestinimas ir teikiama ne už pusmetį.
6, kai teikiama už pusmetį bet kokiu atveju.
2, kai taikome 21 proc standartinį pvm ir yra susidariusi permoka, tačiau teikiame ne už pusmetį.
1, kai taikome 0 proc. tarifą ir teikiame ne už pusmetį.

Gal kas pakomentuotų, ką darote su pvm išankstinėje-rodot ar nerodot?

Aš kaip suprantu tiesiog pildote atskirą judėjimo žurnalą. Bet visokiose suvestinėse ir pan., tai pasimatys šis judėjimas, tik kad atskirai pagal pirminę, antrinę ir t.t., tame tarpe ir savų reikmių panaudojimo. Vadinasi apskaita viena bendra, tik žurnalai skirtingi.

Menamas palūkanas turi skaičiuoti paskolą suteikęs asmuo: akcininkas. Užmetus akį į pmį komentarą, suprantu, kad jei akcininkas turėtų pažymą, tokiu atveju jis skaičiuotų menamas palūkanas, kurios būtų jo pajamos, tokiu atveju uab leidžiami atskaitymai. Praktikoje esu susidūrusi, kad akcininkui suteikus beprocentinę uabui, menamų neskaičiuoja. Tokiu atveju, kai akcininkas neturi pažymos, menama palūkanų suma būtų neleidžiami atskaitymai, o ar ją tada privaloma apskaitoje rodyti, nežinau.

Gal atsiras kas rimčiau pakonsultuos šiuo klausimu aš lyg ir girdėjusi, bet dabar nerandu akcinių bendrovių įstatyme, kad akcininkas turi teisę "dirbti" savo bendrovės naudai

Jei paskolą teikiate akcininkui be palūkanų-atsiras menamos. Jei teikiate su palūkanomis-turi atitikti rinkos numatytas. Jei akcininkas teiks UABui, tai gali teikti beprocentinę, neatsiras jokių menamų, nes akcininkas negaus naudos.

Tai kokia skola susidarius, kuri įrašyta į sąskaitą, jums neaktualu registre. Jūs į registrą traukiate sąskaitos sumą, t.y. už to mėn paslaugas. O delspinigius nurodyčiau su PVM100 ir traukčiau į registrą, nes ta suma išrašyta pvm sf, o ne atskira delspinigių sąskaita.

O kam nurašyti IT, kurį dar naudosite? Aš manau, tegul stovi pas jus ilgalaikiame ta likusi vertė. Tiesiog paskutinį mėn nusidėvėjimą paskaičiuoti kiek liko ir viskas. Ar ne?

Pas mane išrašo sąskaitą-tarkim apsaugos sistemos montavimo darbai, o pagal poreikį, jei pirkėjas prašo surašomas atliktų darbų aktas, kuriame surašoma kokios prekės sunaudotos, kokiems darbams. Papildau: apskaita vedama suminė.

Aš žinau, kad turėtų būti trišalis. Bet gerai būtų netraukti tos trečios įmonės, nes tas tiekėjas stambi įmonė ir gali nežaisti su tuo aktu aš taip galvoju jie gavo apmokėjimą ir turbūt jiems tas pats kas už prekes sumokėjo. O čia susirašyčiau tokį aktuką, kad vietoj apmokėjimo mums už išrašytą sąskaitą, sumokės mūsų tam tiekėjui. Kaip manote, ar vis dėl to tas trišalis aktas labai svarbus apskaitoje kiekvienai šaliai? Kažkodėl susidarė man toks įspūdis, kad nelabai kas žaidžia su jais (jei apmokėjime mato už ką apmokėta).

Situacija: Įmonė A išrašė Įmonei B sąskaitą už prekes. Įmonė B sumokėjo jau įmonei C (tiekėjui) už gautas iš įmonės A prekes. Įmonė C sąskaitą išrašė įmonei A, t..y. ji įmonės A tiekėjas. Ar galima surašyti dvišalį skolos užskaitymo aktą tarp įmonės A ir B? Akte numatyta, kad įmonė B lieka neskolinga įmonei A, nes apmokės už ją skolą įmonei C

Turbūt sprendimo dieną, o ne išmokėjimo, dėl dividendų paskyrimo bendrovė turi atitikti ABĮ 59 str sąlygas, t.y. neturėti skolų, uždirbti pelną ir nuosavo kapitalo per daug nesumažinti. Taip?

Į metus kartą inventorizacija yra privaloma. Tai gal pagal dokumentus buvo gauta sąskaita prieš naujus metus sąskaita, o išrašyta pirkėjui naujais metais jau šiaip tokiu atveju, kai nėra sandėlio ką inventorizuoti, reikėtų gal inventorizacijos įsakyme ir paminėti. Nes inventorizuoti reikia gi ne vien tik atsargas, o ir skolas, kasą ir t.t. tai tame įsakyme ir pažymite, kad atsargų likučio 2016.12.31 nesusidarė. O gal reikia atspausdinti tuščią inventorizacijos aprašą?

Tess, o pas jus inventorizacija atlikta buvo?

Ir 9 VAS metodinės:
I būdas. Kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų vertės likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir
pabaigoje, o likučių pokyčio apskaitai atskira sąskaita neskiriama.
D 6000 Parduotų prekių savikaina (pradinis likutis)
K 2030 Produkcijos savikaina
D 2030 Produkcijos savikaina (likutis laikotarpio pabaigoje)
K 6000 Parduotų prekių savikaina
D 6000 Parduotų prekių savikaina (per laikotarpį parduotų prekių savikainos
suma)
K 6002 Įsigytų prekių ir paslaugų savikaina

Pavyzdukas iš metodinių 11 VAS
2 pavyzdys
Įmonės „X“ atsargų apskaitai taikomas periodiškai apskaitomų atsargų ir FIFO
įkainojimo būdas. Įmonės „X“ sandėlyje 20X1 m. sausio 1 d. yra 2 300 ikrų skardinių, kurių
vertė 121 900 EUR (2 300 vnt. x 53 EUR), likutis. Per 20X1 m. pirmą ketvirtį įmonė pirko ikrų
už 901 000 EUR:
sausio 15 d. – 5 000 vnt. x 55 EUR = 275 000 EUR
sausio 28 d. – 1 500 vnt. x 60 EUR = 90 000 EUR
vasario 20 d. – 7 500 vnt. x 56 EUR = 420 000 EUR
kovo 15 d. – 2 000 vnt. x 58 Lt = 116 000 EUR
Nupirktos prekės apskaitoje įregistruojamos įrašais:
D 6002 Įsigytų prekių ir paslaugų savikaina 901 000
K 4430 Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas 901 000
Audito ir apskaitos tarnyba
11 VAS MR / 24
I ketvirčio pabaigoje atlikus inventorizaciją, nustatytas 2 100 ikrų skardinių likutis. Ikrų
vertė taikant FIFO būdą yra 121 600 EUR (2 000 vnt. x 58 EUR + 100 vnt. x 56 EUR). Taikant
periodiškai apskaitomų atsargų būdą, prekės, kurių nėra įmonės sandėlyje laikotarpio pabaigoje,
laikomos parduotomis, todėl jų įsigijimo savikaina pripažįstama sąnaudomis (perparduotų prekių
savikaina).
Apskaičiuojama 901 300 EUR (121 900 + 901 000 – 121 600) ir apskaitoje
registruojama perparduotų prekių savikaina:
D 6000 Parduotų prekių savikaina 901 300
K 6002 Įsigytų prekių ir paslaugų savikaina 901 000
K 6005 Atsargų padidėjimas (sumažėjimas) 300

Tai, kad taikant periodiškai apskaitant atsargų būdą, metų eigoje pajamuojama per 6 kl., o po inventorizacijos perkeliama į 2 kl. taip ir aprašyta VAS

Gal galite įvardinti konkrečiai kurio VAS?

O, man irgi šis klausimas-atsakymas įdomus

kuriems velniams buhalteriai turi vesti pakuotės apskaitą.... baigiu susprokti iš nervų, nes nesigauna, o nesigauna, nes nemoki ir nesupranti

gal kas pasiūlys gerą būdą nervams išliet?

P.s. turėčiau DK analizuotis, bet ne, čia vėjus laukuose gaudau...

Radau neblogą seminarą apie pakuotę:
issuu.com/zaliasistakas/docs/pakuo__i___...

Kaip darote su prekinių vienetų pirminės, antrinės, tretinės pakuotės sąrašu, kai atvyksta prekės, kurių pakuotės svoris kas kartą kinta (juk šiame sąraše nurodome pakuotės svorį t)? Ar kas kartą iš naujo tvirtinate minėtą sąrašą? Gal galima sąraše nurodyti, kad to prekinio vnt pakuotė (tarkim plėvelė ar medinis padėklas), atvykus prekėms yra kas kartą iš naujo sveriamas ir suforminamas svoris svėrimo aktu, o sąrašas netikslinimas, jei neatsiranda prie prekinio vnt kokia nauja pakuotės rūšis. Kaip manote?