Pozdno, doktor

Man atrodo, kad tai galima labai paprastai paaiškinti. Juk kas dažniausiai susidomi psichologija? Save analizuoja, narsto po neuroną dažniausiai labai jautrios asmenybės, t.y. turinčios didesnių ar mažesnių psichologinių problemų. Ir paprastai tai vyksta labai ankstyvoje jaunystėje (tuo metu tokių problemų turi koks 90 procentų ). Dalis atranda tą savąjį aš (aplinkos, net ir psichologinių knygų pagalba) ir apie psichologiją paprasčiausiai pamiršta, kitiems tai lieka hobis, nes jie paprasčiausiai užauga,o įgytas žinias išmoksta pritaikyti pirmiausiai sau, dar ir kitiems padeda (iš jų, ko gero, gaunasi tie tikrieji, gerieji specialistai), o dar kiti- užsiciklina problemose ir jų sprendime, jas tik gilinant.
Esu mačiusi tokių ir, mano didžiai nuostabai, labiausiai priimtina specialybė jiems (jų nuomone) – psichologijos studijos.
Ir nekaltas čia nei komunizmas, nei kapitalizmas

Juokingiausia, kad tai tipiška situacija mūsuose. Ir ne tik mūsuose. Aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti 100 procentų, kad taip pat nepasielgčiau (na gal nuo sumos priklausytų ). Nes aš, kaip ta pusė, kuri turi guosti, pati turiu n problemų.

Tarp kitko, į psichologiją sovietmečiu įstot buvo nelengva, tik tie specialistai buvo nafig niekam nereikalingi. Tik visus kažkur įkišdavo, net į gamyklas, berods.
Ne ką geriau ir dabar, dar kolkas.
Problema ta, kad į psichologiją dažniausiai stoja tie žmonės, kurie patys turi didžiulių psichologinių problemų. Todėl ir pabaigus, sunku dirbti.
Aš neabsoliutinu, jokiais būdais ne..

Baikit viską primityvint. Jau pradeda užknist.
Nuo depresijos (kaipo ligos) dar niekas nenumirė, tarp kitko.
O tipiškos klinikinės depresijos atvejų geras psichiatras (ir ne tik) ras čia ne vieną, turiu omeny tax-ą.Ir , patikėkit, jie dažniausiai ne iš tų , filosofuojančių.

Ir barniai ir kreivas sarkazmas, o ypač juodas humoras yra net labai gerai, niekas dėl to ir nepyksta. To net laukia kai kas
Bet aš asmeniškai jau tokiame amžiuje, kai man nepriimtini pokalbiai viską suprimityvinant. Kažkam patinka- pirmyn, niekas nedraudžia bendrauti ir tokiu būdu, manau, kad daug kam tai atitinka jų poreikius. Bet nereikia siūlyt tokį būdą prikišamai visur- kur reikia , kur nereikia, tas nervuoja. Kažkam tai atrodo labai "kieta", o atrodo labai kvailai. Tai paprasčiausiai sunervuoja, todėl ir pasiūloma patylėt.
Dėl ko aš apie tai.
Depresijos apimtam žmogui darbas rūpi mažiausiai, patikėkit. Jam aplamai niekas nerūpi.

1. Lietuviškas PVM čia ne prie ko.
2. Vokiško PVM jūs rašyti neturite teisės, nes nesate PVM mokėtojais Vokietijoje. Nebent esate. Turite vadovautis Vokietijos PVMĮ ir , ko gero, registruotis ten PVM mokėtojais, jei jau dirbate.
3. Kokiu pagrindu jūs dirbate Vokietijoje? Klausimėlis.

Linuske, nesiteisink. Tavo emocijos , perskaičius, visai normalios. Vat būtent, kokia ten kieno valia, kokie santykiai, absoliučiai ne mūsų reikalas (nors laidotuvės, mano nuomonė, ne vieta santykių aiškinimuisi, net keista, kad dar turi laiko tarp gedėjimo), bet mes ir neturėjome to žinoti. O žiniasklaidai gardus kasnelis, va koks straipsniūkštis išėjo.

O kur tas pastatas randasi?

Nemokame. O apie žinaisklaidą patylėsiu, LR ypač. Jos pas mus nėra. Visam pasaulyje "geltonoji" atskirta nuo tikrosios, pas mus ne. Nors tiksliau pas mus tikrosios nebeliko.

Gal aš pateiksiu visai ne į temą pavyzdį. Bet mane jaunystėje sukrėtė atsitikimas, susijęs su A.Mironovo mirtimi. Tuo metu jų teatras gastroliavo tuomečiame Pabaltyjyje, tai yra pas mus. Buvo spektakliai Vilniuje, po to Rygoje, ir tada berods turėjo būti Šiauliuose. Rygoje jis mirė. Šiauliečiai (gal klystu) negrąžino nei vieno bilieto, nors turėjo tokią galimybę. Atsidėkojant A.Mironovo draugai suruošė pasirodyma ar tai prisiminimų vakarą, jau neatmenu, kur galiojo tie bilietai. Salė buvo pilna. Tai meilė ir pagarba žmogui, kurio tikrai niekas asmeniškai nepažinojo, bet mylėjo.

Nu jo....

Galiu tik vieną pasakyti,kad tas, kas pergyvena dėl nugaišusio kačiuko ar šuniuko, kas moka prisiminti , kad ir kažkokį jam kažkuo užkliuvusį amerikoną, kiną, vokietį ar etc. , tikrai mato tai, kas vyksta jo panosėje. Tai faktas.
Cinizmas ir abejingumas kaip tik trykšta iš kitos pusės.

O kas sako, kad reikia dūsaut, draskytis ir verkt? Aš kuo puikiausiai suprantu, kad išėjimas seno žmogaus nėra tragedija, bet, kad negaila... Man asmeniškai gaila, ir šios aktorės tikrai gaila, nes ji buvo nuostabi moteris ir padarė daug gero. Senas žmogus ne daržovė ir ne našta visuomenei, kaip kažkas įsivaizduoja, tai žmogus, su jausmais, svajonėmis , gerais darbais ir begaline išmintimi. Ir kada atėjo laikas sprendžia Dievas.
Ir dar. Nereikia čia apie kapinių lankymus. Aš savo a.a.tėtį mylėjau ir gyvą, ir dabar į kapines einu visai ne darželio sodinti. Kodėl man to reikia, net nesiruošiu teisintis ar aiškintis.
O savižudybė. Sukrėtė jauno žmogaus toks poelgis. O daugiau... Į žmogaus dūšią neįlisi , bet tai tam tikra egoizmo išraiška. Ir baikit kaltinti čia tą pirmą žmoną, niekas nežino, kaip ten buvo iš tikro. Ir vaikas, kurio nematė, ne pasiteisinimas, vieno nematė, o kitas liko kūdikis visai. Irgi užaugs be tėtės. Ai, ką aš čia.
Colop, taip, neįmanoma įsijausti į visas bėdas pasaulyje, nes išprotėsi. Bet būna atveju, kai įsijauti, ir tai jau ne vien statistika.

Jo, tai aš po "Stiliaus" ir užkibau. Po to susiradau internete.
Mama ten įdomi, ir auklėjimas įdomus, bet labai viskas simpatiška. Ir mama, ir šeima. O kai tas mažius valgyt sau darėsi- išlūžau

Fig žino, gal... Nors šiaip perkant, prisijungiant ar kitaip įsigyjant įmonę, aktas yra BŪTINAS. Ten be visų kitų likučių, privalo būti ir pinigų likučiai perduoti.

www.akiane.com/gallery
Žiūriu žiūriu jau kelintą dieną ir negaliu suprasti, kokia jėga tą ranką vedžioja?
Kažkas nerealaus.

Būna. Bet čia tas pats variantas, kurį aš siūliau. Pinigus reiks grąžinti, savus pinigus. Tik laikotarpį ištemps.
O aktas... Po fakto? manot, pasirašys? Abejoju.

Situacija keičiasi.
Jei tai šiukšlės, vadinasi, situacija komplikuojasi. Juk išrašydami kreditinę jūs suigrąžinate tuos 3 kg į savo sandėlį, kurių, kaip suprantu nėra. Na tada gal nurašysite kaip netektį. Bet čia gali būti komplikacijų su PVM.
Jei rašysite kreditinę tik kaip nuolaidą kainai, gali netikti pirkėjui, nes jie, ko gero, nenori pajamuot 100 kg.
Aplamai sutartis sudaryta keistokai...

Dėl akto sutinku, bet dėl sąnaudų... Taigi sąnaudos jau patirtos (prekių savikaina), o kokios dar? Pirkėjo skola?
Aš laikausi nuomonės, kad tokiu atveju geriausia išeitis- kreditinė sąskaita.

O jūs pripažįstate, kad tų 3 kg trūksta? Jei taip, rašyčiau kreditinę.

Šiuo metu neturiu reikalų su eksportu, bet prieš kelis metus buvo pastoviai tokių operacijų ir daug. Lengviausia buvo, kol nebuvome ES ir nereikėjo 3 (berods) BD komplekto.
Įsivaizdavau, kad jau kažkokia tvarka atsirado, o va kaip. Skaitau ir matau, kad niekas nesikeičia.

Joaaa, aš irgi nedaryčiau tokios opercijos. Pritariu, čia jau ne buhalterija, o kriminalas.
Jei jau jūsų savininkai pirko taip įmonę, tai dabar tegu ir atstato tuos pinigiukus kasoje. Keista, kad aplamai dar taip būna.

Tarp kitko , aš ne apie lyginamąją informaciją (su ja išsiaiškinom), o apie paaiškinimus. O jie matosi NKPA ir paaiškinamajame rašte. Tą tvirtinu ir dabar.
O ten, kur buvo apie lyginamąją, aš pasitaisiau seniausiai, nes ne taip perskaičiau klausimą. O šiaip ten ir klausimuose ir atsakymuose buvo pakoregavimų, tarp kitko.

Nelabai įsivaizduoju, kaip galima grynais pinigais įnešti ĮK. Dėl vienos paprastos priežasties- juk įmonės dar nėra, vadinasi, ir dar būti negali.
O bankai atidaro vadinamąją kaupiamąją sąskaitą įmonės steigimui ir tiek žinių.

Aš šitą ir turėjau omeny, kai rašiau. man patiko.

Net neabejoju, kad praspjauna, nes įspūdžiai po "Norvegų girios" labai nekokie

Ir šiaip , Samajana, esi prislėgtai kovingas filosofas, kaip sako vienas mano draugas
Aš tikiu moralumu,bet ne valdžios, kokia bebūtų, o būtent visuomenės. Bent jau didžiosios dalies. Kitaip nesuprantu kam vaikus aplamai gimdyt.
O dėl valdžios. Jos moralios paprasčiausiai nebūna. Tik kuo skiriamės mes nuo cilizuotų kraštų. Nebaudžiamumu. Civilizuotos šalys savo valdžią baudžia, pas mus dar NIEKO nenubaudė, nė už nieką.
Ir dar. Nežinojau nieko apie lėktuvus, kuriuos mes siųsim Gal kas ne taip suprato. Tai juokinga.

Apie ką tu čia? Kada Amerika ims Iraną?
Kažkaip man sunkiai siejasi.

Dar apie vaikus, berods Jonas Paulius II pasakė (tiksliai neatsimenu), kad niekas pasaulyje nevertas vaiko ašarų. Duok Dieve, kad kada nors ant šios žemės taip būtų.