Jums tas verslo liudijimas reikalingas tik tam, kad žinotumėte, kokiu kodu deklaruoti išmokėtas sumas FR0471 deklaracijoje.
O pasirašant sutartį jo tikrai nereikia.

Taip, pasiskaičiuokite, kas labiau apsimoka.
Tik tuos verslo liudijimas vis žada naikinti.

Be abejo, liečia ir sąnaudas.
Pripažįstamos tik apmokėtoms prekėms ar paslaugoms uždirbti patirtos sąnaudos.

Turite deklaruoti pajamas iš buto nuomos.
Į pajamas įtraukiate;
1) Vien tik nuompinigius, tai yra, sumą, kuri nurodyta nuomos sutartyje.
2) Gautą kompensaciją už administravimą - tai taip pat jūsų pajamos, nes šį mokestį turėtumėte mokėti net ir tada, jei buto niekam nenuomotumėte.
Į pajamas nereikia įtraukti tų sumų, kurias nuomininkas sumoka už sunaudotą vandenį, elektrą, šildymą - tai sunaudojo nuomininkas, jis sumokėjo jums, jūs kaip tarpininkė pervedėte pinigus šių paslaugų tiekėjams. Tačiau turite turėti skaitiklių parodymus, na, ir sutartyje šis klausimas turi būti aptartas. Ir gyventojas jums turėtų pateikti paprastą raštelį, kuriame matytųsi, ką jis moka kaip nuomą, ką už savo sunaudotą vandenį ar elektrą.
Štai tas (1-2) pajamas ir deklaruojate. kadangi neturite įregistravusi individualios veiklos, jokių hipotekos procentų, palūkanų, amortizacijos sumų nurašyti negalite. (Negalėtumėte kai ko nurašyti ir turint IDV pažymą).
Verslo liudijimo pirkti jums nepatarčiau, nes deklaracijas teikti vistiek ir tada reikėtų.
Taigi, jūsų deklaracija visiškai paprasta - įrašote vieną skaičių, kurį sudaro mano aptartos pajamos, ir viskas - deklaracija GPM308 automatiškai apskaičiuos, kiek GPM turite mokėti.
Tik problema gali kilti su deklaracijos pateikimu - tikriausiai elektroninio parašo neturite? Bet galima prie VMI portalo prisijungti per kokį nors lietuvišką banką, kuriame turite sąskaitą (jei turite?), įrašyti tą vieną skaičiuką ir pateikti - 5 minučių darbas.
Tik tą skaičių susiskaičiuokie, bet ir tai turbūt lengva - mėnesio nuompinigius + administravimo mokestis, ir padauginkite iš 12, ar kiek ten mėnesių tą nuomininką turėjote.

D Ilgalaikis turtas
K įsipareigojimai lizingui.
Kadangi nerašėte, ar gavote sąskaitą, kaip su pirkimo PVM, parodau tik bendrą principą.

Tai kad ne.
Įsiskaitykite - nuoma 200 €, FA gauna 170 €, GPM 30 €.
Jei FA gautų 200 €, būtumėte teisi.

Klausiate apie "juridinę galią", o aiškinate, kaip nustatyti, kas išsiuntė, kada.
Tai nustatyti be abejo, galima. Ir nuginčyti galima - tai, kad kažkas išsiuntė VMI, nereiškia, kad jis ir paruošė ir kad atsako už teikiamų duomenų teisingumą.
Bet aš klausiu, ar galima šią "deklaraciją" laikyti dokumentu? Ir taikyti sankcijas už nepateikimą arba duomenų neatitikimą tikrovei?
Manau, kad jei VMI paskirtų baudą už vienokį ar kitokį "pažeidimą", geras advokatas ar paprasčiausias buhalteris nesunkiai užginčytų baudos pagrįstumą.

Viskas gerai apskaičiuota, tik įmonė ne "iš savo lėšų" moka GPM.
Tiesiog - nuomos sutartyje numatyta, kad už patalpų nuomą įmonė moka 200 €.
FA turi šią sumą pasidalinti su valstybe, 15 procentų jos sumokėdamas į biudžetą kaip GPM.
Tačiau valstybei kyla pagrįstas įtarimas, kad FA tokią pareigą užmirš, todėl užkabina ją juridiniam asmeniui - įmonei. Kad ne visus 200 € mokėtų FA, o pervestų jo GPM valstybei iš karto.

Būtent taip.

Nesusigrąžina.
Jis perka iš LT su nuliniu PVM tarifu, prisiskaičiuoja pirkimo - pardavimo PVM olandišku tarifu (jis taip pat yra 21 procentas), kol kas jam nieko mokėti nereikia.
O kai parduoda tas iš Lietuvos atsigabentas prekes Olandijoje, parduoda jas su olandišku PVM tarifu ir tada jį sumoka į NL valstybės biudžetą.

Šiaip tai čia buhalterių, ne filosofų forumas...
Skirtingose ES valstybėse skirtingi PVM tarifai, tai viena, o antra - koks mūsų reikalas apie kažkokias dvi neįvardintas ES valstybes?
Jei norite ko paklausti, klauskite konkrečiai.

Taip, nebus - pinigų judėjimas PVM deklaracijoje nerodomas.
Bet jei taip klausi, tai patikslink savo užduotį - gal ten reikia plačiau aprašyti situaciją. Tuomet įtrauk ir mano korespondencijas apie tiekėjo sąskaitos registravimą, o PVM deklaracijos visai neliesk - tai visai kiti dalykai, ne pinigai.

1) Ištrink "asmeniniam naudojimui", nes viskas eis į pajamas natūroje, ir labai sunku bus išsivynioti su korespondencijomis. Pakeis tą išsireiškimą "įmonės reikmėms".
2) Kol kas šiose korespondencijose PVM niekur netinka. Čia tik pinigų judėjimas. Jei tavo užduotyje kalbama tik apie akredityvus, tai tiek ir užteks.
3) PVM atsiranda, kada registruojama gauta iš tiekėjo sąskaita:
D 2 kl. Ilgalaikis turtas (baldai)
D 2 kl. Pirkimo PVM
K 4 kl. Skolos tiekėjams.

Tik dabar paskaičiau tavo sugalvojimą atidžiau.
Šioje situacijoje tau akredityvas nereikalingas, jie naudojami tada, kai tu iš anksto tokia forma rezervuoji pinigus TIEKĖJUI. O tavo sugalvota situacija priešinga - tu esi paslaugos tiekėjas, ir tau aktualu matyti akredityvą iš paslaugos pirkėjo.
Todėl apversk situaciją aukštyn kojomis - kažkas tau pergabens baldus iš Prahos, turi sutartį ir išankstinę sąskaitą už pervežimą. Ji apskaitoje dažniausiai neregistruojama (nors galima - priklauso nuo apskaitos politikos).
Tada korespondencijos:
D 2711 Akredityvas (rezervuojami pinigai paslaugai apmokėti)
K 2710 Sąskaita banke.
O gavus paslaugą ir bankui nurašius pinigus nuo akredityvo:
D 6 kl Transporto paslaugų sąnaudos *
K 4 kl Skolos tiekėjams
Ir :
D Skolos tiekėjams
K 2711 Akredityvas
* Ši operacija turi būti aprašyta smulkiau - ar tu tuos baldus parduosi, ar dar kaip. Todėl vargu ar ji bus registruojama 6-oje klasėje.

Akredityvas - tai tie patys pinigai banke, tik rezervuoti. Tiesiog jūsų tiekėjas turi būti tikras, kad jam už jo prekes bus sumokėta.
O registravimas apskaitoje paprastas - tiesiog pasidarykite sąskaitoje " Pinigai banke" subsąskaitą "Akredityvai".
O registravimo momentas - kai sutvarkysite dokumentus banke.

Norėčiau su kolegomis padiskutuoti dėl deklaracijos GPM313.
Kas ji yra? dokumentas?
Ar priimtumėt iš bet ko dokumentą, kuriame nėra datos, atsakingo už jo sudarymą pavardės ir parašo? tikrai ne, tokių popiergalių nerenkame, ir į apskaitą traukti net negalime.
O čia? Ne tik, kad privalome pateikti, bet ir galime gauti baudas už tokio popiergalio nepateikimą arba neteisingų duomenų įrašymą, nors faktiškai jis jokios juridinės galios negali turėti.
man rodos, kad su VMI kažkas ne taip darosi.

Sutinku, kad tiek NT draudimas, tiek NTM yra turto savininko problemos, ir šias išlaidas jis turėtų įvertinti sudarydamas nuomos sutartį, nes tai tikrai neturi būti nuomininko pareiga tokius mokesčius mokėti "atvirai". Paprasčiausiai savininkas turi įvertinti savo turtą, kaip apdraustą, brangiau ir tai |nematomai' pridėti prie nuomos kainos.
Bet Petronėlės cituojamas pavyzdys dėl komunalinių atliekų labai jau ryškiai demonstruoja formalų požiūrį į įstatymą, kai matoma tik raidė, bet ne esmė. Juk atliekas sudaro nuomininkas
Šiuo atveju nėra kaip iš anksto įvertinti, kiek ši paslauga kainuos - gal tas nuomininkas užvers kiemą kokiom padangom, o gal kitą mėnesį tik kelis popierius išmes? Be to, aišku, kad rinkliava niekaip nesusijusiu su turto nuomos paslauga, o tik su nuomininko veikla, na nebent rinkliava nepriklauso nuo atliekų kiekio, o nuo, pvz, patalpų ploto.
Kaip rašoma, tokiu atveju išeitis yra nuomos sutarties įregistravimas RC, kas kainuoja, ir ne taip jau mažai (o po to ir išregistravimas).

Mokesčių sufleris eilinį kartą parodo savo neišmanymą.
Su Petronėlės argumentacija galima sutikti - bandyti perkelti draudimo įmokas už patalpas, kurios nėra nuomininko nuosavybė, ir kuris draudžiamojo įvykio atveju jokios išmokos negaus, nors įmokas praktiškai mokėjo, tikrai neturėtų būti toleruojamas.
PVMĮ 15 straipsnis nustato apmokestinamosios vertės apskaičiavimo principus.
Atkreipkite dėmesį, kad 2 dalis skirta IŠIMTINAI prekių apmokestinamosios vertės nustatymui. Pakišant ją po klausimu, kuriame minimos ir paslaugos, paprasčiausiai gal dėl nesupratimo ar nepakankamo įsigilinimo manipuliuojama.
Šio straipsnio 5 dalies antrame punkte minimas "draudimas". Atkreipkite dėmesį, kad kartu įsakmiai pabrėžiama, kad jis turi būti SUSIJĘS su teikiama paslauga. Tuo tarpu išnuomojamų patalpų normalus (turto) draudimas su nuomos paslauga niekaip nesusijęs, draudžiama ne paslauga. O reikalavimas tokias išlaidas kompensuoti, kaip teisingai rašė Petronėlė, yra paprasčiausia bandymas iš vieno daikto vašką išspausti.
O jeigu paskaitytumėte 15 str. 7 dalies 2-o punkto komentarą apie vizos išdavimą, tai puikiausiai jį galėtumėte pritaikyti NTM kompensavimo atvejui.
O bandymai samprotauti, kad tokiu būdu kažkaip sumažinamas mokėtinas PVM, sukelia tik juoką.

Draudimo paslaugos yra PVM neapmokestinamos. (PVMĮ 27 straipsnis).
Todėl tiek PVM mokėtojams, tiek ne, rašydami sąskaitas už nuomą, norimą gauti kompensaciją už draudimą, ją įrašykite atskira eilute.
Kai kurios įmonės rašo tam atskiras sąskaitas.

Priskaičiuoti reikia, sumokėti ne, jei tos paslaugos skirtos jūsų įmonės PVM apmokestinamai veiklai.

Į apskaitą reikia įtraukti visas operacijas ir ūkinius įvykius.
Kai sumokėjote VMI tam tikrą sumą - sumažėjo jūsų turtas (pinigai banke), taip pat sumažėjo ir įsipareigojimai (mokėtinas PVM).

Pirma - ne ataskaitą VMI pateikiate, o paskutinio laikotarpio, kai buvote PVM mokėtoju, deklaraciją. Jos 35-oje eilutėje įrašote prekių (ir nepamirškite ilgalaikio turto atskaitos patikslinti), kurių nebenaudosite PVM apmokestinamoje veikloje (nes būsite ne PVM mokėtojas), anksčiau į apskaitą įtrauktą pirkimo PVM sumą.
O logika teisinga ir pagrįsta: pirkote prekes, kai buvote PVM mokėtojas, todėl jų pirkimo PVM įtraukėte į atskaitą. Tiesiog įsivaizduokite, kad jums tą PVM VMI grąžino iš karto, dar jų nepardavus (nepanaudojus PVM apmokestinamoje veikloje).
Taigi dabar, kai esate ne PVM mokėtojas, jūs turite tą VMI avansu jums grąžintą sumą (jos dalį) patikslinti.

Na kaip neteisingas? pasižiūrėkite pateiktą komentare konkretų pavyzdį, būtent taip ir reikia daryti, kaip aš rašiau.
Jūs pažiūrite turbūt į tai, kiek tax'o narys turi pateiktų žinučių ir galvojate, kad reikia naujoką pastatyti į vietą. Aš kažkur rašiau, kad pamiršau slaptažodį, ir pakeičiau kompiuterį. Nebegalėjau prisijungti kaip Rainis, tai dabar esu Trolis77. Taigi esu labai seniai tax'e, ir lyg ir buvau vertinamas kaip neblogas PVMĮ žinovas.
Nebūkite tokia jau ambicinga, nieko bloga aš jums neparašiau, tax'o diskusija juk ne šachmatų partija. Tiesiog aš aiškiau parašiau, kaip nustatoma, ar jau reikia registruotis PVM mokėtoju.

Turėjau galvoje, kad tokias sąskaitas įtraukti reikia, norint nustatyti, ar peržengta registravimosi PVM mokėtoju riba.
Nes buvo būtent toks klausimas.
O kaip tiek kaupimo, tiek pinigų apskaitos principu tvarkoma apskaita, ir nustatomos apmokestinamos pajamos, žinau tikrai ne blogiau už jus.

Komentaras tiek jūsų, tiek mano, tikrai naujausias. Skirtumas tik tas, kad jūs cituojate pačią pradžią, o aš toliau esantį sakinį, kuris aiškiau nusako skaičiavimo eigą.
O jūsų citatoje minimi papunkčiai yra apie tai, kokios pajamos neįtraukiamos - tai dėl IT tiekimo, avansai, viso 4 pozicijos.
Taip kad visgi neapmokėtas sąskaitas įtraukti reikia...
O mano atskiroji nuomonė apie tą pinigų apskaitos principą - manau, kad jis tinka verslui, generuojančiam iki 10 000 € per metus... kai pajamos sukasi apie 45 000 €, neverta jiems ir ginčytis - registruotis ir tiek, o tą nevykusį "pinigų apskaitos" principą mesti. Jis daugiau problemų sukuria, negu atneša naudos.

Nežinau, kurių metų komentarą cituojate, naujausią pateikiau aš.
Bet dar senesniuose VMI leidinukuose sumos apskaičiavimo principas išreikštas visiškai aiškiai - prie įplaukų pridedamos sumos iš išrašytų, bet dar neapmokėtų sąskaitų. Štai 2010 metų VMI leidinukas:
"2.1.2. Kaip nustatoma iš ekonominės veiklos gaunamo 100 000 Lt atlygio suma?

Asmuo, apskaičiuodamas 12 paskutiniųjų mėnesių bendrą iš ekonominės veiklos gauto 100 000 Lt atlygio ribą, turi atsižvelgti į visą už per 12 paskutiniųjų kalendorinių mėnesių patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas gautą ir (ar) gautiną atlyginimą tiek pinigais tiek ir bet kokia kita forma. Tai reiškia, kad į 100 000 Lt atlygio sumą turi būti įskaičiuojamas už per 12 paskutiniųjų mėnesių patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas:
• jau gautas atlygis už patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas,
• išrašytuose patiektų prekių ir suteiktų paslaugų apskaitos dokumentuose apskaičiuotas, bet dar negautas atlyginimas,
• atlyginimas gautas ne pinigais, bet kitomis prekėmis arba paslaugomis. ".
Gal jūs tą patį norėjote pasakyti?

[quote=Kristiana__]
Kaupimo principu ta riba skaičiuojama.


Iš PVMĮ 71-o straipsnio komentaro:
"Asmenys, pajamas pripažįstantys pagal pinigų apskaitos principą, į 45 000 eurų atlygio sumą turi įskaityti už per 12 paskutiniųjų mėnesių patiektas prekes (parduotas ar perduotas kitam asmeniui disponuoti kaip savininkui ) ir/ar suteiktas paslaugas, t. y.:
2.1 jau gautą atlygį;
2.2 numatomą gauti atlygį."
Taigi - suskaičiuojate per paskutinius 12 mėnesių gautas įplaukas ir pridedate išrašytas, bet dar neapmokėtas sąskaitas. Jei riba viršyta - registruojatės PVM mokėtojais privalomai ir skaičiuojate PVM nuo paskutinio sandorio, kurio dėka tą ribą viršijote.

kai padarysit likvidavimo pradžios balansą, tai ir matysite, yra pelnas ar ne.
O turtą jaučiu parduosite saviems, susijusiems. labai nenusipiginkite, gali VMI tikrinti, tada paskaičiuos pagal rinkos kainą...

Pasiimti , tiksliau, pasidalinti turtą galės tik tada, kai UAB likvidavimo procedūra bus jau beveik baigta.
Mokesčiai priklausys nuo to, kiek tas likęs likviduojamos įmonės turtas viršija įstatinį kapitalą, tai yra, akcininkų sumokėtas sumas už akcijas. Tos sumos bus apmokestinamos ir deklaruojamos kaip dividendai.
O deklaruos likviduojama įmonė, teikdama paskutines deklaracijas ir balansus. tai yra A klasės pajamos.