O vat ir ne pletkas. Jeigu steigimo sutartyje yra numatyta, kad steigėjui turi būti grąžinti pinigai už steigimo išlaidas, tai viskas tvarkoj, grąžinate ir jokio GPM. O štai jeigu apie tai steigimo sutartyje nieko neužsimenta, tai laisvai gali būti kaip pajamos natūra, o atitinkamai atsiranda ir GPM.
Taigi , tiesiog reikia žiūrėti, kad steigimo sutartyje būtų punktas apie steigimo išlaidų grąžinimą.

Bus 5 proc. tarifas.

Ačiū.

O man dar kvailesnis klausimas iškilo pildant formą 3-SD.Visada darbuotojai tilpdavo į vieną lapą, o dabar jų yra daugiau, vadinasi reikia pildyti antrą lapą,o kaip su Eil . nr antrame lape : ar pidyti vėl nuo 1, ar bus jau 26

Neseniai ir aš aiškinausi dėl kavos , kai turime kavos aparatą, tai VMI vienareikšmiškai konsultavo, kad tik kaip reprezentacinės.

Deja, visas deklaracija reikės teikti registracijos adresu, t.y į Klaipėdą.

turbūt teks ir man dėti

Iškilo kvailas klausimėlis, ar galima dėti įmonės anspaudą po buhalterės parašu.
Atleidžiame žmogų, grąžiname anstoliui vykdomąjį dokumentą ir pažymą apie išskaitymus, pažymą pasirašo vyr. buhalterė. Bet dar yra anstolio reikalavimas kad ant pažymos turi būti anspaudas. Tai ar galima dėti anspaudą po buhalterės parašu.

Čia tikrai rasi visus atsakymus. Sėkmės.
www.lat.lt/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=9937

Ar vykdomųjų dokumentų apskaitos knygoje būtinas skolininko parašas?
Kiek skaičiau įstatymus apie vykdomųjų dokumentų knygą, niekur neradau reikalavimo, kad būtų skolininko parašas.

Dėkui Rolf, būtent to ir ieškojau.

Ačiū Vifi, tikrai pagal gyventojo gyvenamąją vietą.

Ar tikrai, nes juk apie gyventojui išmokėtas išmokas deklaruojame mėnesinėje deklaracijoje 0572A priede, kur nurodome jo savivaldybės kodą. Berods, kažkur skaičiau, kad reikia pervesti pagal gyventojo gyvenąmąją vietą, bet dabar nerandu.
Gal kokią nuorodą įmestumėte.

Nupirkome iš gyventojo automobilį, išskaičiavome 15 % . susiruošiau sumokėti, ir iškilo klausimėlis: į kokią VMI mokėti, ar kur registruota įmonė, ar kur to gyventojo gyvenamoji vieta?

Nelabai supratau.
Anksčiau rejestro numeris buvo , tarkim AB-1223,
dabartiniame pažynėjime to numerio neliko, yra tik apačioje šešiaženklis skaičius.
Tai ką rašyti eilutėje Rejestro Nr.

Tai rejestro Nr. ir yra pažymėjimo numeris?

Pasidalinkite patirtimi kaip rašote PVM sąskaitoje faktūroje rejestro Nr.
Dabar, kai išduodamas pažymėjimas, rejestro numeris visai yra neįrašomas.
Tai ką rašote , kur rejestro Nr.

www.registrucentras.lt/

Jei teisingai supratau, tai importo PVM muitinė priskaičiavo spalio mėn, o sumokėjote lapkričio mėn. Tai tą importo PVM į PVM deklaracijos 23 eilutę trauki tą mėnesį, kurį sumokėjai, t.y. lapkričio mėn.

O kaip teisingai užpildyti trečią skiltį- Darbdavio atstovas.
Jeigu sutartį sudarė dardavio atstovas, nurodomas dokumento, patvirtinančio įgalioto asmens teisę sudaryti, pakeisti ir nutaukti darbo sutartį, pavadinimas, data ir numeris.
Įgaliotas asmuo aišku yra direktorius. o štai kokį dokumentą reikia nurodyti?

Viskas kas su ES reikia traukti tą mėnesį kada įvyko operacija.
Taip kad reikia tikslinti praėjusių laikotarpių deklaracijas, juo labiau, kad čia mokėtinas PVM.

Tai gal darbuotojas atsiskaitė savo asmenine kortele?

K301 -30000Lt
D3331-30000Lt

Na, aš nieko protingesnio nesugalvojau, kaip sukurti rezervą:
3331 - rezervas įstatinio kapitalo didinimui.

Na, pas mane korespondencija tai tokia:
D2431 ir K6123 . Kadangi neatskaitomą PVM traukiau į sąnaudas, tai tiesiog sumažinau sąnaudas.

Ne, nedidinami.

Neprivaloma, o tik gali būti didinama.

Taip, jam suteikiamos 35 k.d. O pagrindas ir yra pažymėjimas, kurį js pateikė.

O gal vogta
Tiesiog stengiuosi būti atsargi.

Įmmonės vidaus tvarka čia ne prie ko .
Siūlau paskaityti:

Perkeliant darbo dieną nevalia pamiršti įsakymo
Paskelbimo data: 2006-02-14







Jeigu įmonė nutarė pasinaudoti Vyriausybės nutarime įrašyta rekomendacija ir perkelti darbo dieną, jos vadovas turėtų pasirašyti atitinkamą įsakymą. Jame gali būti nustatyta, kaip bus derinamos poilsio ir švenčių dienos visus metus.

2005 m. gruodžio 20 d. Seimas papildė Darbo kodekso 161 straipsnį. Jis dabar suteikia galimybę derinti darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis perkeliant poilsio dienas. Kartu buvo įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybės nustatyta poilsio dienų derinimo su švenčių dienomis tvarka yra privaloma tik valstybės bei savivaldybės lėšomis finansuojamoms įmonėms, o įstaigoms ar organizacijoms, o privatūs darbdaviai šia tvarka vadovautis gali, bet neprivalo.

Jurgita Judickienė, advokatė, pažymi, kad ši rekomendacija privatiems darbdaviams reiškia, jog tuo atveju, jeigu privati įmonė nusprendžia vadovautis nustatyta poilsio dienų perkėlimo tvarka, jos vadovas turėtų informuoti savo darbuotojus apie tokį sprendimą. Todėl jam reikėtų priimti įsakymą ar kitokį lokalų teisės aktą ir su juo supažindinti darbuotojus.

Darbuotojai turi būti iš anksto informuoti apie poilsio ir darbo laiką įmonėje atitinkamomis dienomis.

„Toks įsakymas gali reglamentuoti vieną konkretų poilsio dienos perkėlimo atvejį arba nustatyti visų kalendorinių metų poilsio dienų derinimo su švenčių dienomis tvarką“, - pataria J.Judickienė. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad privatūs darbdaviai, nusprendę derinti poilsio dienas su švenčių dienomis Vyriausybės nustatyta tvarka, savo iniciatyva negali nustatyti kitokios poilsio dienų derinimo su švenčių dienomis tvarkos, negu nustatyta Vyriausybės.

„Įmonė gali ignoruoti Vyriausybės rekomenduojamą poilsio ir švenčių dienų derinimo tvarką, tai darbdaviams neužtraukia jokios atsakomybės, - tikina J.Judickienė, - kita vertus, ir darbuotojai neturi galimybių tokį poilsio laiko organizavimą vertinti kaip savo teisių į poilsį ribojimą, jei darbdavys nusprendžia ja pasinaudoti“.



Šaltinis: „Verslo žinios“ Nr.31, 2006-02-14.