Darbo laikas

Aš nesuprantu, kas ten pas jus nustato tokias savaites ir paskui tokius grafikus??? Na, negali žmogus taip dirbti... Ir viršvalandžių tiek negali būti...
Na, bet teks skaičiuoti... 40 val. normaliu tarifu, visa kita - 1,5 (gerai ten ir skaičiavot).

Tai suprasčiau, kad dirba po 8 val. I-V ir dar 5 val. šeštadienį. Vadinasi, bent už 5 val. reikia mokėti papildomai.

tai vat kad aš pati jau nebesuprantu kaip jie ten dirba , ir kas nustato tokius grafikus.PVZ šito žmogaus atvėju buvo pasakyta primam, puse etato, pagal nustatyta grafika, DU 987. nu kaip ir aišku man viskas ir isivaizduoju kaip turi atrodyti drabas žmogaus su tokiom salygom, bet va gavau grafika kuriam va 70 val.
žinau kad nesamonė,
o geriausias bus variantas kai paskaičiuosiu algas ir dar direktorė sakys, už ka jai tiek mokėti ji gi puse etato, ir dirbo tik nuo 21.Jau isivaizduoju kaip ji sakys kad blogai skaičiuoju ar dar ka.
jau nieko nesinori su tokiais grafikais ir aplamai. toj depresija man bus, nes nuo to protinio galvojimo pamačius grafikus (kur pas jos ir grafikas ir tabelis) tai net bloga darosi

Tai aš pradžioje taip ir galvojau, bet paskui mąsčiau, mąsčiau ir sumasčiau, kad gal kitaip čia kaip nors yra

nu va dar kalta likau kad viršvalandžius priskaičiavau

Tininga, o čia nesigauna, kad jis dirbo poilsio dieną (šeštadienį) ir kad dvigubai mokėti reikia? nes pagal darbo grafiką, kuris yra pagal darbo sutartį, tai jis neturi dirbti šeštadieniais

Sveiki, darbuotojui sudarytas grafikas, 4 dirba, 4 laisvos. Ir jam gamybos vadovas per jo laisvą dieną, surašė grafikų keitimo formą, kad jis išetų dirbti vieną dieną papildomai. Kitaip tariant tą dieną jam reikia išeiti į darbą papildomai pagal grafiko keitimo formą. Ar jam mokėti dvigubai ar ne? Nes jam buvo nustatytas naujas grafikas?

Jei yra įformintas pavadavimas, tai nebūtina mokėti dvigubai - susitarimo dalykas, kaip jūs užmokate už pavadavimą. Svarbu, kad darbuotojas tai žino ir su tuo sutinka.

Ačiū Tininga. Suskaičiavau dvigubai, blogiau nebus

Ačiū Tininga. Suskaičiavau dvigubai, blogiau nebus

Sveiki,
Niekada apie tai nesusimastydavau, kol nesusidūriau su praėjimo laiko fiksavimo sistemomis. Esmė tokia, darbuotojo grafike numatyta, kad jis dirba nuo 8 iki 17. Pvz: ateidamas į darbą jis atsižymi 7:52, išeidamas 17:08. Gaunasi kaip ir perdirbimas 16 min., ar tai turi būti laikoma viršvalandžiais? Ar tokį perdirbimą reikia fiksuoti tabelyje? Apskritai kokiu tikslumu turi būti būti fiksuojamas darbo laikas tabelyje (valandos, pusvalandžio, 5 minučių ar minutės tikslumu)? Jei skaičiuoti reikia minutės tikslumu, kaip tada su DU apskaičiavimu jei sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas. Ir apskritai gal aš čia be reikalo svaigstu, juk jam tų 16 min. niekas neliepė perdirbti ir tai neturėtų būti laikoma viršvalandžiais?

Aš savo darbuotojams sakau taip: jei jūs ateinate į darbą anksčiau ir pusvalandį geriate kavą, galvokim, kad dirbti pradedate nustatytą valandą.
Lygiai tas pats su darbo dienos pabaiga: kol apsirengia, kol pasikedena pluksneles, būna, kad užtrunka ir ne 8 minutes.
Nelaikyčiau to viršvalandžiais.
Priedo, kaži, ar gali visi darbuotojai ateiti į darbą tuo pačiu metu.
Tos kelios minutės neturėtų būti laikomos viršvalandžiais.
Beje, kaip tik taip ir turi būti: darbuotojas ateina keliomis minutėmis anksčiau tam, kad laiku pradėtų vykdyti savo darbo funkcijas. Man atrodo, kad praėjimo laiko fiksavimo sistema reikalinga tam, kad darbuotojai nevėluotų į darbą.
Nors, vėl gi, tos kelios minutės vėlavimo neturi jokios reikšmės. Nebent darbas toks, kurį reikia pradėti labai laiku ir baigti taip pat labai laiku.

O darbo kodeksas nenustato, kad į darbo laiką įeina pasiruošimo darbui laikas ir darbo vietos po darbo sutvarkymo laikas?

Darbo vietos paruošimas ir sutvarkymas turi būti atliekamas darbo metu.
Na, jūs tik pagalvokit: atėjo virėja į darbą, įsijungė virykles. Bet gaminti dar negali - jos neįkaitusios.
Negi jai reikia ateiti anksčiau, kad pradėtų konkrečiai dirbti?
Mano galva, darbuotojas, jei dirba nuo 7 val., jis septintą turi būti pasiruošęs darbui. T.y. apsirengęs darbo drabužiais, ir būti savo darbo vietoje.
Ir, jei baigia 16 val, tai 16 ir palieka savo darbo vietą sutvarkytą.
Jei darbuotojas to nespėja atlikti darbo metu, reikia keisti arba darbuotoją, arba darbo laiką.

Jeigu taip skaičiuot, tai ir lūpų pasidažymas turėtų būt laikomas viršvalandžiais, juk jų nesidažysi išėjęs į lauką.

Aš bandžiau aiškintis su VDI dėl minučių darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Man buvo pasakyta kad privalu žymėti ir minutes. Taigi, prasidėjo... Žmogus dirba 6,24 val ir t.t. . Po to turėjau VDI patikrinimą, ir pastabų dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio žymėjimo nesusilaukiau. Bet darbo daug. Tas minučių rankiojimas... Bet atėjimo į darbą 7:50 ir išėjimo 17:10 minučių tikrai nežymėjau. Koks čia darbas ir kokie čia viršvalandžiai ? Pas mus buvo ir tokių fruktų kurie į savo pamainą ateina ir visa valanda anksčiau, ir tąsosi po gamybines patalpas arba sėdi ir rūko persirengimo kambary. Tai čia jau įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių punktai turėtų numatyti tokius dalykus, kas galima ir ko negalima daryti.

O tai DU skaičiuojate irgi minučių tikslumu?

sakykit jai darbuotojas dirbs gruodžio 31 iki 2013.sausio 1 dienos. kaip skaičiuoti jam DU
Kiek suprantu 31 gruodžio nuo 22 val iki 24 val skaičiuoju. kaip darbą naktį 1,5 karto. o jau nuo 24 val gruodžio iki kiek ten dirbs nakti sausio 1 skaičiuoju kaip šventinė diena dvigubu tarifu ar kaip darbas naktį?

Iš VDI puslapio: Kaip apmokamas viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį poilsio ir švenčių dienomis?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. Mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis reglamentuoja DK 194 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-451/2006, (skelbta: Teismų praktika, 2007-03-20, Nr. 26) išaiškino, kad DK 194 straipsnis yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas.

tai teisingai galvoju a ne