Darbo laikas

bet jei jis per 3mėn. išdirba visas nustatytas, jokių perdirbimų nėra?

Tai ir gerai. Vadinasi atižvelgta į trumpinimą.

Ačiū

Sveiki,

Jei žmogus dirba 60val. per savaitę ir kitoj darbovietėje 1 valandą, čia jau būtų didelis nusikaltimas? Nes net neįsivaizduoju kaip kitaip apeit, bet toje darbovietėje reiktų to žmogaus nors valandai :(

Na, gal ir nelabai didis nusikaltimas

Tai rizikuosim tada :) kas belieka :) dėkui!

Paklausiau VDI ar tiems darbuotojams kuriems dirbti teks prieš velykas, atsakė, kad
Nustatytų valandų skaičius nekinta, jeigu darbuotojui taikoma suminė darbo laiko apskaita ir 5 darbo dienų savaitė, kovo mėnesį nustatytų valandų skaičius - 167, 6 darbo dienų savaitė - 165.

Tai kaip suprantu jiems netrumpinama?

Bendras laikas lieka kaip visiems, visa kita priklauso nuo to, kaip sudarytas grafikas - jau minėjau tai. Galbūt tam darbuotojui nereikia dirbti kovo 10, ir pan. O galbūt tas darbuotojas dirbs 180 val., nes nėra galimybių trumpinti. Bet viršvalandžius skaičiuosime pagal 167 val.

aišku, bet jei per 3 mėn. sakykim išlyginam tas valandas, kaip ir didelio nusikaltimo nėra

Ne, nėra: atskaitos taškas juk yra įvertinus sutrumpinimą. Tik tiek, kad esant galimybei, tie darbuotojai turi teisę į trumpinimus.

Na taip kažkada viena dėstytoja sakė, jei klaus sakykit kad sutrumpinot, pvz, žmogus dirba po 10,11 ar dvylika val. o prieš šventę dirbo 11

darbuotojas dirba vairuotoju 1,5 etato ( 60 val. per savaitę). kiek darbo sutarčių jam daryti, viena ar dvi? bet juk su tokia pačia pareigybe negali būti 2 DS? o jei į vieną DS surašyti? ir išvis kodekse, rašoma, kad negalima viršyti 48val per savaitę. tai kaip iš tikrųjų, gali darbuotojas dirbti iki 12val per dieną (1,5 ar 1,25 etato) ar ne?

Faktiškai negalima dirbti 1,5 etato, nors realybėje daug žmonių dirba.... Vairuotojams, jei taikomas reglamentas, ir taip galima dirbti iki 60 val. per savaitę.
Tačiau viršvalandžius reikia apskaičiuoti pagal 40 val savaitę.
Dviejų sutarčių tikrai nėra prasmės daryti, nes jau yra išaiškinta, jog pas vieną darbdavį turi būti viena sutartis. Net jei jos dvi, laikoma, kad tai viena sutartis.

tai ką daryt, pas mus yra ir valytojų, kurios dirba 1,25 etato - 50 val per savaitę?

Kol nėra nepasitenkinimo, kol niekas nesiskundžia, kol niekas netikrina, tol gerai...
O šiaip - reikėtų viršvalandžius mokėt. Mūsų įmonėje taip pat specifinė veikla, ir kartais dirbama ir daugiau nei 60 val.: konsultavausi su VDI, tai sako: jei darbuotojas sutinka, tegul dirba. Svarbu apmokėti viršvalandžius. O kad jų kiekis viršijamas, anot jų, mažesnė blogybė.

o jeigu padarius taip: viena sutartis 40 val per savaitę (1 etatas) buhalterė, kita sutartis 10 val. per savaitę (0,25 etato) kasininkė. o taip ar galima? ar vistiek neturi viršyti 48 val per savaitę? ir negali būtui 2 darbo sutartys?

Jos vis tiek būtų traktuojamos kaip viena darbo sutartis.
Bet, mano manymu, pagrindinėje darbo sutartyje galima susitarti ir dėl papildomo kasininkės darbo, kuris atliekamas kitu laiku, negu pagrindinės pareigos. Ten pat sutariama dėl darbo laiko trukmės ir apmokėjimo.

todėl ir noriu sužinot iš tikrųjų nes jau nebežinia............ tai 40val už etatą + 10val už kasininkę čia ne viršvalandžai? gali tiek dirbt darbuotojas?

o ką reiškia DK 144 str. 5 d - dirbančių vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ir daugiau darbo sutarčių?

Kaip žinia, mūsų DK yra senstelėjęs. Teismai yra išaiškinę ne vieną jo nuostatą, ne visų jų laikomasi paraidžiui.
Štai jums VDI konsultacija:

Ar galima toje pačioje darbovietėje eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą darbą? Ar tam reikia sudaryti kitą darbo sutartį?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 114 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas vadinamas papildomu darbu. Papildomas darbas – tai kitų, skirtingų nei pagrindinės pareigos, darbo funkcijų atlikimas.
DK 119 straipsnyje nurodoma, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, o dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartimi (civilinėje byla Nr. 3K-3-130/2012) konstatavo, kad papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį.
Sisteminė ir tikslinė DK normų analizė leidžia teigti, kad atskira sutartis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo nesudaroma. Šalims sudarius darbo sutartį, tarp jų atsiranda darbo teisinis santykis, kuris gali būti modifikuojamas, tariantis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo. Pavaldumas darbdaviui išlieka nepakitęs, keičiasi tik darbo teisinio santykio turinys, nes šalys tariasi dėl kitų sąlygų, kurias nustatyti DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar kolektyvinės sutartys nedraudžia. DK reglamentuoja ne tik darbo sutarties sąlygas, bet ir jų pakeitimo tvarką, kuri priklauso nuo sąlygų keitimo priežasties, keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to, kuriam laikui – terminuotai ar neterminuotai – keičiamos sąlygos. Palankiausias darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas yra šalių susitarimas, DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų.
Taigi, jeigu darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip savarankiška darbo sutartis.