Nedarbingumo pažymėjimas

Tai galiu ramiai įsegti tą pažymą ir nesukti sau galvos?

Ligos pašalpos sumą įrašau į asmens kortelę ir viskas, daugiau nieko nereikia daryti.

Ačiū už patarimą.

Žmogus dirba nuo 2005 sausio pabaigos. 2005 birželio mėn. kelias dienas sirgo. Kai nunešė nedarbingumo pažymėjimą į Sodrą, davė jam tokia pažymą kad mes užpildytume. Esmė, kad reikia nurodyti nuo kada sirgo ir surašyti dirbtus mėnesius ir visas jų kalendorines dienas (čia buvo jo pirma darbovietė). Na pildžiau , bet vis tiek nesupratau, ką tai duoda Sodrai, jei be to popieriaus jie negali apmokėti biuletenio? Žmogus ir toliau dirba. Gal kam pasitaikė, nes įdomu ką jie pamato naujo, be to, kad jau žino ir nuo kada dirba ir kiek biuletenis trūko...

Birželio mėn. Sodra dar neturėjo II ketvirčio duomenų, ir tikriausiai norėjo įsitikinti, kad darbuotojas yra išdirbęs reikalingus pašalpai gauti 3 mėn.

Gal galėtumėte pasakyti, atnešė darbuotojas nedarb.pažymėj. , bet adr ir jo tęsinį. Kurio (pirmojo ar tęsinio) kitoje pusėje pildyti apie priskaičiuotas sumas?

Pirmojo. Nes mokame už pirmąsias 2 dienas, tai kuriame įrašytos tos pirmosios 2 dienos- ten ir rašome.

Labai ačiū

Mažytis elementarus klausimėlis: jei darbuotojas nedarbingumo pažymėjimą gavo ligonio slaugai, kurioje antros pusės eilutėje pildyti nedarbingumo laikotarpį, nes man kazkaip nei viena eilute netinka. Pirma del ligos, antra - kai nemokamos atostogos, o trecioji ten apie mokamu atostogu laikotarpi, sutampanti su nedarbingumu?

Pirmą eilutę

Ačiū!

Bandžiau ieškoti Ligos ir mot.pašalpos įstatyme, bet nieko panašaus neradau. Gal kam teko susidurti:
mergina buvo "ant biuletenio"(susilaužius koją) ir savaitei laiko išvažiavo į Daniją. Maždaug po mėnesio Sodra išsikvietė "ant kilimėlio" ir pareikalavo grąžinti išmokėtą ligos pašalpą už tas dienas ir dar pagrąsė paduoti į teismą.
Įstatyme radau tik:
15 straipsnis. Sąlygos, kuriomis ligos pašalpa nemokama

1. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo:

1) tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;

2) sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

3) laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka

Gal kas žinote, kokiu įstatymu remiasi Sodra šiuo atveju?

Manyčiau šituo ir remiasi:


Reikėjo gulėt namie ir nejudėt.

2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka


O šis, manai, netinka?

2. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją<...>

[color=#444444:d0b64c756d][/color]Manyčiau, kad kažkuo panašiu ir vadovaujasi. Gydymo režimas- tai ramybė, ramybė ir dar kartą ramybė, jei jau turint NP negali ateiti į darbą, tai važiuoti kažkur tuo labiau. Nemanau, kad besigydant lūžusią koją (!) toleruotinas gastroliavimas į užsienį. Jei jau esi, žmogeli, pajėgus varyt savaitei į Daniją- tai reiškia, esi darbingas ir gali eiti į darbą, o ne sėdėti "ant biuletenio" ir semti Sodros pinigėlius. Ir dar- jei buvo išvykusi- tai dar didelis klausimas, ar ji sugebėjo laiku nueiti pas gydytoją.
Turėjau atvejį, kada gydytojas be paciento pratęsė NP, o Sodra "pagavo", kad tuo metu sergantysis buvo išvykęs į užsienį- tada skaudžiai kentėjo ir sergantysis, ir gydytojas, ir gydymo įstaiga....

Bet gydytojas "lovos riežimo" nepaskyrė...
O beto ten viena darbuotoja klykė, kad "remiantis įstatymu parašyta, kad negalite kirsti sienos", o kokiu, pasakyti nesivargino.
Ir Danija ES narė, tai kaip ir nebuvo kirsta jokia siena...
Noriu pamatyti įstatyme parašytus tuos žodžius.

Dabar išvis perdėtas dėmesys keliavusiems. Mano mergaitės gydytoja irgi buvo supanikavus. Iš tiesų buvo taip : mergaitė sirguliavo, bet apsilankius penktadienį (kaip ir priklausė) 7:30, buvo nustatyta, kad ji sveika. Mamai nedarbingumas (ligonio slauga) uždarytas. Mama reaktyviniu greičiu lekia ir 11:30 kerta Lietuvos - Lenkijos sieną.

Jei žmogus dirba įmonėje tik keturis mėnesius ir susirgo,tai pagal kokio laikotarpio duomenis akaičiuojama ligos pašalpa?Užpraeito ketvirčio kaip ir nėra

www.sodra.lt/lt.php/sodros_vykdomos_ismokos...

pašalpą skiriama jei apdraustasis prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal užpraeitą ketvirtį prieš ligą turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. pajamas, nuo kurių buvo mokėtos privalomosios ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, apdraustojo gauta ligos (įskaitant darbdavio apmokėtas 2 ligos dienas), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pašalpas, bedarbio pašalpas.
Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

Norėčiau paklausti, jei darbuotojas pradėjo sirgti penktadienį,tai iš darbdavio skaičiuojama tik už vieną darbo dieną ar vistiek reik skaičiuoti už dvi?Iš anksto dėkoju.