Darbo kodeksas: klausimai

Nesutinku su Tavo ir su Loretos pozicija. Skaitom kaip parašyta:
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį

T.y. nėra parašyta, kad gali būti suteikta darbuotojo pageidavimu. Suteikiama - vadinasi direktorius rašo įsakymą, kad tokiems darbuotojams jų pasirinkimu yra suteikiama arba laisvos valandos, arba laisva diena. Darbo grafikuose šis laisvas laikas privalo būt numatytas. O jei gausiu tabelį, kuriame tą dieną, kai darbo grafike numatytos 6 valandos, bus įrašytos aštuonios, automatiškai skaičiuosiu viršvalandžius. Ar darbuotojas realiai pasinaudoja jam suteiktomis valandomis ar nesinaudoja ir atsėdi darbe nežymėdamas 8 val. - mano reikalas mažas, bet suteikti jam tą laisvą laiką - privalau.

na cia jus p.Vilke, neteisus, mano pozicija biški kita

Juodu ant balto parasyta "SUTEIKIAMA", vadinasi TURI BUTI, o ne - GALI BUTI ir nesuteikta.
I kelnes nededu, tik meginu issiaiskinti kaip geriausiai galima butu isspresti sio DK str.nuostatu niuansu igyvendinima praktikoje , o aklai laikytis principo - nera prasymo, nera problemos - atleiskit, bet sitoje situacijoje nera geriausias pasirinkimas.
As prerogatyva teikiu tokioms situacijoms kada nekyla dviprasmybiu ir dvigubos tiesos, todel ir meginu aiskintis su kitais taxieciais bei atrasti geriausia - maziausiai dviprasmybiu paliekanti sprendima...todel, TIESI pozicija siuo klausimu man labai priimtina, tiesiog super

Hm,...kai "įstatymo raidė išdykauja":), kai yra dviprasmybė, kaip taisyklė tai mokėtojo naudai (čia VMI pareigūnų nuomonė - teko tokią girdėti). Kaip tai praktiškai įgyvendinti? Mano manymu, iniciatyva turėtų būti vis tik iš darbuotojų pusės - darbuotojai turėtų galbūt rašyti prašymą, pristatyti dokumentus apie auginamus vaikus (na, kurių darbovietė pagrindinė, duomenis turime, tačiau kurių darbovietė ne pagrindinė, duomenų apie auginamus vaikus neturime..) Ar dabar reikia klausti darbuotojo, kiek vaikų jis augina ir kokio amžiaus...na galbūt, yra žodelis "suteikiama"

Jus diskutuojat , kad darbdavys piktybiškai nesuteikia atostogų , bet gali būti ir visai priešingai, pats darbuotojas, gali piktybiškai neimti atostogų . Pvz. pas mus darbovietej taip ir yra ,kelios darbuotojos pas mus naudodamasios direktoriaus gerumu, o tiksliau visai nebijodamos . neina atostogų .( vyr. finansininkės rezervas 9 metai , kitos specialistes 6 m.) Masciau , masciau ir sumasciau ir kai joms tai pasakiau jos pasake , kad taip - as teisi . .Man jaunai nepatyrusiai tik mokytis ir mokytis is senu lapiu . Ir kaip galvojat , kodel neina atostogu

Taip yra žodis "Suteikima", Tas pats žodis yra ir "nemokamų" atostogų suteikimo nuostatuose. Bet kažkodėl visi jas traktuoja ne kaip atvejus kad darbuotojui pateikus prašymą privalų suteikti nemokamas atostogas, o baigtinius atvejus kada nemokamos atostogos aplamai gali būti suteiktos.
Tas pats žodis "Suteikiamos" parašytas prie Kasmetinių atostogų suteikimo. Tai reikškia kad darbuotojui reikia skirti atostogas ir išvaryti atostogauti ? Koks skirtumas kokia darbuotojo nuomonė - jis čia žodžio teisės neturi.


Tai, kad Žodžio forma - nėra traktuojama vienareikšmisškai visai atvejais - todėl tai įneša sumaišties.
Tavo nuomonė pagrįsta grynai lengvistiniu traktavimu. Mano nuomone pagrįsta ir DK autorių komentarų analize ir kitais dalykais.

Įdomų Tiesi ar tu vadovaujasi praktiškais tokia savo išsakyta nuomone? Labai abejoju.

Be to tai ne buhalterio reikalas: o darbuotojo ir darbdavio darbo laiko suderinimas. Todėl sutinku kad buhalterio reikalas mažas jis darbo grafiką patikrina su realiu darbo laiku, įvertina kitus turimus dokumentus: darbuotojo prašymus ir t.t. ir padaro tinkamus skaičiavimus ir tiek.

DK be abejo visur palaikoma darbuotojo pozicija nes pagal Lietuvoje susiklosčiusias darbines tradicijas darbdavys dažniausiai piktanaudžiauja savo teisėmis.

Nesuprantu prie ko čia direktoriaus gerumas? Jeigu žmogus gauna algą visą oficialią, kodėl jis turi neiti atostogauti ?
Kitas atvejas, kai atostoginiai skaičiuojami iš balto atlyginimo, niekam nesinori atostogauti iš atostoginių 447lt. Čia ir išlenda visokių vokelių problema- žmogus negali eiti atostogauti. Aš ankstesnėj darbovietej neatostogavau 5 metus, pasiimdavau po keletą dienų vasarą ir viskas, nes nebuvo kam manęs pakeisti, nors atlyginimas visas buvo oficialus. Pasibaigus darbo santykiamas pasinaudojau kompensacija. Bet kad geriau dirbti ir neatostogauti manęs niekas neįtikins.

Svarbu yra tas kad SUSITARIMAS tai svarbus darbo santykių aspektas ir jis negali būti ignoruojamas taikant, bet kokias darbo santykių nuostatas.

Mano požiūriu lyginimas su atostogomis yra elementariai nekorektiškas – atostogos anksčiau ar vėliau yra suteikiamos arba už jas mokama kompensacija, t.y. darbuotojas vis viena pasinaudoja DK numatytomis teisėmis.
„mamų dienų“ ar „mamų valandų“ atveju nepanaudotas konkretų mėnesį laikas prapuola, už jį nėra kompensuojama nei laisvu laiku, nei papildomu apmokėjimu. Vadinasi darbdavys savo iniciatyva blogina darbuotojo padėtį įmonėje (nusuka dalį algos už nedirbtą, bet priklausantį apmokėti laiką arba priverčia dirbt viršvalandžius, už juos papildomai nemokėdamas)



Galbūt yra DK komentarai ir mes be reikalo ginčijamės?



Vienareikšmiškai – TAIP. (aš jau rašiau, kokių duomenų reikalauju darbo grafike ir tabelyje). Taip kad jau kurį kartą su savo abejonėmis nepataikai



Tarkim turi visus dokumentus, kad darbuotoja augina keturis mažamečius vaikus (prie prašymo dėl pateikė 4 gimimo liudijimų kopijas) ir visai nesuki sau galvos dėl DK 214 str? Teko girdėti, kad VDI jau ne vieną įmonę nuskausmino dėl tų nelemtų valandų.


Būtent – nusukinėja apmokamas nedirbtas valandas, priklausančias darbuotojui pagal įstatymą.

Beje, o sutrumpintą darbo laiką irgi nustatote tik pagal darbuotojo prašymą? Juk formuluotė ten analogiška: "Sutrumpintas darbo laikas nustatomas..."

[quote:be9ddfcaa2]

Mano požiūriu lyginimas su atostogomis yra elementariai nekorektiškas – atostogos anksčiau ar vėliau yra suteikiamos arba už jas mokama kompensacija, t.y. darbuotojas vis viena pasinaudoja DK numatytomis teisėmis.
„mamų dienų“ ar „mamų valandų“ atveju nepanaudotas konkretų mėnesį laikas prapuola, už jį nėra kompensuojama nei laisvu laiku, nei papildomu apmokėjimu. Vadinasi darbdavys savo iniciatyva blogina darbuotojo padėtį įmonėje (nusuka dalį algos už nedirbtą, bet priklausantį apmokėti laiką arba priverčia dirbt viršvalandžius, už juos papildomai nemokėdamas)[/quote]
Nesutinku - darbuotojas daugiau dirba - todėl daugiau uždirbą tai gali būti tikrai jo pasirininkimas, ir tikrai ne visada darbdavio kaltė.
Jokiais būdais nesutinku - kad CIA yra darbuotojo inciatyva, kuri bloginą darbuotojo padėti. Nes aš galiu turėti 4 vaikus ir nepateikti darbdaviui apie tai įrodymų ir t.t. Gal aš samdau 5 namų tvarkytojas ir priežiūros darbuotojas. Dėl to ir dirbų pilna darbo diena. Tai mano teisė, o ne darbdavio neatšaukiama pareiga. Darbdavio neatšaukiama pareiga tai tampa, kad aš pareiškių nora gauti lengvatas kurios man priklauso.

Tai kad šios dienos nesikaupia Straipsnio specifika. Nes neviskas kaupiasi - buvo laikas ir kompensaciją buvo mokama tik už 3 metus.

DK apstu pavyzdžių su žodžiu "suteikiamos" - bet nesiruošiu ju vardinti.

[quote:be9ddfcaa2]
Galbūt yra DK komentarai ir mes be reikalo ginčijamės?[/quote]
Yra be abejo - bet jie nėra VMI komentarų lygio - nes išreiškiama DK rengėjų nuomonė, su Kuria VDI nevisada sutinka ir neprivalo vadovautis.

[quote:be9ddfcaa2]
Vienareikšmiškai – TAIP. (aš jau rašiau, kokių duomenų reikalauju darbo grafike ir tabelyje). Taip kad jau kurį kartą su savo abejonėmis nepataikai [/quote]
Tikiuosi čia ne bendruos nuostatos ir turi bent viena 214 str. atveji.


[quote:be9ddfcaa2]

Tarkim turi visus dokumentus, kad darbuotoja augina keturis mažamečius vaikus (prie prašymo dėl
Be abejo niekas buhalteriui nedraudž informuoti apie tai vadovą. Be buhalteris tikrai neturi įgaliojimu suteikinėti papildomas poilsio dienas.
Kitas dalykas ar tuos nuskalpuotos įmonės bent bandė gintis.

[quote:be9ddfcaa2]
Būtent – nusukinėja apmokamas nedirbtas valandas, priklausančias darbuotojui pagal įstatymą. [/quote][/quote]
Tiesi iš tavęs tikriausiai būtų neblogas seno styliaus vadovas - kuris puikia nusukinėtu tas darbo valandas, nes požiūris tavo vienpusis - Vadovas kaltas ir blogas.


VDI atsakymas į klausimą
Kieno iniciatyva suteikiamos DK 214 straipsnyje nustatytos papildomos garantijos asmenims, auginantiems vaikus? Jeigu įmonės darbuotojai, kuriems taikytinos šios garantijos, mėnesio bėgyje nepasinaudojo jiems skirta papildoma poilsio diena, ar šias dienas privalu suteikti kitą mėnesį?
DK 214 straipsnis numato, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Koordinacinės komisijos nuomone, minėtos poilsio dienos suteikiamos darbuotojo prašymu (darbuotojui pareikalavus). Šis papildomas poilsio laikas yra tikslinio pobūdžio. DK nenumato galimybės darbuotojui nepasinaudojus nustatytu laiku priklausančiu papildomu poilsio laiku jį perkelti kitam laikui arba prijungti prie kasmetinių atostogų.

Nuomonė yra nuomonė, todėl nesvarbu kokia ji - o svarbu ar mes ja apginsime.

www.vdi.lt/konsultacijos/Konsultuoja_Teise_2006.htm

Kodėl dirbdamas uždirba daugiau? Nedirbtos valandos apmokamos pagal vidurkį, vadinasi mažiau nebus, o daugiau - tikrai gali.


Vadinasi faktiškai - nėra. Nes tai nėra įstatymo išaiškinimai, tai kažkieno asmeninės nuomonės lygmenyje. O įstatymo formuluotė yra tokia, kokia yra - suteikiama. Lygiai kaip ir sutrumpintos darbo dienos atveju - sutrumpinama. Juk nerašo - "darbuotojo pageidavimu" ar "privalo būti", formuluoja "sutrumpinama". Nematau tarp šių formuluočių jokio skirtumo, mano požiūriu jos abi yra prievolė.
Trumpai tariant, jei asmuo, rašęs įstatymą, norėjo parašyt visai ką kita, dabar tai neturi jokios reikšmės, nes įstatymas patvirtintas ta formuluote, kurią dabar turim.

Turiu ir ne vieną. Todėl man šis klausimas labai aktualus (nežaidžiant su "mamų valandomis" ir pasikeitus VDI asmeninei nuomonei, sumos gautųsi nesmulkios)


VDI argumentas buvo - pasirinkimas DK nėra numatytas. Ar teisėsi - nežinau.


Būtent – nusukinėja apmokamas nedirbtas valandas, priklausančias darbuotojui pagal įstatymą. [/quote][/quote]
Tiesi iš tavęs tikriausiai būtų neblogas seno styliaus vadovas - kuris puikia nusukinėtu tas darbo valandas, nes požiūris tavo vienpusis - Vadovas kaltas ir blogas.[/quote]
Sakyčiau atvirkščiai Bet DK straipsniai galioja visiems, o ne pasirinktinai - tam galioja, tam ne, šitas straipsnis galioja, šitas ne.



Kaip reikės elgtis įmonei, kai koordinacinė komisija staiga pakeis savo nuomonę? Kaip suprantu, šis raštas jokios juridinės galios teismo atveju neturės? Tarkim atleis nuo baudų ir delspinigių, bet... 214 str. numatytas laikas automatiškai pavirs viršvalandžiais.
Nepatinka man tokia situacija, kai kažkas išaiškinime pareiškia asmeninę nuomonę.

Tiesi, sakyk, ar tu į seminarus bent vaikštai?

paaiškink ką nori pasakyt?

Noriu pasakyti, kad, be abejo, vaikštai, ir gana dažnai. Tai kokio velnio ten vaikštai, jei "Nepatinka man tokia situacija, kai kažkas išaiškinime pareiškia asmeninę nuomonę." Juk seminaruose visi lektoriai reiškia savo nuomones ir interpretuoja įstatymus pagal save

Ne visai taip. Kad nuomonė akivaizdžiai skirtųsi nuo to, kas parašyta įstatyme, sutik, kad būna itin retai. Mano požiūriu įstatymo formuluotė ir "nuomonė" dėl DK 214 straipsnio akivaizdžiai skiriasi. Paskaityk kitus DK straipsnius - išeitinė išmoka išmokama, o ne privaloma išmokėti, sutrumpintas darbo laikas nustatomas, o ne privalomas nustatyti, pietų pertrauka suteikiama, o ne privalo būti suteikta . Ar nori pasakyt, kad visais šiais atvejais jei nėra darbuotojo prašymo, tai minėtos darbuotojo teisės nėra įgyvendinamos? Kurioje vietoje skirtumas tarp šių "nustatoma", "išmokama", "suteikiama" ir 214 straipsnyje paminėto "suteikiama"? Užtat ne visas darbo laikas nustatomas susitarimu , nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo reikalavimu.
T.y. kai reikalingi kažkokie veiksmai iš darbuotojo pusės, kad gauti DK paminėtas lengvatas ar sąlygas, DK yra parašyta konkrečiai
- "susitarimu", reikalavimu". Kurioje vietoje 214 straipsnyje yra numatytas toks susitarimas ar reikalavimas?

DK mano išdulkintas jau skersai ir išilgai. Tiesi, diskusija beviltiška.
Bliamba, tu tikra vampyrė - su tavim diskusinant tiek pavargstu, kad lovon verčia.

o man atrodo, kad Tiesi, labai tiesiai ir aiškiai viską pateikė.

Ir kokios išvados iš to dulkinimo? Nejau neturi tokių darbuotojų ir galva Tau neskauda?

Tiesi, o pagal jūsų logiką tuomet pakomentuokite 169str. 1d. ...kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais.
Tai ir čia nereikia darbuotojo prašymo? Nori atostogų ar nenori , bet atostogauti teks...

Galva neskauda (retai vartoju). Išvados tokios, kad DK - nusišauk, o jo komentaras - nusišauk triskart. Todėl ir tenka dažnai kreiptis į tuos, kas visa tai kūrė. Belieka apsiginkluoti tuom, ką gauni ir pasikliauti savo drąsa. Kol kas - tfu tfu tfu - šiais klausimais nė karto neužkibau.

O Tu esi tikra, kad darbdavys, nesuteikdamas darbuotojui atostogų (kitaip tariant, neišgrūsdamas atostogauti), formaliai nepažeidžia DK? Tokie atostogų nėjimai galimi tik privačiame sektoriuje, valstybiniame niekas nė neklausia - neišsikovojai atostogų vasarą, eisi žiemą, na ir kas, kad nenori. Atostogų grafikas sudaromas metams, ir tais konkrečiais metais atostogomis pasinaudoji.
Patikėk manim, ten nepanaudotų atostogų nebūna