Atleidimas is darbo

Paskaitykite 129 straipsnio pavadinimą iki galo: "Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės". Vat būtent TIK pagal šį straipsnį atleidžiant ir negalima permokėtų sumų išskaita. O kad išeina savo noru, tai jau laikyti nekaltu? Niekas gi jam išeiti neliepia, tuo labiau, gal jis darbdaviui sukelia nepatogumų tuo?

224 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai
2. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:
2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.

Jei darbuotojas atleidžiamas pagal 127str.1d., tai čia yra jo kažkokia kaltė?

nu sorry, bet nematau aš darbuotojo kaltės išeinant savu noru

Niekas jo nekaltina. Bet DK aiškiai parašyta, nustatomas tik tas vienas atvejis: kai atleidžiamas pagal 129 str. Kodėl įmonė turi turėti nuostolių, permokėtus pinigus traukti į neleidžiamus atskaitymus, jei darbuotojas užsimanė išeiti iš darbo?

Na, dar kartą:
2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.

Tai vat kad neaiškiai. Išėjimas iš darbo pagal 127 str. 1 d. puikiausiai tenkina aukščiau minėtą sąlygą. Tam, kad įmonė neturėtų nuostolių, ji neprivalo darbuotojui suteikti neuždirbtų atostogų.

Tai kas gi kaltas, kad nekontroliuojate atostogų laikotarpių
Išsiaiškinkite ir išlaikykite permokėtą sumą iš kalto asmens.

Nereikėjo suteikti atostogas, kurių darbuotojas dar neužsidirbo.
Darbuotojas gali išeiti iš darbo savo noru, prieš tai įspėjęs darbdavį. Tai aiškiai įvardinta DK. Jokios darbuotojo kaltės čia nėra.

tuomet įmonė, norėdama tokią išskaitą turėtų įrodyti, kad darbuotojas dėl kažko kaltas. Tuomet nereikėtų jo atleisti pagal 127str.

Ir kuris gi straipsnis taip vadinasi "Nesant kaltės"? Jokiuose kituose straipsniuose tokių žodžių nerasite, tik 129-am. Jei DK sudarytojai būtų norėję nustatyti, kad išskaita daroma atleidžiant tik už pravaikštas, tai ir būtų taip nurodę. Galų gale, negi čia kokia bausmė, kad įmonė nori susigrąžinti permokėtus pinigus?
O bendrai, būtų geriausiai, kad pasisakytų Rolanda; man rodos, ji teisininkė, nors aš teisus 100 proc, bet jūs manęs nemylit ir neklausot.

mylim visus nuostabius forumiečius
Ir Rainį taip pat

Rainiui reikia atostogų

Žodžių žaismas. 129 str. labiau akcentuoja darbdavio iniciatyvą. O jei DK norėtų konkrečiai pateikti nuorodą į šį straipsnį, tai taip ir parašytų. Dabar jis to nepadarė. Esu tos nuomonės, kad žodžiai "nesant kaltės" nėra pririšti prie vieno kurio nors straipsnio, o taikytini plačiąja prasme.

VDI taip pat nuolat pabrėžia, kad suteikiant atostogas reikia pirmiausia atsižvelgti į "dirbtą laiką", vadinasi - nerekomenduojama atostogų suteikinėti į priekį. Kaip ir tai, kad išskaita šiuo atveju nedaroma.

Skambinau i VDI, nes mums irgi labai aktualus sis klausimas.
Paaiskino, jog neseniai vyko teismas, kuris nustate, jog darbutojo atleidimas pagal 127 str (jo prasymu) nelaikoma jo kalte, atitinkamai isskaitu daryt negalima.
Isskaityt galima tik tada, kai darbuotoja atleidi uz kazka. Pvz., pagal 136.1 str.

As irgi nesutikciau is vienos puses, nes imone gali patirti islaidas ir t.t.
Is kitos puses isvardinti dalykai ne atleidimo priezastis, bet rezultatas...

VDI paaiškinimais seniai niekas netiki, nes jų kompetencija...
Labai malonu, kad forume vėl pasirodė Rolanda, įdomu būtų sužinoti jos nuomonę.
O aš lieku prie savo: darbuotojui avansu buvo suteiktos atostogos, avansu apmokėtos, tai ir reikia šią sumą išskaityti iš jo atlyginimo. Reikia laikytis įstatymo raidės, o neišplėsti jo nuostatas pagal savo fantaziją. O jei tas darbuotojas, nors atleidžiamas pagal 127 str., bet prisidirbęs kaip reikiant? Ir išvis, pagal jus išeina, kad įsakyme reikėtų rašyti: "Atleidžiamas savo noru, todėl yra nekaltas, už avansu suteiktas ir apmokėtas atostogas pinigų grąžinti nereikia"?

Kaip ir logiska.. Grazint pinigus, isduotus avansu.
Bet kokiam kontekste pinigai buvo isduoti, manau irgi svarbu. Tam ir yra tas antras 224 str. punktas.
Ir dar, kodel gi darbuotojas turi buti kaltinamas uz tai, kad jam avansu buvo suteiktos atostogos? Darbdavio teise jas suteikti ar ne. Na, cia mano nuomone.
Anksciau, dar tarybiniais laikais, 100 proc. isskaitydavo. Dabar nauji istatymai..

Aisku, butu puiku isgirsti pagrista teisininko nuomone. Bet kuo daugiau gilinuos i si straipsni, tuo labiau suvokiu, kad uz avansu suteiktas atostogas pinigus isskaiciuot negali. Aisku, nebent pridirbo ka atleidziamasis..

Kaip tik šiomis dienomis esu teisininkės vedamuose mokymuose. Kai jai pasakiau šią mintį, tai juoktis pradėjo: sako, didesnės nesąmonės turbūt nesu girdėjus
Išskaityti permokėtus atostoginius galima tik atleidžiant už drausmės pažeidimus. Anot jos, turi būti suteikiamos TIK UŽDIRBTOS atostogos, o atostogų suteikimo kontrolė turi būti vykdoma nuolat. T.p. ir sudarant grafikus.
Tai va taip va...

WOW< atrodo, pažiopsojau man skirtą klausimą... Atsiprašau, Raini!
Tininga, tave šiuo metu mokanti teisininkė yra dalinai teisi (tai vėlgi mano asmeninė nuomonė). DK akcentuoja, kad daugelį tarpusavio tarp darbdavio ir darbuotojo santykių galima aptarti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ir, žinoma, abipusiu šalių susitarimu. Visas DK nukreiptas praktiškai darbuotojo teisių apgynimui, bet, jei darbuotoas yra sąžiningas žmogus, suvokiantis, kad iš esmės darbdavys jam atostogas suteikė, vadovaudamasis ne įstatymu, o žmogiškumo principu, geranoriškai - toks darbuotojas, manau, pats parašys prašymą, kad visos permokos būtų atskaitytos, jį atleidžiant iš darbo (na, darbdavys gali jį paraginti, pasikalbėti... ). DK draudžia bloginti darbuotojo darbo sąlygas (lyginant su įstatymo normomis), bet leidžia šalims tartis ir susitarti. Šiuo atveju darbuotojas grąžintų tai, ką ne visai teisėtai ir pagrįstai gavo.
Taigi: jei piktuoju, prievarta - pinigų susigrąžinti darbdavys kaip ir nebegali; bet jis gali susitarti su darbuotoju...

Labas,
Gal kas patars, norint atleisti darbuotoja, kuriam tuoj pensija , dirba vyriausiuoju specialistu , bet neturi diplomo ( dirbo is senai tai lig siol niekas nekrutino, bet pensijoj nenorim leisti dirbi , o be to skundikas ir niekas nenori laikyt " gyvates uzantyje) Kiap cia pradet, aisku , didziausias kabliukas , neturi diplomo , ar cia galima kaip nors be kompensaciju ?