2017-11-17 15:59
Niemand
"Įprastomis darbo sutartimis laikomos neterminuotos, neapibrėžtam laikui sudaromos darbo sutartys (DK 108 straipsnio 2 dalis). Įstatymai draudžia pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams taikyti mažiau palankias darbo sąlygas, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybes negu darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis (DK 109 straipsnio 5 dalis). Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys (DK 109 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nepaisant nurodytose normose įtvirtintos dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis asmenų apsaugos, darbo sutartis reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, palyginti su neterminuota darbo sutartimi, tam tikra prasme sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį (pavyzdžiui, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti darbuotoją, neįspėjęs apie atleidimą iš darbo ir nemokėdamas jam išeitinės išmokos (DK 126 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, terminuota darbo sutartis tam tikrais atvejais apriboja ir darbdavio teises (pavyzdžiui, nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbdavys gali tik ypatingais atvejais (DK 129 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009). Vis dėlto sudaryti terminuotą darbo sutartį paprastai yra naudingiau darbdaviui, darbuotojo teisės ir interesai, esant terminuotai darbo sutarčiai, tampa labiau pažeidžiami (jiems mažiau garantuojamas darbo santykių bei jų pagrindu gaunamų pajamų pastovumas, išlieka neapibrėžtumas dėl galimo darbo santykių tęstinumo šioje darbovietėje bei rūpestis dėl naujos darbo vietos paieškos). Taigi, kaip ne kartą konstatuota teismų praktikoje, neterminuotos darbo sutartys labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą, taip pat geriau užtikrina ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. P. v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-494/2009)." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis c/b Nr. 3k-3-572-2014)
"Ieškovė Judita Montvilienė
nurodė, kad ji dirbo gydytoja stomatologe UAB “Panevėžio stomatologai” nuo 1991
m. balandžio 2 d., o nuo 1999 m. spalio 6 d. – bendrovės direktore ir gydytoja
stomatologe 0,5 etato. 2002 m. lapkričio 13 d. ieškovė buvo atleista iš
pareigų. Tą pačią dieną su ja buvo sudaryta terminuota (iki 2002 m. gruodžio 13
d.) darbo sutartis dėl gydytojos stomatologės darbo 1 etato krūviu.
...
Apylinkės teismas konstatavo, jog UAB “Panevėžio stomatologai” naujojo direktoriaus rezoliucija ant ieškovės pareiškimo “patenkinti prašymą ir sudaryti terminuotą darbo sutartį vienam mėnesiui” bei ieškovės supažindinimas su šia rezoliucija nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė pati išreiškė pageidavimą toliau dirbti gydytoja stomatologe-ortopede tik vieną mėnesį pagal terminuotą darbo sutartį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia apylinkės teismo išvada, pabrėždama, kad, esant ginčui dėl ieškovės valios, pareiga įrodyti, jog ieškovė pati išreiškė savo pageidavimą dirbti tik vieną mėnesį pagal terminuotą darbo sutartį, tenka darbdaviui. Darbdavys nepateikė teismams neabejotinų įrodymų, kad ieškovė, susipažinusi su darbdavio rezoliucija priimti į darbą tik vienam mėnesiui, pakeitė anksčiau išreikštą savo valią – dirbti pagal neterminuotą sutartį gydytojos stomatologės-ortopedės viso etato darbo krūviu. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos motyvai, kad ieškovė pasirašė 1 mėnesio terminuotą darbo sutartį ir per mėnesio laikotarpį neginčijo šios sutarties, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės tikrosios valios – dirbti neterminuotai." (2003 m. spalio 15 d. Judita Montvilienė v. UAB “Panevėžio stomatologai” Civilinė byla Nr.3K-3-952/2003 m.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant, ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui terminuoto pobūdžio darbo ir tuo pačiu neperkeldamas darbuotojo į tokį darbą, nepažeidė Darbo sutarties įstatymo 34 straipsnio 7 dalies reikalavimų, būtina, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į terminuoto pobūdžio darbo trukmę, jo sąlygas, darbuotojo perkėlimo į tokį darbą teisinius padarinius jo turimų garantijų aspektu, darbuotojo gautinų terminuoto pobūdžio darbe ir ryšium su perkėlimu į tokį darbą prarastinų su darbo santykiais susijusių išmokų balansą, į tai, ar darbuotojo interesai objektyviai yra pažeisti. Todėl Darbo sutarties įstatymo 34 straipsnio 7 dalies prasme darbuotojui pirmiausiai turi būti siūloma esama laisva nuolatinio, o ne laikino darbo vieta, t.y. ne darbas pagal terminuotą darbo sutartį. Laikiną darbą (darbą pagal terminuotą darbo sutartį) darbdavys privalėtų siūlyti tik tuo atveju, jeigu, ateityje atleidžiant darbuotoją iš laikino darbo, darbuotojo teisinis statusas nepablogėtų, lyginant su jo teisiniu statusu, esančiu darbo sutarties nutraukimo momentu. Priešingu atveju, t.y. jeigu darbuotojas, perkeltas į terminuoto pobūdžio darbą, prarastų teisę į tam tikras garantijas, laikino darbo pagal terminuotą darbo sutartį siūlymas atleidžiamam iš darbo darbuotojui būtų neadekvatus. (2003 m. sausio 31 d Nijolė Urnevičienė v. AB viešbutis “Lietuva” Civilinė byla Nr. 3K-7-145/2003; 2003 m. sausio 31 d Jurijus Kirilovas v. AB viešbutis “Lietuva“)