Minėtas turtas atiduotas įmonės darbuotojams - tai darbo priemonės, kuriomis įmonė privalo aprūpinti.
Kažkodėl pamiršti, kad tam, kad apmokestinti NT mokesčiu, privalai įrodyt realų NT perdavimo faktą. O jei nėra perduota, kaip nustatysi, veiklai naudojamas 1 kvadratinis metras ar visas 100?
O mano paminėtas variantas tikrai ne itin retas - tarp mažų įmonių, ypač IĮ, labai paplitęs atvejis, kad įmonės biuras yra ant ratų - mat kitokio nė nereikia.

Kokiu pagrindu galės nulupt NTM? Jei žmogelis dirba namuose, jokio savo asmeninio turto jis niekam neperduoda. Gaut - gali (stalą, kėdę, kompą ar dar ką)
Tarkim Tu turi įmonėlę, mezgančią tautines vilnones kojines. Tu - direktorius antraeilininkas, visą darbo dieną pradirbantis kitur, vadovavimas Tavo tik minimalus, o ir kiek jo reikia, mat kojines mezga dvi dešimtys bobučių, sėdinčių namuose ir dirbančių pagal namudinio darbo sutartį. Na kam tokiai įmonei reikalingos biuro patalpos Suprantu kad mūsų biurokratai įmonės be patalpų neįsivaizduoja, bet realiai patalpos būna brangiai kainuojantis ir visiškai nereikalingas dalykas.

Realiai kur veikla vyksta? Kažkieno namuose? Tai kodėl darbo sutartis grybauja? Jei žmogelis realiai dirba savuose namuose, kokia darbo sutartis turėtų būt? O kad darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas (čia manyčiau įeina ir aprūpinimas būtiniausiomis darbo priemonėmis), tai ši DK nuostata dar neišbraukta

Pykit nepykit, bet aš tuoj bizūno imsiuos už pletkų skleidimą
Ar taip sunku paimt ir paskaityt įstatymą, užuot aiškinus VPP mintis?
4 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra:
1) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus < .....>, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims;

Ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto savininko ar kito fizinio asmens priskirtas:
1) individualios veiklos turtui, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;

2) ekonominei ar individualiai veiklai naudojamam turtui, jeigu su šiuo turtu susijusios išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir (arba) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis atskaitomas



Kur parašyta, kad negali? Tarkim įmonė turi patalpas, kurias nuomoja, aišku už jas moka NT mokestį, bet tos įmonės tose patalpose nėra ir niekada nebus, nes patalpos - nuomojamos.

Siūlyčiau atskirt emocijas nuo įstatyminių dalykų. Gražu, negražu, garbinga, negarbinga - tai ne įstatymas. Ir mane tiesiog "biesina" situacijos, kai su žmonėmis mėginama susidorot antiįstatyminiais būdais, nesvarbu, kokios bebūtų priežastys.
Dėl darbuotojo - aš to konkretaus darbuotojo kailyje nebuvau, negaliu spręst, kiek kas garbinga. Mes girdėjom tik vieną pusę.

Ir vis tik aš nesuprantu, dėl ko triukšmas? Pilietis turėjo teisę prašyt atostogų vaiko auginimui ir jas paskui jas pratęst? Turėjo. Išleist atostogų privalėjot? Privalėjot. Tai kur problema ir kodėl triukšmas? Kad žmogelis dirba ne jūsų labui, o kitur pinigėlius uždirbinėja? Negražu svetimus skaičiuot, oi kaip negražu
Kad paliko nebaigtus darbus aišku irgi negražu, bet tai tikrai nėra priežastis šiuo atveju atleist iš darbo.

Pagal tą kvailą sutarties punktą aš iš viso nežinau, ką aš atitinku
Jei žiūrėt, kaip parašyta sutarty ir daugiau nesigilint - tada kompensacija ir jokio galvos skausmo. Bet pagal prasmę man gaunasi kad tai visai ne kompensacija
Paskaityk keliais puslapiais atgal - ten išklojau visą situaciją...

Užsakovas - grynas užsienietis be jokių padalinių Lietuvoje.

[/i][/quote]

Kas?
Kad tiek pat darboholiškų yra - patikėsiu, bet kad daugiau...

Kažkur esu skaičius teisininko išaiškinimą, kad atsakymas "darbo laikas pagal visas darbo sutartis negali būt ilgesnis, nei 48 val per savaitę" pažeidžia darbuotojo teises, mat tiek jis gali pradirbt ir vienoje darbovietėje, vadinasi nebetenka teisės sudarinėti papildomą darbo sutartį, o tokia teisė jam yra garantuojama.

Jei mano paslauga būtų reklama, aš niekam čia nesukčiau smegenų su savo klausimais Bet 1000 Lt aš gaunu kaip kompensaciją biuro išlaikymui, kitoms išlaidoms, tarp jų ir reklamai. Bet reklama sudaro tik dalį tame 1000 Lt (kitą mėnesį gal nė dalies nesudaro, nes reklamos nebuvo)
Taigi pradedant nuo pradžių: ar 1000 Lt gali būt kompensacija, jei realių mėnesio išlaidų tarkim yra 300 Lt? Jei tai ne kompensacija, tai kaip su PVM? (vieną mėnesį reklama tame 1000 Lt tarkim buvo 100 Lt, kitą - 0 Lt)
Kaip Tu gali teigti, jog tai ne PVM objektas Lietuvoje
Pagal ką Juk tai, kad sąskaita išrašoma ES PVM mokėtojui, dar nieko nereiškia.

Nieko nesupratau. Jei į 13 str. 6 dalį nekreipiu dėmesio, vadinasi mokestinu 18 proc. PVM ir žinoma nerodau FR0600 21 eilutėje (rodau 11)
Ar man jau "šariki za roliki"?

Viskas taip. Žmogus, gaudamas pajamas sausio mėnesį, turi teisę naudotis sausio mėn. jau panaudojai.

[quote=Giliuke]
noreciau sulaukti protingo atsakymo i paprasta klausima, nes VMI sugebejo tik apsaukti
Darbo uzmokesti uz gruodi ismokejom sausio menesi. Mano manymu, turejau pilna teise taikyti

T.y. Tavo nuomone nekreipti dėmesio, kad dalis suteiktų paslaugų patenka po PVMĮ 13 str. 6 punktu?

Tada kita klausimo dalis - kaip su PVM?
Kodėl neapmokestinama?
Juk tai skirta ne tik 13 str. 6 daliai, bet ir biuro išlaikymui, ir darbuotojų algoms, ir pan.

[quote=prikolas]Aš manyčiau kad tą sumą reiktų priskirti pajamoms.Kadangi negalima jų susieti su konkrečiomis sąnaudomis.Tai ir

Vis tik manyčiau kad jis ne šiaipsau priima sprendimą išsimokėt pinigus, bet skirsto pelną. T.y. susivedė metų rezultatus, žino kiek turi, sprendžia kiek sau mokėsis, o gal - kad avansu išimtus pinigus grąžins. Mokesčius tai mokės nuo visos sumos, kurią per metus išsimokėjo, atitinkamai ir sprendimas bus ne kažkokiems daliniams mokėjimams.

Antraip "prisprendus" po 250 Lt kas dieną, beliks 33 proc. mokėtis arba "nusprendžiu anuliuoti .....datų sprendimus Nr. tokie tai...."

Prakištuko sumos planuojamos nemažos
Bet iš kitos pusės juk galiu ir rankas sudėjus sėdėt - 1000 Lt per mėnesį bet kokiu atveju mano (iki kitų metų, kol sutartį nutrauks )
Ir vis tik - ar tikrai užtenka sutarties punkto apie kompensaciją ir užrašo ant išrašomos popieros, jog tai kompensacija, kad jokio PVM nemokėt? Čia gi gaunasi gražus pinigų plovimo mechanizmas?
Juk realiai aš gaunu pinigus už reklamą, už krūvą kitų paslaugų, kurios lyg ir Lietuvoj atliekamos, ta prasme kad išleisiu 200, gausiu 1000 ir jokių PVM. Kažkas man čia nesusieina

Matai, tai mėnesinė nuo nieko nepriklausanti išmoka, t.y. išrašau popierą kas mėnesį ir kas mėnesį laukiu pinigų - ne avansas...
Kiek žiūriu PVMĮ, tiek ten reikalaujama, kad kompensacija atitiktų patirtas išlaidas. Su VMI iš viso nesusišnekėjau
Ir dar vienas niuansas - tarkim visus metus gyvensiu iš kompensacijų, produktą prakišiu tik kitamet - kaip tuomet? Įmonė, nevykdanti veiklos?

Būkit žmonės, padėkit išrišt
Lietuvos įmonė PVM mokėtoja su ES PVM mokėtoju sudarė sutartį, pagal kurią Lietuvos įmonė teikia agento paslaugas (trumpai tariant prakišinėja ES įmonės produktą Lietuvoje). Už savo paslaugas agentas gauna 2 proc. nuo prakišto Lietuvoje produkto vertės bei užsakovas kompensuoja kiekvieną mėn. po 1000 Lt „agento išlaikymo išlaidas ir agento patirtas išlaidas reklamuojant užsakovą“
Ar galima 1000 Lt laikyt kompensacija? Juk ši suma visiškai nesusijusi su realiai patiriamomis išlaidomis. T.y. vieną mėnesį galbūt iš viso nieko nedaroma, 1000 Lt vis vien gaunamas, kitą mėn. galbūt vien už reklamą sumokama 3000 Lt.
Jei šią sumą laikyt kompensacija, tai ar įmonė vykdo veiklą PVMĮ požiūriu? Kompensacija juk nėra pajamos.
Jei 1000 Lt nelaikytinas kompensacija, vadinais tai realizacija. Kaip tuomet su PVM? Man čia kertasi PVMĮ 13 str. 6 dalis – reklama, konsultacijos , kai užsakovas ES PVM mokėtojas ir kitos paslaugos, kurios lyg ir turėtų būt laikomos atliekamomis Lietuvoje.
Gal kas susidūrėt? Net jei ir nesusidūrėt – kaip traktuotumėt?

O kas kliudo tokį popiergalį surašyt?
Tik tiek, kad jis vadinsis ne akcininkų susirinkimo protokolu, o savininko sprendimu.
Antraip IĮ buhalteris be tokio sprendimo nežinos, kurie pinigai išimti skolų dengimui (jei tokių yra), kurie priklauso pelno paskirstymui. Juk realiai tokius dalykus derini su savininku? Tik derini žodžiu, ne raštu.

Na kodėl IĮ vėl tampa kažkokiu stebuklu, kai reikia skirstyt pelną? Ir iš viso, koks skirtumas, kokios įmonės pelnas yra skirstomas - UAB, AB, IĮ, TŪB ar dar kažkokios, jei tik jos pelną galima skirstyti ir konkrečiso įmonės įstatyme nėra numatyta kokių nors specialių pelno skirstymo taisyklių?
Tai elementarus juridinis pelno siekiantis asmuo. Kuo jis skiriasi nuo UAB? Nuosavybės forma? Na ir kas iš to pelno paskirstymo požiūriu?

Palauk, anstoliui tai moki pagal sąskaitą. Jei sąskaitos suma mažiau, nei 290 Lt, ir tokių sąskaitų kad ir 20, tokių išmokų ir neskaičiuoji. Bet jei sąskaitos suma 2000 Lt, o moki po 100 Lt kelis mėnesius, tai tikrai nelaikyčiau vienkartine išmoka.
Savininkui pelną irgi išmoki analogiškai - už metus. Kad ir po litą moki, vis viena moki už konkrečius metus - juk čia analogiškai kaip ir UAB(nematau jokio skirtumo), tik tiek, kad galima mokėt avansu.



O iš kur tu ištraukei, kad aplamai priklauso mokėti? Kur tas rodiklis - kada išmoka yra vienkartinė, kada ne? Aš suprantu, kad vienkartinė - tai išmokama vienu kartu (kad ir kaip man šiuo atveju tai nepatinka). Deja, ir kiek teko girdėti, tai ir visuose seminaruose būtent taip aiškinama dėl tos 290 Lt ribos
O logikos tikrai nėra. kuriam velniui aplamai ta riba nustatyta - 290? Per mėnesį anstoliui galima sumokėti 10 x 289 ir nedeklaruoti, bet reikia deklaruoti, jei tam pačiam antstoliui sumoki 300 Nors prilupkit mane - nesuprantu...[/quote]

Na ir iš kur dabar ėmėt, kad 10 išmokų savininkui per metus - tai vienkartinės išmokos? Koks skirtumas, kokiomis dalimis moku, juk mokėt tai priklauso bendrą konkrečią sumą.

Sako, kad dyzelinas užšąla... Jei jis ne arktinis.

"reikiami FA duomenys gaunami (skelbiami) el. formatu."
Manai Registrų Centras ims laisvos formos balansą? Ką jis su tuo balansu veiks, juk neperskirstinės eilutėse skaičiukų įvedinėdami į el.formą - duomenys tai bus skelbiami elektroniniu formatu.

Gal yra koks VMI raštas šiuo klausimu?

Turiu negerų įtarimų, kad atėjus paskutinei finansinės atskaitomybės pateikimo dienai būtinai kas nors įstatymiškai bus pakeista ir bijau kad tos nuostatos - apie eilučių įterpimą - gali nebelikti. Čia juk Lietuva Juk RC dėl kažkokių tai "neaiškios kilmės " nekeis sudarytų formų

Jūsų biznio "pagrindai" aiškūs
Ne, tikrai neičiau dirbt į tokią įmonę.

Tikrai 350 grynais? Tai jau už butą, paslaugas, elektrą, degalus tas žmogelis nebemoka? Viską dykai gauna? Kaip manai, kiek iš Jūsų verslo Jums liks grynais? 100-15 procentų?
Pamėginau įsivaizduot save tokio savininko vietoje. Gal ir imčiausi tvarkyt, bet tik labai geriems draugams (kaip paslauga jiems) ir tik labai tvarkingus popierius (t.y. žmonės turi būt bent su minimalia patirtimi versle). Antraip tai juodas galvos skausmas, kurio jokie pinigai neatpirks.

Man čia tikrai pasidarė įdomu
Kokios kvalifikacijos tikiesi už tokias sumas? Šiuo atveju aš visai rimtai, neironizuoju.
Pamėginam paskaičiuot: paprastai tokio "vergo", dirbančio apskaitą tvarkančioje įmonėje alga priklauso nuo darbo krūvio. Jei atlygis už paslaugas 400 Lt, "vergui" duok Dieve iš šios sumos 150 Lt atiteks (paprastai kiek teko girdėt tenka mažiau nei pusė, o kur dar mokesčiai?) Kiek "vergas" turėtų tvarkyt įmonių, kad uždirbtų bent daugmaž padoriai? Dešimt? Penkiolika? Kas sutiks už 10 įmonių gaut 1500 Lt neatskaičius mokesčių? Kvalifikuotas darbuotojas jokiu būdu nesutiks, jis nesunkiai susiras kitą darbą. Vadinasi tokiomis sąlygomis dirbs tik tas, kuris neturi kito pasirinkimo.
Aš kažkur klystu?

Žinoma gali. Tik tai turi aiškiai matytis apskaitoje: į kokią lentynėlę kokia suma eina ir kodėl. Išėmimą geriau fiksuot " ūkio reikmėms", tuomet ir grąžinsi ūkio reikmėms paimtus pinigus (gali atsirast ir tokių, kurie suskaičiuos pinigus, išmokėtus pagal įrašą "savoms reikmėms", paskui teks ginčytis).

Kad Tu ne buhalterė, pagal klausimus matosi... Klausimų formuluotės iš kažkokios ne tos pusės. Verčiau ieškok, kas Tave prižiūrėtų, nes gali smarkiai prisidirbt Juk dažniausiai viskas priklauso nuo to, kaip apiforminta ūkinė operacija.