Manau "sveiko proto ribose". Kad paskui kreditoriui nereikėtų žaliuot ir išradinėt nesančių pajamų šaltinių. T.y. jei žmogelis gavo milijoną palikimo iš dėdės Amerikoje, problemų nebus, o jei oficialiai žmogelis gyvena nuo algos iki algos - pati supranti...

23. Tiesi

Kiek žinau pagal VMI traktavimą fiziniams asmenims avansai neegzistuoja - gavo į letenėles pinigų sumą avansu, deklaruoja pajamas. Kitamet grąžins - tikslins pajamų deklaraciją.

Manau kad nežino. Buvau susidūrus su tokia problema, paskambinau VMI, tai man paaiškino, jog toks tarifas iki 20023/01/01 neegzistavo Žodžiu inspektorė pirmą kartą išgirdo apie tada buvusias dvi apmokestinimo lenteles. Tuo pokalbį ir baigėm, nes nebeturėjau ką pasakyt. Formą nešiau popierinę, spausdintą.

Dabar filtruosi 2 kartus - pagal debetą ir pagal kreditą. Anaip filtruotum tik kartą. Bet čia aišku ne išeitis.


Nėra. Arba nemoku rast

Daryk darbo sutartį ir nesuk galvos.
Dėl teiginio "žmona su vyru veda bendrą ūkį, tai gali dirbti ir be DS" - man asmeniškai jis labai abejotinas. Anksčiau buvo galimybė registruoti šeimos IĮ, dabar gi tokios galimybės nėra - savininku gali būt vienas asmuo. Jei vienas yra savininkas, tai su visais kitais logiškai mąstant gaunasi darbo santykiai.

Man kilo klausimas, kodėl taip keistai darai? Sumas rašai į tą patį stulpelį, sąskaitas skirstai D/K. Kodėl ne atvirkščiai?
Tokia pati nemokša

Bet juk 9-SD pateikimas toli gražu nesąlygoja kitų įmonės veiksmų? Tarkim atiduoti žmogui įsakymą galima ir po mėnesio - jokio pažeidimo kaip ir nesigauna. O va kada atiduoda žmogeliui paruoštus Sodrai popierius - argi yra kur nors reglamentuojama? Valdiškose instirucijose terminas paprastai būna mėnuo (nežinau, kas reglamentuoja), o privačiose? Ar iš viso kažkas reglamentuoja, a?

Įtariu, kad šiuos terminus apibrėžia įmonės vidaus tvarka.
Užuot skambinęs, verčiau rašyk registruotą laišką. Bent turėsi popierių, kad kreipeisi.

Padiskutuokit kas su manim apie suminę darbo laiko apskaitą, nes visai "šariki za roliki"...
Kas laikoma "nustatytu darbo valandų skaičiumi"? T.y juk gali būt 5 dd savaitė, gali būt 6 dd savaitė. Ar įvedus suminę darbo laiko apskaitą automatiškai laikoma, kad dirbama 5 darbo dienos per savaitę?
Kokią nurodote darbo sutartyje darbo dienos, darbo savaitės trukmę? iki 48 val? O kaip su savaitės trukme?
Kokią nurodote algą? Valandinę ar mėnesinę?

Mes nuklydom nuo pagrindinio klausimo: "galima ar privaloma". Tarkim aš dovanoju kažkam akcijas, įsigytas santuokoje, suma mažiau, nei 50 000 Lt. Turiu sutuoktinio sutikimą, pas notarą nieko neforminu, sudarau dovanojimo sutartėlę, kurioje nurodau turto vertintojų nurodytą vertę (čia specialiai VMI). Klausimas: ar darau kažką neteisėtai ir privalėčiau daryti kitaip?
(Iš Vilniaus į Kauną aš galiu važiuoti ir per Mažeikius, bet ar privalau?)

Kas reglamentuoja prievolę įmonei pateikti tokią pažymą? Kas ją pasirašo? Direktorius? O jei nesirašo?
Kas reglamentuoja notarinę sutikimo formą? randu tik tiek:
1.74 straipsnis. Notarinė sandorių forma
1. Notarine forma turi būti sudaromi:
1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;
2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Notaras irgi minėjo, jog sutikimas privalo būt raštiškas, bet neprivalo būt notarinis. Suklaidino?




Šiaip tai aš rašiau kad akcijų vertę reikia nurodyti o ne kad juristai nurodo

ĮMONĖ privalo patvritinti kad ĮMONĖS ŽINIOMIS šiaip tai visa tai nurodoma pažymoje

o gal sakysite kad ir pažymos nereikia?

O jei tarkim tūlas pilietis turi turtiniu pretenzijų akcininkui tai jis pirmiausia pasirūpins kad akcijoms būtų uždėtas disponavimo areštas. Ir manau kad įmonė šiuo atveju sužino greičiau nei tūlas pilietis

O jei gryžti dar prie sutuoktinio - tai jei tvirtinamas sandoris pas juristus - tai be sutuoktinio NOTARINIO sutikimo ar asmeninio dalyvavimo tokio sandorio nepatvirtinsi[/quote]

Ir už kurį iš šių nurodytų veiksmų vertėtų klot pinigėlius notarui? Sutuoktinio sutikimas notariškai neprivalo būt tvirtinamas, dovanojimas iki 50 000 Lt - irgi. Nuo kada juristai nustatinėja akcijų vertę?
Užuot mokėjus notarui ar juristui, vertėtų pagalvot apie turto vertintojo paslaugas.
[quote:08d2766d9c] ir įmonės žiniomis jokių sankcijų akcijoms nėra,[/quote]
Įmonė šito tvirtinti negali, nes ji to ir nežino. Tai gali tvirtinti tik akcijų savininkas.
(tarkim tūlas pilietis turi turtinių pretenzijų akcininkui. Iš kur įmonei tai žinot?)

Mano žiniomis, bus lygiai tos pačios pasekmės, tiek tvirtinus sandorį notariškai, tiek netvirtinus. T.y. notarinis patvirtinimas tikrai nepakeičia raštiško bendrasavininkio sutikimo atlikti sandorį.

Dėl GPM - "uždavinio sąlyga" buvo tokia: UAB X savininkas, turintis 100% paketa, nori perleisti (padovanoti) bendradarbiui tam tikra akciju skaiciu, tarkime 40% (bet neparduoti). Vadinasi apie pardavimą nekalbam. Dovanojime jokių įsigijimo-perleidimo kainų skirtumų nėra.

Ir vėl pletkai?
na jei nežinai tiksliai, bent jau pareikštum, kad tai nuomonė, o tai dabar pateiki kaip aksiomą
6.469 straipsnis. Dovanojimo sutarties forma

1. Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos.
2. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos.



Kas mokės tuos mokesčiukus? Dovanotojas? (jei nuo skirtumo) Ar dovaną gaunantysis? Mmm?

Tada lyg ir logiška būtų, kad PVM nei priskaičiuoji, nei atskaitai.

"Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, ... galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą" (DK 149 straipsnis)
kaip suprantu, priežastis gali būt kavinės 7 darbo dienos per savaitę (be išeiginių). Arba rašyk tiesiogiai nuorodą į DK 149 straipsnį.

Taip ir norisi sakyt "o ką aš sakiau"
Dėl indų: Tu tuos indus gauni normalia kaina, paskui gauni Credit note?

Nepamiršk gavęs atsakymą žodžiu, paprašyt raštiško patvirtinimo. Nes paskui bus "ach, atsiprašome, ne taip supratome".
Žinoma kad rezultatas įdomus

Na jei norit pirkėjų labui paaukot savo PVM atskaitą, kas gali uždraust? Arba susimokėt papildomai mokesčius. Irgi niekas nedraudžia.
Šiai datai aš asmeniškai su šefu kovočiau juodai, kad nebūtų nuomos nei po 1 Lt, nei po 5 Lt.

Pagaliau

O jei shema tokia: aparatas nuomojamas rinkos kaina, bet jei įmonė, nuomojanti aparatą, iš Jūsų nuperka atitinkamą kiekį kavos (riba, kuomet Jums jau apsimoka statyt aparatą pas pirkėją), pirkėjas gauna aparato nuomos rinkos kainos nuolaidą? Aišku visą šitą rašai sutartyje skaičiais ir sutartyje neaiškini apie aparato nuomos rinkos kainos nuolaidą (nurodai konkrečią nuolaidos sumą)
Aparatas nuomojamas rinkos kaina, vadinasi atskaitą turiu automatiškai, pirkėjas gauna savo nuolaidą, aparato nuoma nekainuoja. Išskyrus žinoma atvejus, kai pirkėjas įkiša aparatą į užkampį ir kavos visiškai neperka, nes nėra pardavimų. Bet kam Jums tuomet toks pirkėjas?

Su 1 Lt nuoma irgi nežaisčiau. Tikrai neįrodysi, kad tai aparato nuomos rinkos kaina.
Nuomos kaina 0 - čia jau nebe nuoma, o panauda.
Atskirk dvi atskiras operacijas (nuomą ir pardavimus) ir žiūrėk, ką su jomis gali padaryt.

... ir sudegs dėl "pajamų slėpimo", jei gretimos firmos tokius pačius aparatus nuomos bent po kelis šimtus Lt už vienetą.

Pagal prasmę: turiu kavos aparatą, jei jį atiduodu kažkam kitam naudotis nemokamai, tai pasekmės standartinės, kaip perdavus naudotis nemokamai bet kurį kitą turtą. Kodėl kavos aparatams turėtų būt taikomos kažkokios išimtys? Ir skirkim pagaliau dvi naudas - už pardavimą ir už paslaugas. Naudojuosi turtu - gaunu paslaugą, perku kavą - gaunu prekę. Kokiu pagrindu dvi operacijos suplakamos į vieną

Trumpai tariant, nemokamai nieko nedalinčiau. Nes tai kainuos PVM atskaitą. O kad atpigtų kavos aparato naudojimas, galiu taikyt nuolaidas. Pagal sutartį.

Už ką bus pajamos? Už parduotą kavą. O kavos aparatas... atiduotas nemokamai.
Žiūrėk, analogiška situacija: aš perku iš Tavęs kavą, gaunu sąskaitą kavai. Aparatas gali būt tiek mano, tiek Tavo. Jei aparatas mano, naudą už kavą Tu vis viena gausi. Vadinasi kavos pajamų gavimas tikrai nebūtinai susijęs su aparato atidavimu.

Čia aš su tavim nesutinku. Mano supratimu nauda turėtų būt gaunama tiesioginė. O jei aš atidaviau panaudai greta esančias patalpas su viltimi, kad pas mane padaugės klientų - tai čia filkina gramota naudos požiūriu. Tada tokia "nauda" gali būt gaunama iš bet kokio veiksmo, ir gautųsi, jog PVM atskaita galima bet kada.
Jei noriu PVM atskaitos - turiu rašyt sąskaitą. Nėra sąskaitos, nėra ir ekonominės naudos.

Kodėl išskiri IĮ savininką kaip atskirą egzempliorių? Kuo jis skiriasi nuo kitų Lietuvos gyventojų, gaunančių Lietuvoje pajamas?

Dar viena gera istorija
http://lib.rin.ru/doc/i/22379p16.html
(istorijos pradžios ieškoti puslapio apačioje)

Jei sutartyje numatyta, kad Tu veiki mano vardu ir mano sąskaita, FR0471 pildau aš. Jei ne - manau turėsi nemažai paprakaituot įrodinėdama, kodėl nepildai FR0471 ir kokias naujas atsiskaitymo formas išradinėji.
Žodžiu viskas manyčiau priklausys nuo sutarties, ir viskas privalėtų būt numatyta sutartyje - kas, kaip ir kodėl. Pagal tai, ką rašai, panašu kad Tavo turima sutartis - filkina gramota.