Gerai jei tik tiek teišmoka, tada ir pati gali susidėliot į balansą. Bet aš asmeniškai pageidaučiau gauti tą sąrašiuką balanso forma ir išskaidytą grupėmis pagal įmonės sąskaitų planą, kad galėčiau iš karto prijungt prie balanso, nieko neperskaičiuojant ir nemėtant iš vienos sąskaitos į kitą. Jie juk Jūsų padalinys ir privalo paklust įmonės viduje nustatytai tvarkai.

na ir kuo skiriasi atstovybės apskaita nuo filialo apskaitos? Tuo kad neužsiima komercine veikla, nemoka ten pelno mokesčio ir dėl to mažiau problemų? O kur esminis skirtumas apskaitoje, a? Gal debeto - kredito nebereikia?

Tu duodi atstovybei pinigus, atstovybė tuos Tavo pinigus naudoja. Kaip savame balanse parodysi pinigų dingimą ir realiai patirtas sąnaudas, jei iš jų nieko negausi? Ir ką gali gaut, jei ne balansą? Sąrašiuką apie gautus ir panaudotus pinigus? Atystovybė - Tavo balanso dalis. Kaip kitaip ketini tą dalį apskaityt, jei iš jų balanso negausi?

Manau jie kaip filialas - daro balansą, Tu tą balansą prijungi prie savo duomenų, gauni įmonės balansą.

Manyčiau pagrindinis rekonstrukcijos požymis - suderinto projekto buvimas. Nes jei aš dokumentaliai apjungsiu dvi esamas patalpas į vieną, labai abejoju, kad tai bus laikoma rekonstrukcija - juk aš sutvarkysiu tik popierius, daugiau nė piršto nepajudindama (tai teisiniai, ne statybiniai dalykai)

Vilnius ar kuris kitas regionas? Smalsu.

Bet Tu taip garantuota, kad Tau paskaičiavo teisingai, kad ir kitiems patarinėji? Žinoma nematant popierių, negalima nuspręst, kaip yra, bet - pagal įstatymą remontas kol kas dar ne išlaidos.

GPMĮ nuostatą aš jau įdėjau aukščiau, bet galiu ir pakartoti:
2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).

Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

Apie remontą nė neužsimenama.

ir pagal kurį GPM punktą atėmė remonto išlaidas?
Aš čia kažko pradedu nebesuprast.

Gal pradžiai reiktų GPMĮ paskaityt?
23 straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

1. Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, <...> už nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, <...>, nuo kurių šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.
2. Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).

Manau po tokios gudrios operacijos bus labai nemaloni staigmena, kai prisieis susimokėt GPM.

Kol kas kaip suprantu pagal GPMĮ skaičiuojant GPM remontas nėra laikomas leidžiamais atskaitymais.

Perskaičiau Ir ne kartą. Blogiausia, kad reikalinga VISKAS

Tomuk, gelbėk Jacobs reklama išsijungt nenori ir prisiregistruot neleidžia. Exploreris nereaguoja - mėginant registruotis, išlenda reklama, tuo visa registracija ir pasibaigia. Čia reklama kalta ar Exploreris mano kompe? Nes prisijungiau tik per kitą programą, kuri užblokuoja bet kokią reklamą.

Jei nenori gatavo atsakymo, tai pats pasiskaityk, kas čia sudėtingo, juk tai pats elementariausias klausimukas
skaityti čia:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2634...

Pagal tokią logiką galima pradėt ieškot, ar tikrai buhalterio alga yra leidžiami atskaitymai. Produkto jokio nekuria, nauda irgi gali būt smarkiai abejotina... tai kaip? Arba pvz šefas turi auto, turi asmeninį vairuotoją - irgi analogiškai. Ir objektyviai žiūrint, sumokėtas sėkmės mokestis duos kur kas didesnę materialinę naudą, nei vairuotojui sumokėta alga. Filosofijų čia gali būt daug, esmė - kiek vienas ar kitas dalykas būtinas įmonei. Jei būtinas, tegu VMI šneka ką nori, įmonė, o ne VMI sprendžia, kas jai naudinga, o kas ne. Ir jei įmonė pasirašė su nesusijusiais asmenimis tokią sutartį, kokią pasirašė, tikėdamasi naudos - normalūs leistini atskaitymai. Jei labai netipinės veiklos atskaitymai - pamėginčiau pasiruošti info, kad tai įmonei buvo reikalinga.
Žodžiu, ne VMI sprendžia, kas naudinga įmonei. Nematau prasmės toliau diskutuot.



Toli gražu ne viskas tai paprasta, yra dar susiję asmenis, yra pajamų apibūdinimas iš naujo, netesioginiai mokesčių nustatymo būdai.
Kaip ten be būtų ne kam kita o VMI teks įrodinėti kad taip per sąnaudos.[/quote]

KODĖL aš taip manau? Todėl kad taip sako PMĮ 17 straipsnis, todėl kad tai nėra ribojamo dydžio atskaitymai, todėl kad nepatenka į 31 straipsnį.
Todėl, kad sutartį pasirašiau siekdama naudos, todėl kad sutartis man gali atnešt nemažą pelną, vadinasi ji būtina mano verslui. Jei sutartis be sėkmės mokesčio man būtų naudingesnė, ją aš ir pasirašinėčiau. Sykį esu pasiryžus sumokėt sėkmės mokestį, vadinasi man tai naudinga.
17 straipsnis: "Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti". Pasirašius sutartį, gaunu arba bent tikiuosi gauti naudą, nepasirašau - gaunu šnipštą. Niekaip nesuprantu, kodėl ieškai velniai žino kur smegenų?

Dėl rinkos kainos - kažkoks iškreiptas požiūris vyrauja paskutiniu metu, kai rinkos kainą nustatinėja nebe pirkėjas ir pardavėjas, o VMI . Jei tarpusavyje nesusiję pirkėjas ir pardavėjas sudaro sutartį, vienas perka, kitas parduoda, nes abiems tai apsimoka, tai ir yra rinkos kaina. Nes jie abu gauna savo naudą.

Tiesi išlošė 100 Lt ir gavo Wolf sąskaitą 120 Lt - tai leidžiami ar neleidžiami atskaitymai, a? (Tiesios veikla tiesiogiai susijusi su panašių konsultacijų naudojimu, ji iš to pinigus uždirbinėja)

[quote="wolf"]Abejoju - nes tai nedaug skiriasi nuo sekmes mokescio, bet formuluotė neabejotinai daug geresne.

[quote:e06eb8534d]Nemokėti mokesčio negaliu nes mane paduos į teismą už sutarties nevykdymą. [/quote]
Sakydama "nemokėti" turėjau omeny sudaryt sutartį su tais, kurie tokio mokesčio nereikalauja. Betgi kažkodėl sutartį sudarot su įmone, kurios sąlyga - mokėti sėkmės mokestį? Kodėl? Vis tik matyt jums naudinga?

[quote:e06eb8534d]Dar karta akcentuoju - mokų ne už paslaugos atlikima, dėl to kad atsitiko taip, kad Sąlyga buvo įvykdyta[/quote]

Vėl užkliuvom už varčios. Dėl ko iš viso pasirašai tą sutartį? Šiaipsau ar dėl naudos? O jei naudą gavai, tai kodėl dabar už tą naudą nesusimokėti?
Kitam poste daviau formuluotę, kuri Tavo požiūriu priimtinesnė, ir kaip suprantu, pagal tokią formuluotę Tu tą nelemtą papildomą sumą jau pripažintum paslaugos kaina? O juk tai "ta pati panelė, tik kita suknelė".

[quote:e06eb8534d]todėl negaliu pasakyti ar kokia nors kita įmonė pasiūlytų pasirašyti sutarti, be tokios sąlygos[/quote].
Nori pasakyt, kad jūsų įmonė puolė pasirašinėt pirmą pasitaikiusią sutartį su pirma pasitaikiusia įmone, net nepažiūrėję, už kokią sumą tą konkrečią paslaugą galit gaut? Nebent biudžetininkai esat ir niekieno pinigus švaistot, antraip niekaip nepatikėsiu, kad pasirašinėjot bet ką. Arba esat smarkiai susiję, ir ta suma tikrai yra elementarus kyšis (gal dėl to taip ir nerimauji?) Kitu atveju tai pati normaliausia sutartis su normaliu atlygiu už paslaugą - priklausomai nuo gautos naudos.
Jei nauda maža - ir atlygis mažesnis.

O jei sutartis bus suformuluota taip: " Už konsultacijas Tiesi sumoka 100 Lt, jei nieko nelaimi ir 100 Lt +20 proc. nuo laimėjimo, jei bilietas buvo laimingas", tada jau bus "sąžiningai" ir atskaitymai leidžiami?

Tuomet paklausiu kitaip: ar Tu gali gauti lygiai tokią pat paslaugą nemokėdamas to sėkmės mokesčio? Jei gali, tai kurių velnių moki? Nemokėk ir problemų nebus. Jei negali gaut paslaugos be to mokesčio, tai kas yra tas mokestis, jei ne kainos už paslaugą dalis?
O kad aš noriu dalies Tavo padidėjusių pajamų, tai mano požiūriu net labai logiška ir nieko bendro neturi su rankų tepimais. (pajamos tai padidėjo dėl mano pastangų, kokios tos pastangos bebūtų)

T.y. Tu sudarai sutartį dalyvauti loterijoje? Sutarties pasirašymo tikslas - ne noras pasiekti kažkokio rezultato, o tiesiog elementariausias noras sudalyvauti kažkokioje loterijoje ir gauti ar negauti "pagrindinį prizą"? Ir darbo (paslaugos) jokio(s) neperki, perki tik "bilietuką" loterijai?

"įvykis įvyksta prieš mokėjimą ir jis išanksto nėra ir negali būti numatytas" -
paslauga standartiškai irgi atliekama prieš apmokėjimą (išskyrus atvejus, kai numatytas išankstinis mokėjimas), todėl tokia sąsaja - "įvykis prieš mokėjimą" mano požiūriu neturi jokios prasmės. Arba nesuprantu, ką nori pasakyt ta fraze.

Nesu biudžetininkė, bet kaip suprantu, darbo sutartis visoms įmonėms yra vienoda. Kai nustatomas ne visas darbo laikas, tipinė darbo sutartis reikalauja nurodyt kas trumpinama - darbo savaitė ar darbo diena, ne etatus. Realiai rašyčiau "tiek tai darbo valandų pagal įmonės darbo grafiką, nustatoma 6 darbo dienų savaitė". Darbo užmokesčiui - valandinis įkainis. Tuo pačiu parašyk raštu šią versiją VDI, tegu ginčijasi arba tvirtina.

Pati atsakei - už sėkmę, t.y. už rezultatą. Paslaugos kaina susideda iš daugybės dalių, koks skirtumas, jos įvardintos kiekviena konkrečiai ar sąskaitoje parašyta "už paslaugą"?

Tu taip ir neatsakei, už ką Tu moki, jei moki ne už paslaugą? Sudarai sutartį, pagal kurią už nieką ir savanoriškai suploji nemažą sumą, taip?

Kai įmonė, kurianti programinę įrangą, savo seniai sukurto ir dabar parduodamo produkto kainą dažnai nustato atsižvelgus į kliento apyvartą, tai turbūt nestebina? (o kaina priklausomai nuo kliento kišenės skiriasi dešimtimis kartų). Vat kai aš noriu kąsnio iš Tavo įsigyto pyrago, prie kurio kepimo aš prisidėjau (jei žinoma Tu tą pyragą gausi), šitai Tave jau kažkodėl stebina.

Taigi klausimas lieka atviras: už ką ir kodėl Tavo nuomone Tu moki?

Mačiau ir ne kartą Čekyje būna "už aptarnavimą ...procentai". Forma kita, esmė ta pati. Kaip rezultatyviau - čia jau kitas klausimas

Aš žiūrėčiau kitaip. Už paslaugas firma pinigėlius vis viena paims, o kai gaunamų pinigų suma tiesiogiai priklauso nuo rezultato, rezultatas gerėja. Aš rinkčiausi paslaugą "su premija" - tada rezultatu suinteresuota ne tik aš, bet ir tas, kas atlieka tą paslaugą, O dabar - nustatyta konkreti suma už darbą, o rezultatas gali būt pšššš.... Ir ką? Na skaičiuosi delspinigius, sankcijas, bet darbas nuo to padarytas nebus, tik įsivelsi į ilgus ginčus ir turėsi galvos skausmą.
Čia analogiškai kavinei - gali triukšmaut, reikšt teises, bet kur kas geriau veikia arbatpinigiai
O bendrai dėl darbo kokybės - juk niekas Tau netrukdo numatyt tas pačias sankcijas už darbo kokybę darbų vertei, bet palikt ir sėkmės mokestį - vykdytojas bent turės dėl ko stengtis.

Tiesa, nejau neteko girdėt, kad auditas nuo "apgintų" VMI aktų sumų irgi ima analogišką mokestį? T.y. paslaugos kaina susideda iš dviejų dalių: viena už darbą, kita už rezultatą. Darbas įdėtas, moki už darbą, jei gavai laukiamą rezultatą - susimoki kitą sumos dalį, nepavyko - nebemoki nieko. Sakyčiau labai teisinga ir skatinanti pasiekt rezultatų apmokėjimo sistema.
Visai nesuprantu, kas Tau čia neaišku ir kurių galų lygioj vietoj problemų ieškai?

Tai leisk paklaust, kodėl Tu iš viso tą mokestį moki? Savo noru dalini dovanas bet kam (jei taip, gal ir mums šį bei tą pamėtėtum, mes nuoširdžiai ačiū pasakysim ) ar todėl tad tavo įmonei tai naudinga ir reikalinga verslui?

Kodėl? juk realiai tai kanos už paslaugą dalis. Galiu rašyt sąskaitą: 100 Lt minus 10 proc nuolaida, jei konkurso nelaimėsi, galiu sąskaitą rašyt ir taip: paslauga tokia+paslauga šitokia+sėkmės mokestis už tai, kad man įdėjus pastangas, Tau pavyko laimėt konkursą. Jei suma yra kainos dalis, tai žinoma bus leidžiami atskaitymai (juk kitą kainos dalį priskiri leidžiamiems ir nė neabejoji)

O jei užpajamuotum per pajamavimus išskirstydama mėnesiais? Finvaldos nežinau, bet logiškai mąstant, jei pajamavimo problema tik ta, kad trūksta kiekio, tai kiekis yra - visos būsimų laikotarpių sąnaudos visada patiriamos atitinkamam laikotarpiui - mėnesiams)