o kuo Tau nepatinka PMĮ 9 str?

Matyt kažkoka opcija, bet kaip sutvarkyt - deja nežinau.

O jei failas kitoje direktorijoje, irgi taip pat kvailai atsidarinėja? Ar čia tik direktorijoje "My documents"?

Ne, viskas normaliai, failas ant desktopo. Kažkur kažkas opcijose matyt ne taip nustatyta. Kokio kompiuterasto pašonėj neturi?

Įtariu, kad priklausomai nuo buhalterio tingumo laipsnio
Realiai mažam UAB tai nesmulki lengvata...

Tai kur tas failas yra realiai? Segtuve "My documents" ar kur kitur? Jei dešiniu klavišu pažiūri failo, esančio ant desktopo, PROPERTIES - kokį failo tipą rodo?

Ne visada - PMĮ 9 straipsnis:

Pinigų apskaitos principo taikymas

1. Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų neviršijo 100 tūkstančių litų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį.


Kiek žinau Stekas anksčiau turėjo tokią galimybę - tvarkyt apskaitą pinigų principu. Manyčiau ir dabar turi?

Galbūt ten ne failas, o nuoroda į failą, kurio buvusioje vietoje nebėra? Ar ant failo ikonos yra juoda rodyklytė?

Įtariu todėl, kad "gražiau atrodo" ir patogiau suformuot norimą vaizdą. Bet normaliai dirbt su tokiu lapu dažnai nebeįmanoma.

SORT su MERGE CELLS nedirba. Arba absoliučiai visos pažymėtos ląstelės turi būti jungiamos su MERGE CELLS. (t.y. neturi būt kitokio formato, visos pažymimos ląstelės privalo būt vienodo formato MERGE CELS aspektu).
Kad galėtum rūšiuot, nuimk MERGE CELS (ir iš viso šios pozicijos geriau nenaudot, kliudo ne vienai funkcijai)

Iš kur tas ribojimas - 60 valandų?
Jei darbuotojas dviejose darbovietėse dirba po 12 val per dieną - kur DK nurodyta, kad negalima? Bent aš neradau.

Jau atrodo supratau, ačiū

Prirašiau litų kur reikia ir kur nereikia.
Iš kurio Tvarkos sakinio Tu matai, kad "0,54 nustatomas perskaičiuoti normalu darbo laika t.y. 8 val. per diena, o ne 4 ar 6. "?
Žiūrėk, skaitau kaip parašyta:
"Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė" - taip, skirtinga, vietoj 4 val dirba 5, vadinasi sąlyga tenkinama ir perskaičiavimas gaunasi privalomas.
"vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme" - darbuotojui nustatyta darbo laiko trukmė - 4 val per 10 mėn. ir 5 val už 2 mėn - realiai kaip buvo grafike, tiek jis ir dirbo, jokių nukrypimų, t.y. darbuotojui nustatyta darbo laiko trukmė per tuos metus buvo 1163 val, įmonės darbo laiko trukmė 2162 val.

Labai laiku pakilo tema
Vakar būtent vedžiau tą nelemtą santykį.

"Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą"

Darbuotojas 10 mėn dirbo po pusę darbo dienos, 2 mėn - po 5 val. per dieną , alga nekito (visus metus ant popieriaus 350 Lt per mėnesį).
Ką gaunu:
Dienos vidutinis valandos DU 3.82 Lt
Ir šitą VDU pagal aukščiau paminėtą straipsniuką turėčiau mažinti pagal darbuotojo darbo santykį su įmonės darbo grafiku? Įmonė dirba 8 val per dieną, t.y. per metus 2162 val, žmogelis pradirbo 1163 val., santykis 1163/2162 bus 0.54 Lt, vadinasi minimalų valandinį užmokestį privalau sumažint beveik per pusę ir už valandą mokėt 2.06 Lt

Niekaip nesuprantu tokios "logikos" - jei nors vieną mėnesį darbo laikas pakeičiamas nuo buvusio, VDU staigiai sumažėja, nes darbuotojas juk visus metus pradirba gerokai mažiau, nei yra nustatyta įmonės darbo laiko trukmė. Jei darbuotojas dirbo 8 val per dieną ir vieną mėnesį tarkim 6 val. - viskas lyg ir normaliai gaunasi, bet jei darbuotojas dirbo po pusę dienos, o paskui darbo laikas keitėsi, bet irgi nebuvo dirbta visa darbo diena - gaunasi kažkoks idiotizmas

Ar aš kažką ne taip suprantu? Kur darau klaidą?

Pagrindas manyčiau aiškus - sutartis. O pirkimo data laikyčiau akto datą.
Juk jei aktas nebūtų buvęs pasirašytas, pirkimas-pardavimas nebūtų įvykęs?

UAB registruotas Lietuvoje? Kodėl manai, kad jam negalioja tie patys įstatymai, kurie galioja kitiems UAB, kurie registruoti Lietuvoje?

Neteko matyt tokios formuluotės notariškai tvirtintoje sutartyje. Kažkaip kyla abejonių, kad taip gali būti. Paprastai aktas pasirašomas arba tuo pat metu, kaip ir sutartis, arba - jei sutartyje yra numatytos šiuo klausimu konkrečios sąlygos, kurios turi būt įvykdytos - po sąlygų įvykdymo.
Ar tikrai turi tokią sutartį, ar tik modeliuoji situaciją?

Pardavimo data lygu nuosavybės perėjimo data. Čia kaip sutartyje numatysi.
Su registracija Registrų centre šis faktas turės bendro tik tokiu atveju, jei bus ginčas dėl nuosavybės fakto tarp kelių pirkėjų (jei pardavėjas tą patį NT sugebėjo parduot keliems pirkėjams tuo pat metu)

o kokiu pagrindu Jūs apribojote darbuotojų teisę naudotis atostogomis taip, kaip jiems tai patinka, jei DK nenumato tokių apribojimų?

PVMĮ komentarai:
UAB, PVM mokėtoja, vykdanti PVM apmokestinamąją veiklą, 2002 m. rugpjūčio mėnesį be PVM įsigijo lengvąjį automobilį. Šis automobilis buvo naudojamas tik įmonės vidiniams tikslams, t.y. nebuvo nuomojamas, nebuvo teikiamos keleivių vežimo paslaugos arba mokymo vairuoti paslaugos. Praėjus metams UAB šį lengvąjį automobilį pardavė. Kadangi UAB minėto lengvojo automobilio pirkimo PVM, vadovaudamasi PVM įstatymo 62 str. 2 dalies nuostatomis, nebūtų galėjusi atskaityti (jeigu šis pirkimo PVM būtų buvęs), tai bendrovė neturi skaičiuoti pardavimo PVM.

Taip tai taip, bet... Yra ir kita medalio pusė. Jei aš turiu kilograminį pyragą, kurį man reikia padalint dešimčiai asmenų, aš turiu kelias išeitis: sumažint gaunančiųjų sąrašą, išbraukiant iš to sąrašo (atleidžiant) kai kuriuos asmenis arba visiems padalint po 100 gramų. Nepriklausomai nuo to, kas man benurodinėtų, kad aš privalau kiekvienam iš dešimties duot ne po 100, o po 200 g. pyrago, pyrago nuo tokių nurodymų nepadaugėja ir galimybė gaut ne 100, o 200 g. pyrago kažkodėl neatsiranda
Realus faktas: kai įmonę vos ne oficialaus šantažo būdu VMI privertė padidinti algas, kai kas liko be darbo. Nes pyrago nepadvigubėjo, o dalint tai reikia...
Vis tik yra nemažas skirtumas, jei kalbam apie "pasiturinčias" įmones ir įmones, balansuojančias ant skurdo ribos.

Įrašas išrašius sąskaitą:
D pirkėjai
K būsimos pajamos
K PVM
Gauni apmokėjimą:
D pinigai
K pirkėjai

D būsimos pajamos
K pajamos
Kontroliuoji likučius:
D pirkėjai = K būsimos pajamos + PVM (PVM pasiskaičiuoji pagal priklausantį tarifą)

Nepyk, bet palyginimas nekorektiškas - Tu lygini mokėjimus už praeitą mokestinį laikotarpį su mokėjimais už šį mokestinį laikotarpį. Taigi atsakymas tikrai aiškus - mokant pinigus už praeitą mokestinį laikotarpį, žinoma netaikyti nėra pagrindo - GPMĮ 7 straipsnis aiškiai sako, kad:
7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis
1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Tarkim kai moki atostoginius už šių metų vasario-kovo mėn, kaip suprantu taikai 2 už metus, kai moki gruodžio mėnesį? Kur esminis skirtumas tarp šių situacijų pagal GPMĮ nuostatas?


Negali. GPM skaičiuojamas pagal pajamų gavimo faktą, ir niekaip kitaip. Nėra pajamų, nėra ir GPM, čia gi ne Sodros įmokos, kur skaičiuojama nuo to, kas turėjo būti.

Nebent patį įstatymą pakeistų. Nes visos citatos, kurias nukopijavau aukščiau, yra ne iš išaiškinimų, o iš paties įstatymo. Įstatyme gi aiškiai parašyta - jei moku už kelis mėnesius, taikau ir tų mėnesių . Ir - mokestinu tik tada, kada išmoku. O 27 proc tarifas įsigalioja pajamoms, gautoms nuo liepos pirmos, ir niekaip kitaip.
Jei žiūrint iš maklių pusės, nežinau kas taip ramia sąžine pusmetį darbuotojus be algų paliktų. Bet jei jau taip gavosi, kad žmogelis pusę metų išsėdėjo be algos - mokestinam pagal įstatymą.

Beje, kokiu tarifu ketini mokestinti birželio mėnesio algą, išmokamą liepos mėnesį ir kokiu pagrindu?

Galima ir kitaip: kiekvieną mėnesį, pradedant sausiu, darbuotojui tvarkingai išmokama aišku nebetaikai, bet tarifas tai 27 proc - pagal pajamų gavimo faktą.

O kodėl gi ne 4 ? Mnao požiūriu įstatymiškai viskas susieina:
7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis
1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
8 straipsnis. Pajamų pripažinimas
1. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu
8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, [b]su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio laikotarpio mėnesį galiojantį
1. Nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 27 procentai
Jei 2006 m. gruodžio 30 dieną yra išmokama alga už 2006 m. 01-12 mėnesius, aišku kad taikau 12 ir mokestinu 27 procentų tarifu (8 GPMĮ straipsnis)
Kur matai pažeidimą GPMĮ požiūriu?

Mano supratimu administracijos darbas ir pardavėjo darbas gerokai skiriasi. Jei direktorius dirbtų viršvalandžius, dirbdamas savo tiesioginį darbą - tai viena, bet pardavėjas prie administracijos nepriklauso. Vadinasi kaip eiliniam darbuotojui privalomi skaičiuoti viršvalandžiai ir priklausytų sudaryt papildomo darbo sutartį - juk direktorius turbūt pagal paregybines pardavėjo darbo neatlieka?

www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0471.doc

Laisvame forume savo nuomonę kiekvienas turi teisę laisvai pareikšti
Pats esi laisvas tos pareikštos nuomonės neskaityt.

Nori rimtų konkrečių Tau priimtinų konsultacijų - keliauk į konsultacinę firmą. O čia - būk malonus, neaiškink ką mes turėtume daryt, ir mes Tau nepradėsim aiškint, kur Tau reiktų eit.
Tikiuosi išdėsčiau suprantamai ir neprireiks aiškint suprantamesniais žodžiais?

Ir ką atstovybė užsienyje darys, kai ją tikrins vietinė VMI? Juk mokesčius tai jie moka pagal vietinius įstatymus? Transportuosis dokumentų originalus atgal iš Lietuvos? Ekonominės veiklos nevykdo tai dar nereiškia, kad jokių mokesčių nemoka, skaičiavimų nedaro.

Vis tik į Lietuvą gabenčiau patvirtintas dokumentų kopijas, originalus palikčiau vietoje.