Apie tokį atvejį nekalbam, sąlyga buvo kita - "už darbą darbuotojui priklauso 1000 Lt algos, ir 1000 Lt darbuotojui bus išmokėtas tokiomis tai datomis."


Ką reiškia "bruto skaičiavimo" ? Bet kokiu atveju atstatinėsi iki visos sumos ir išskaičiuosi mokesčius? Kokiu pagrindu?
Koks bus skaičiavimas? Bruto 1412.97 Lt ir skaičiuojami mokesčiai ar 1000 Lt, prie kurio dedam 33 proc. GPM ir 3+30.98 proc Sodrai?

Kokiu pagrindu daroma prielaida? Juk turi darbo sutartį, kurioje juodu ant balto parašyta, kad už darbą darbuotojui priklauso 1000 Lt algos, ir 1000 Lt darbuotojui bus išmokėtas tokiomis tai datomis. Situacija visiškai analogiška prizui - yra konkreti suma, iš kurios mokesčiai ne išskaičiuojami, o skaičiuojami papildomai, iš darbdavio kišenės. Tai kur esminis skirtumas? Aš asmeniškai skirtumo nematau.


Darbuotojams tokių prizų teikti neteko, bet jei prisieitų - manau GPM suma didinčiau priskaičiuotą darbo užmokestį, t.y. ir Sodra mokestinčiau.

Manau skaičiuoti. Juk čia ne GPM, kai pajamos apmokestinamos pagal mokėjimo faktą. Kitaip tariant, priskaičiuotas papildomas GPM "prisegamas" prie konkretaus darbuotojo, tai suma, susijusi su darbo santykiais.

Mano akim žiūrint, tokia "maklia" juodai neapsimoka - GPM iš įmonės kišenės, žmogus negali atsiimti sumokėtos GPM dalies, Sodros įmokos kaip ir nesumažėja - tai kur nauda? Kokia tokių darbo sutarčių prasmė?

o kam taip keistai, su perskaičiavimais? Juk konkretus mėnuo turi konkrečias darbo dienas. Jei tūlas pilietis dirba pagal ne suminę darbo laiko apskaitą, jis, dirbdamas 5 dienas per savaitę, per sausio mėn. išdirba 168 val. ir nė valandos daugiau. Visa kita jau būtų viršvalandžiai. Tai kodėl asmuo, dirbantis pagal suminę darbo laiko apskaitą, turėtų išdirbti daugiau? Mano požiūriu 212.64 minus 168 lygu viršvalandžiai (žinoma skaičiuojant 01-04 mėn. rezultatą, o ne vieną atskirą mėnesį)

O kodėl "leistinas valandas" darai kaip kažkokį išvestinį dydį? Juk yra konkretus darbo valandų skaičius per mėnesį, t.y. tų 4 mėnesių konkrečių darbo valandų suma ir yra lygintinas dydis su faktiškai dirbtu laiku?

Būkit žmonės, padiskutuokit su manim apie suminę darbo laiko apskaitą ir du laisvadienius iš eilės?
įstatymiškai:
161 straipsnis. Savaitės nepertraukiamasis poilsis
4. Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius).
5. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.

Faktiškai:
Darbuotojai įmonėje dirba visą mėnesį kas antrą dieną, t.y. apie jokias dvi išeigines iš eilės nė kalba neina ir aiškina, kad taip dirba visi. Ar turit kas tokios praktikos? Gal teko susidurt su Darbo inspekcija?

Būčiau dėkinga už visas mintis :)

Užbalamūtijai. :
Kodėl negalėtų? Juk projektavimas nėra neapmokestinamas PVM, šiuo atveju jis ne objektas, bet atskaita juk galima?

Būtų gerai, kad patikslintum, kas ir nuo kada pakeitė nutarimo Nr. 780 straipsnį, kuriame rašoma:
2.2. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 500 litų. Finansų ministras turi teisę nustatyti papildomus išlaidų pripažinimo sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus apribojimus.

2.3. Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintųjų dujų) pirkimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus (išskyrus šio nutarimo 2.6 punkte nurodytą atvejį), netaikant šio nutarimo 2.2 punkte nustatytų apribojimų.

Rekvizitai ant čekio svarbūs dėl PVM atskaitos.

O Tu turi galimybę tais pačiais metais, už kuriuos moki papildomai pensijos daliai, ir tą dalį paskaičiuot, ir ją į sąnaudas įtraukt?
Ir iš viso, nuo kada sąnaudos skaičiuojamos pinigų principu, aaa

Pagal priskaičiavimo datą - juk priskaičiuot privalėjai 2005 m., nesvarbu, kad nesumokėjai.

Kaip nurodote darbo sutartyje darbo dienos ir darbo savaitės trukmę? Man čia kažkas neaišku. Žiūrėk, pagal DK "Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei, - šeštadienis ir sekmadienis". Kokį darbo grafiką beimtum, privalomos dvi poilsio dienos iš eilės (jei ne 6 darbo dienų savaitė), t.y. realiai gaunasi arba 5 darbo dienų savaitė, arba 6 darbo dienų savaitė, ir niekaip kitaip. Tai iš kur tuomet koeficientas 0.5 ir kas reglamentuoja tokį keistą koeficiento skaičiavimą?

Įtariu kad šrifto nesupranta. Ieškok kompiuterasto, gal padės. O kol ieškosi - spausdink ataskaitas kaip vaizdą, ten nieko sudėtingo nėra. Tiesiog vietoj "spausdinti" spaudi "saugoti kaip vaizdą", pasirenki vietą, kur tą paveikslą kompe saugosi, pasirenki dokumento tipą (pvz JPEG pilkas) ir išsaugai. Spausdini jau tą išsaugotą failą - paveikslėlį. Daug žaidimo, ir tiek.

Paklausiu kitaip: tarkim tas darbuotojas po pusmečio nuo įsidarbinimo išeina iš darbo ir jokių prašymų (išskyrus "atleisti nuo...") nerašo. Kad jis vienas augina mažametį Tu žinai iš prašymo taikyti . Kaip skaičiuoji nepanaudotų atostogų kompensaciją? 28 ar 35 dienas?

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
...neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą.

Va man ir įdomu: kodėl vienų dalykų, kurie priklauso pagal DK, kažkodėl reikia prašyti (nes kitaip neduos), o kiti suteikiami be papildomo prašymo? Niekaip nerandu jokio esminio skirtumo.

Čia iš kur komentaras ir kiek jis oficialus?
Šiaip jau kalbama apie faktą, ne apie galimybę...

tai 35 dienas suteiki automatiškai? Ar kaip? Ar 35 dienos atostogų tik tada, kai darbuotojas jų reikalauja, kitu atveju duodi standartines 28 dienas?

Pagal DK darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, suteikiama 35 kalendorinių dienų atostogos.

Suteikiam atostogas automatiškai ar laukiam prašymo? Kaip darei, jei turėjai tokią situaciją?

Aš suprantu taip: kol darbdavys nežino (jokių dokumentų jokia proga akyse nematęs), problemų nebus, tačiau jei informaciją turi, manau nematyt negali...

[quote=lorita]Tai kokiu pagrindu suteikti poilsio dieną ar trumpinti darbo valandas auginantiems vaikus ir turintiems teisę į LR DK 214 str., jeigu nėra informacijos apie vaikus ir darbuotojai nesiruošia jos pateikti? Tiesiog nenori pateikti informacijos kai kurie darbuotojai. Kas kaltas?
Ar galima prašymą dėl

Sutik, kad įstatymo raidės dažniausiai laikomės tada, kai tai kažkuo gresia Jei VDI imtų traktuoti 169 straipsnį itin tiesiogiai ir rašytų už pažeidimus protokolus, manau nepanaudotų atostogų daugiau kaip už metus elementariai nebeliktų, ir Tavo pačios direktorius nesiginčydamas kasmet formintųsi atostogas. Juk taip?

Ginti nuomonę žinoma galima. Svarbu kaina. O ji gali būti nemaža. Vis tik manau, kad iš mano pusės būtų negarbinga rizikuoti svetimais pinigais ir pasikliauti kažkieno asmenine nuomone, kuri tikrai kelia abejonių.

O Tu esi tikra, kad darbdavys, nesuteikdamas darbuotojui atostogų (kitaip tariant, neišgrūsdamas atostogauti), formaliai nepažeidžia DK? Tokie atostogų nėjimai galimi tik privačiame sektoriuje, valstybiniame niekas nė neklausia - neišsikovojai atostogų vasarą, eisi žiemą, na ir kas, kad nenori. Atostogų grafikas sudaromas metams, ir tais konkrečiais metais atostogomis pasinaudoji.
Patikėk manim, ten nepanaudotų atostogų nebūna

Ir kokios išvados iš to dulkinimo? Nejau neturi tokių darbuotojų ir galva Tau neskauda?

Ne visai taip. Kad nuomonė akivaizdžiai skirtųsi nuo to, kas parašyta įstatyme, sutik, kad būna itin retai. Mano požiūriu įstatymo formuluotė ir "nuomonė" dėl DK 214 straipsnio akivaizdžiai skiriasi. Paskaityk kitus DK straipsnius - išeitinė išmoka išmokama, o ne privaloma išmokėti, sutrumpintas darbo laikas nustatomas, o ne privalomas nustatyti, pietų pertrauka suteikiama, o ne privalo būti suteikta . Ar nori pasakyt, kad visais šiais atvejais jei nėra darbuotojo prašymo, tai minėtos darbuotojo teisės nėra įgyvendinamos? Kurioje vietoje skirtumas tarp šių "nustatoma", "išmokama", "suteikiama" ir 214 straipsnyje paminėto "suteikiama"? Užtat ne visas darbo laikas nustatomas susitarimu , nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo reikalavimu.
T.y. kai reikalingi kažkokie veiksmai iš darbuotojo pusės, kad gauti DK paminėtas lengvatas ar sąlygas, DK yra parašyta konkrečiai
- "susitarimu", reikalavimu". Kurioje vietoje 214 straipsnyje yra numatytas toks susitarimas ar reikalavimas?

paaiškink ką nori pasakyt?

Kodėl dirbdamas uždirba daugiau? Nedirbtos valandos apmokamos pagal vidurkį, vadinasi mažiau nebus, o daugiau - tikrai gali.


Vadinasi faktiškai - nėra. Nes tai nėra įstatymo išaiškinimai, tai kažkieno asmeninės nuomonės lygmenyje. O įstatymo formuluotė yra tokia, kokia yra - suteikiama. Lygiai kaip ir sutrumpintos darbo dienos atveju - sutrumpinama. Juk nerašo - "darbuotojo pageidavimu" ar "privalo būti", formuluoja "sutrumpinama". Nematau tarp šių formuluočių jokio skirtumo, mano požiūriu jos abi yra prievolė.
Trumpai tariant, jei asmuo, rašęs įstatymą, norėjo parašyt visai ką kita, dabar tai neturi jokios reikšmės, nes įstatymas patvirtintas ta formuluote, kurią dabar turim.

Turiu ir ne vieną. Todėl man šis klausimas labai aktualus (nežaidžiant su "mamų valandomis" ir pasikeitus VDI asmeninei nuomonei, sumos gautųsi nesmulkios)


VDI argumentas buvo - pasirinkimas DK nėra numatytas. Ar teisėsi - nežinau.


Būtent – nusukinėja apmokamas nedirbtas valandas, priklausančias darbuotojui pagal įstatymą. [/quote][/quote]
Tiesi iš tavęs tikriausiai būtų neblogas seno styliaus vadovas - kuris puikia nusukinėtu tas darbo valandas, nes požiūris tavo vienpusis - Vadovas kaltas ir blogas.[/quote]
Sakyčiau atvirkščiai Bet DK straipsniai galioja visiems, o ne pasirinktinai - tam galioja, tam ne, šitas straipsnis galioja, šitas ne.



Kaip reikės elgtis įmonei, kai koordinacinė komisija staiga pakeis savo nuomonę? Kaip suprantu, šis raštas jokios juridinės galios teismo atveju neturės? Tarkim atleis nuo baudų ir delspinigių, bet... 214 str. numatytas laikas automatiškai pavirs viršvalandžiais.
Nepatinka man tokia situacija, kai kažkas išaiškinime pareiškia asmeninę nuomonę.

Mano požiūriu lyginimas su atostogomis yra elementariai nekorektiškas – atostogos anksčiau ar vėliau yra suteikiamos arba už jas mokama kompensacija, t.y. darbuotojas vis viena pasinaudoja DK numatytomis teisėmis.
„mamų dienų“ ar „mamų valandų“ atveju nepanaudotas konkretų mėnesį laikas prapuola, už jį nėra kompensuojama nei laisvu laiku, nei papildomu apmokėjimu. Vadinasi darbdavys savo iniciatyva blogina darbuotojo padėtį įmonėje (nusuka dalį algos už nedirbtą, bet priklausantį apmokėti laiką arba priverčia dirbt viršvalandžius, už juos papildomai nemokėdamas)



Galbūt yra DK komentarai ir mes be reikalo ginčijamės?



Vienareikšmiškai – TAIP. (aš jau rašiau, kokių duomenų reikalauju darbo grafike ir tabelyje). Taip kad jau kurį kartą su savo abejonėmis nepataikai



Tarkim turi visus dokumentus, kad darbuotoja augina keturis mažamečius vaikus (prie prašymo dėl pateikė 4 gimimo liudijimų kopijas) ir visai nesuki sau galvos dėl DK 214 str? Teko girdėti, kad VDI jau ne vieną įmonę nuskausmino dėl tų nelemtų valandų.


Būtent – nusukinėja apmokamas nedirbtas valandas, priklausančias darbuotojui pagal įstatymą.

Beje, o sutrumpintą darbo laiką irgi nustatote tik pagal darbuotojo prašymą? Juk formuluotė ten analogiška: "Sutrumpintas darbo laikas nustatomas..."

Nesutinku su Tavo ir su Loretos pozicija. Skaitom kaip parašyta:
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį

T.y. nėra parašyta, kad gali būti suteikta darbuotojo pageidavimu. Suteikiama - vadinasi direktorius rašo įsakymą, kad tokiems darbuotojams jų pasirinkimu yra suteikiama arba laisvos valandos, arba laisva diena. Darbo grafikuose šis laisvas laikas privalo būt numatytas. O jei gausiu tabelį, kuriame tą dieną, kai darbo grafike numatytos 6 valandos, bus įrašytos aštuonios, automatiškai skaičiuosiu viršvalandžius. Ar darbuotojas realiai pasinaudoja jam suteiktomis valandomis ar nesinaudoja ir atsėdi darbe nežymėdamas 8 val. - mano reikalas mažas, bet suteikti jam tą laisvą laiką - privalau.

Ačiū kad atsiliepei
Įmonės, aptarnaujančios mūsų kasos aparatą, atstovas siūlo tokias įmokas registruoti kaip nefiskalinius pinigų įdėjimus. Man ta mintis apie nefiskalinius įdėjimus kelia nepasitikėjimą
Kaip Tu žiūrėtum?

Pasidalinkit patirtim, kaip organizuojat Jūsų įmonės parduodamų dovanų čekių apskaitą? Kai pirkėjas perka dovanų čekį, mušat į ?

Gal žinot, kaip tvarkosi Sarma, kuri perkant dovanų čekį, duoda fiskalinį kvitą, neišskirdama PVM (t.y. PVM neapmokestinama)? Fiksuoja neapmokestinamų prekių pardavimą? Man čia kažko matematika nesusieina