ir kuo stebiesi? Sakau gi - bjauri esu

ai, aš gi bjauri Sunkoka turėtų būt manęs pasiilgti

Nejau pasiilgai? Sunku patikėti, ale visvien galvot, kad pasiilgai - malonu

Parašiau žinutę į privat :)

Negaliu aš tų problemų viešai nagrinėt :) Vat negaliu :)

Nejau niekas su VšĮ nedirbat?

Skubiai reikia konsultacijos/galimybės pasiginčyti-apsvarstyti viešosios įstaigos apskaitos klausimais Atlygis - konsultacijos kitais klausimais
O jei rimtai - turiu krūvą praktinių klausimų, būtų gerai kažkokia pagalba juos išrišant... Gal atsiras galinčių padėti?

Juk pati įdėjai nuorodą (priešpaskutinis punktas)
su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis ir paskutinė atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio darbo užmokesčio išmokos dalis išmokėta vėliau negu gruodžio mėnesio paskutinė diena

pajamų mokestis išskaičiuojamas nuo per gruodžio mėnesį išmokėtų darbo užmokesčio dalių sumos ir į biudžetą sumokamas iki gruodžio 31 dienos.

Ne visai taip. Kadangi avansas mokėtas gruodžio mėnesį, teks priskaičiuot GPM.... Nes 10 dienų taisyklė šiuo atveju negalioja.

[quote=amadina22]

"Už mokesčių mokėtojų pinigus brangius automobilius besinuomojantys Seimo nariai kadencijos pabaigoje turės galimybę juos įsigyti už likutinę vertę"

man čia toks klausimas iškilo...
Ar seimo nariams irgi galioja sąvoka "pajamos natūra"? Jei taip - ar tikrai tos pajamos bus apmokestintos?

www.zebra.lt/lt/naujienos/lietuva/l-karalia...
"oficialiai deklaruojama, jog kadencijos pabaigoje jie (t.y. seimo nariai) neturėtų įsigyti nuomotų mašinų, tačiau nėra jokių garantijų, kad seimūnai neužsinorės vos už kelis ar keliolika tūkstančių litų išsipirkti apynaujų automobilių,"

yra "lubos" - įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (t. y. 1170 Lt x 48 = 56160 Lt), o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (t. y. 1170 Lt x 4 = 4680 Lt).

www.sodra.lt/draudeju_portalas/draudimo_vykdymas/2011

Jei kepi visą kumpį, man labai skanu "rankovėje". Pripili bet kokių žolių, kurios skaniai Tau kvepia, visą gabalą šiek tiek patepi aliejumi ir į tą plėvę. Kepu ilgai - man patinka, kai mėsa aiškiai atsiskiria nuo kaulų.

Asmeniškai man labai dera mairūnas.
Skanaus Net pavydėt kažkiek pradėjau

Ar turi minutę laiko? :)

18 )

Įmonė „A“ dvejiems metams suteikia įmonei „B“ 100 000 Lt beprocentę paskolą. Kadangi paskolos sutartyje palūkanos nenurodytos, gautinos sumos diskontuojamos pagal vidutinę rinkos palūkanų normą. Gautinos sumos įsigijimo savikaina bus ne 100 000 Lt, bet suma, diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą. Jei panašių sandorių rinkos palūkanų norma yra 5 %, tai įmonės „A“ gautinos sumos dabartinė vertė būtų 90 703 Lt (100 000 Lt : 1,052), kuri ir bus įsigijimo savikaina. Gautinos sumos ir atsiskaitymo dabartinės vertės (100 000 Lt – 90 703 Lt = 9 297 Lt) skirtumas parodo, kiek uždirbama skolinant pinigus pagal tuo metu rinkoje taikomas
palūkanų normas. Šis skirtumas per dvejus metus amortizuojamas iki gautinos sumos ir įtraukiamas į palūkanų pajamas. Balanse finansinis turtas parodomas amortizuota savikaina.
....................
Paskolos suteikimo datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 639 Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 9 297
D 162 Po vienerių metų gautinos sumos 90 703
K 271 Sąskaitos bankuose 100 000
Pirmųjų metų pabaigoje įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 162 Po vienerių metų gautinos sumos 4 535
K 530 Palūkanų pajamos (90 703 Lt x 5 %) 4 535
Kadangi likusią gautinos sumos dalį įmonė „A“ gaus per vienus metus, ji perkeliama į trumpalaikio turto dalį:
D 24 Per vienerius metus gautinos sumos (90 703 Lt + 4 535 Lt) 95 238
K 162 Po vienerių metų gautinos sumos 95 238
Antrųjų metų pabaigoje įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 24 Per vienerius metus gautinos sumos 4 762
K 530 Palūkanų pajamos (95 238 Lt x 5 %) 4 762
Galutinio atsiskaitymo datą įmonės „A“ apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 100 000
K 24 Per vienerius metus gautinos sumos (95 238 Lt + 4 762 Lt) 100 000

O gaunanti beprocentinę paskolą įmonė mano supratimu turėtų vadovautis 21 ?

21 : "Beprocentės paskolos arba paskolos
su sumažintomis palūkanomis taip pat yra paramos forma, tačiau palūkanos, kurių nereikia mokėti, dotacija nelaikomos."
Kaip beskaitau, man gaunasi, kad tos palūkanos, kurios nebus gautos realiai, apskaitoje neregistruojamos?
Ar kažkur klystu?

nepatingėk pažiūrėt tą nuorodą, kur įdėjau :)
Ten visa laida, suskirstyta dalimis.

Asmeniškai aš nesu linkus ant savęs terlioti visokių pramonės atliekų.

Tiems, kas moka rusiškai:
www.youtube.com/watch?v=WbM7YNwSAlQ

Dėl Margaritos - jie dabar turi du ekologiškus veido kremus.

Į banką užtenka nunešti sprendimą dėl paskyrimo direktoriumi, ir generatorius duodamas "direktoriaus" (to paskirto asmens) vardu. RC tokie pokštai nepraeina Ten būtina patvirtinti parašą.

Ar faktinis direktorius tikrai RC užregistruotas kaip direktorius? Manyčiau ne, todėl ir problemos kyla.

Bet juk tam darbuotojui apskaitinis laikotarpis jau pasibaigė? Žmogus tai jau nebedirbs.

O kaip apskaičiuoji suminius viršvalandžius? Juk lygini su tų mėnesių, kurie patenka į apskaitinį laikotarpį, valandų skaičiumi. Kodėl žmogui dirbus ne visą mėnesį, staiga mėgini elgtis kitaip ir nieko nebeskaičiuoji? Jei apskaitinio laikotarpio trukmė 4 mėn, pradžia balandis, tai visą apskaitinį laikotarpį lyginsi su balandžio+gegužės+birželio+liepos valandų skaičiumi, kurias dirbtų tūlas darbuotojas, dirbdamas 8 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Jei dirbtas ne visas apskaitinis laikotarpis, o tarkim tik 5 dienos, juk tų 5 dienų valandų nepradėsi lygint su balandžio+gegužės+birželio+liepos valandų skaičiumi?
Jei darbuotojas bus atleistas tarkim gegužės 18 dieną, tai lyginsiu su balandžio+gegužės (iki 18 dienos imtinai) standartiniu darbo grafiku ir gausiu arba viršvalandžius, arba prastovas, arba nieko, jei dirbtos valandos idealiai atitiks valandas pagal standartinį darbo grafiką.

O jei likusį laiką ne pradirbtų, o prasirgtų? T.y. vietoj atleidimo - tarkim 4 mėn nedarbingumas. Kaip tuomet?

Mano požiūriu - jei priklausė dirbti 100 val, dirbo 110 - 10 val yra viršvalandžiai. Juk kai darbuotojas bus įdarbintas liepos pabaigoje, o ataskaitinis laikotarpis prasideda balandį, ir bus analogiška situacija - 100/110 valandų - viršvalandžius juk skaičiuosi? Nors darbuotojas nedirbo visą apskaitinį laikotarpį?

Darbo dienos trukmė ribojama 12 valandų, ir pietų pertrauka - ne daugiau 2 valandų. Tad drįsčiau teigti, kad grafikas, numatantis darbą nuo 9 iki 18 ir dar dvi valandas naktį - negalimas. 24 valandų darbo diena neapsimokės Jums patiems. Galbūt įmanoma kažką daryt su budėjimais, bet pati nesu susidūrus, todėl nesigilinau.

Neiškentėjau
Puiki jau vien tuo, kad neabejinga.

Gavau atsakymą iš Sodros

Nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kai asmuo tuo pat metu draudžiamas pagal Valstybinio socialinio draudimo (toliau VSD) įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. iš draudėjo -Lietuvos vieneto (kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajmamų mokesčio įstatyme) socialinis draudimas 2010 m.:

2010 metais draudėjai už asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kai jie tuo pat metu draudžiami pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. moka nuo autorinio atlygio , 17.0 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (14,0 proporcingai: pensijų socialiniam draudimui, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam bei nelaimingų atsitikimų darbe draudimu; sveikatos draudimui – 3,0 proc.)
2010 metais apdraustieji asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, nuo autorinio atlygio moka 9,0 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 3,0 proc.; sveikatos draudimui 6,0 proc.
Bendras tarifas, kurį moka draudėjas autorinio atlygio išmokėjimo dieną – 25,0 proc.

Taigi jeigu asmuo susijęs su draudėju darbo santykiais arba dirba pas kitą darbdavį pagal darbo sutartį arba yra draudžiamas pagal kitas VSD įstatymo 4 str. 1 d. 1 punkto nuostatas) draudėjas turėtų mokėti autorinio atlygio išmokėjimo dieną nuo autorinio atlygio 25,0 proc. įmoką (17,0 proc. draudėjo įm. , 9,0 proc. apdraustojo įm.)


Nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kai asmuo tuo pat metu nedraudžiamas pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. iš draudėjo -Lietuvos vieneto (kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajmamų mokesčio įstatyme) socialinis draudimas 2010 m.:

2010 metais draudėjai už asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kai jie tuo pat metu nedraudžiami pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. moka nuo socialinio draudimo įmokų bazės , 29,7 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 23,3 proc.; ligos ir motinystės socialiniam draudimui- 3,4 proc.; sveikatos draudimui – 3 proc.).
2010 metais apdraustieji asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 9,0 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 3,0 proc.; sveikatos draudimui 6,0proc.).
Bendras tarifas, kurį moka draudėjas autorinio atlygio išmokėjimo dieną - 38,7 proc.
2010 metais socialinio draudimo įmokų bazė, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos, asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, kai jie tuo pat metu nedraudžiami pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., sudaro 50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos.



2010 metais draudėjai už asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kai jie tuo pat metu draudžiami pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. moka nuo autorinio atlygio , 17.0 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (14,0 proporcingai: pensijų socialiniam draudimui, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam bei nelaimingų atsitikimų darbe draudimu; sveikatos draudimui – 3,0 proc.)
2010 metais apdraustieji asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, nuo autorinio atlygio moka 9,0 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 3,0 proc.; sveikatos draudimui 6,0 proc.
Bendras tarifas, kurį moka draudėjas autorinio atlygio išmokėjimo dieną – 25,0 proc.

Taigi pagal Jūsų pateiktą 1pavyzdį bei 2 pavyzdį (jei asmuo dirba pas kitą darbdavį pagal darbo sutartį arba yra draudžiamas pagal kitas VSD įstatymo 4 str. 1 d. 1 punkto nuostatas) draudėjas turėtų mokėti autorinio atlygio išmokėjimo dieną nuo autorinio atlygio 25,0 proc. įmoką (17,0 proc. draudėjo įm. , 9,0 proc. apdraustojo įm.)


2. Nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kai asmuo tuo pat metu nedraudžiamas pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. iš draudėjo -Lietuvos vieneto (kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajmamų mokesčio įstatyme) socialinis draudimas 2010 m.:

2010 metais draudėjai už asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, kai jie tuo pat metu nedraudžiami pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. moka nuo socialinio draudimo įmokų bazės , 29,7 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 23,3 proc.; ligos ir motinystės socialiniam draudimui- 3,4 proc.; sveikatos draudimui – 3 proc.).
2010 metais apdraustieji asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 9,0 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pensijų socialiniam draudimui – 3,0 proc.; sveikatos draudimui 6,0proc.).
Bendras tarifas, kurį moka draudėjas autorinio atlygio išmokėjimo dieną - 38,7 proc.
2010 metais socialinio draudimo įmokų bazė, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD įmokos, asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, kai jie tuo pat metu nedraudžiami pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., sudaro 50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos.

Pagarbiai,
VSDFV Vilniaus sk.
Draudėjų ir apdraustųjų sk. vyr. specialistė

Pagarbiai,
Specialistai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Vilniaus skyrius, Draudėjų ir apdraustųjų skyrius
El. paštas: vilnius@sodra.lt

[quote:80ac7bfacc]Degalai nebebus atskirai laikomi pajamomis natūra
Tuo atveju, kai įmonė neapmoka gyventojui asmeniniam naudojimui suteikto automobilio sunaudotų degalų, tai gyventojo natūra gauta nauda įvertinama vietoj 0,75 proc. normos taikant 0,70 proc[/quote]

Aš asmeniškai šoko būsenoje. Pasirodo automobilis, kainuojantis 200 000 Lt, naudoja ženkliai brangesnius degalus, nei vos važiuojanti lupena, kainuojanti tarkim 1000 Lt Užtat lupenos degalai praktiškai iš viso nieko nekainuoja

t.y. jei nėra IĮ steigimo dokumentų (kitaip tariant įmonė registruota iki IĮ įstatymo įsigaliojimo), kreditorių informuoti apie perregistravimą ji neprivalo?

Dar papildau:
Apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešta visiems individualios įmonės kreditoriams raštu. Pranešime turi būti pateikta visa Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie individualią įmonę, taip pat juridinio asmens, į kurį pertvarkoma individuali įmonė, teisinė forma, kur ir nuo kada galima susipažinti su naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentais.

Kreditoriai - pagal balanse nurodytą kreditorinių įsiskolinimų sumą ir kreditorių sąrašą, jei informuojama raštu.

RC ir notarui.