Nėra apie ką rašyt tą užklausimą... Nebent klaust, ar VMI moka matematiką ir ar sugeba savarankiškai paskaičiuot produkcijos savikainą... Juokai pro ašaras

Sukomplektuosiu dvi mintis į vieną klausimą. Tarkim aš esu Ekfin pirkėja, perparduodu jo patiektas detales. Sąskaitą Ekfin man išstatys mėnesiui pasibaigus. Tai man dabar sandėliuot gautas detales ir laukti sąskaitos??? Ar pardavinėt tas detales, dar neturint pirkimo sąskaitos?

Beje, kai gauni produkciją su krovinio važtaraščiu, kur ją dedi buhalterijos prasme? Į balansinę ar užbalansinę sąskaitą?

Kad labai jau perkeltinė prasmė, o aš tai Tiesi
Gal keliamės į kokią blevyzgų temą? Nes tikrai gausim į nosį nuo Tomuko

Kaip nustatai normą? Tarkim 2004 m. 01 mėn jei 5 darbo dienų savaitė, visas etatas, bus 21 darbo diena ir 168 val. O jei sutrumpinta darbo savaitė - 36 val, pusė etato ir 5 darbo dienų savaitė, kokia tuomet norma?

Dėl ko kalbu apie savaitę?
150 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas
1. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio Kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę
144 str 1 dalis:
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
146 str: Ne visas darbo laikas (t.ty. kas viršija abibrėžtas ne viso darbo laiko valandas)
149 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita
1....galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą, bet darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
2 Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio Kodekso nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.
T.y. nė viename straipsnyje nėra paminėtas mėnuo, minima tik savaitė ir darbo dienos trukmė.

Ledukas - gal ir panašu, ale gramulka? Kažko tai abejotinai

na jau Man užtektų varveklio :)

Keliu į paviršių :)

Kiek skaitau DK, man gaunasi kad vršvalandžiai skaičiuojami ne viršijus darbo valandų skaičių per mėnesį, o viršijus darbo valandų skaičių per savaitę (t.y. apie mėnesio darbo valandas DK nieko neparašyta). Trumpai sakant, atskaitos taškas yra savaitė, ir jei per savaitę pilietis atidirbo pvz 50 val, automatiškai privalau skaičiuoti viršvalandžius nepriklausomai nuo to fakto, kad per mėnesį tas asmuo dirbo netgi mažiau valandų, nei nustatyta. Ar aš kažką ne taip suprantu?

O kaip su darbo dienų skaičiumi per savaitę? Kokios ribos laikotės?

Klausyk, o kaip darbo sutartyje apibrėži suminę laiko apskaitą? Ten, kur darbo dienos trukmė ir darbo savaitės trukmė - ten ką rašai?

Gal ir visai logiška, tik darbuotojas lieka be garantijų, tiksliau lieka priklausomas nuo darbdavio - o jei anas sugalvos nebemokėt priedo ir laikyt ant minimalaus valandinio atlygio?

gerai jau gerai Tik žiūrėk, ką pasirašinėji, ir dėk visur datas :)
Manau išsisuksi. Daug kas nežino įstatymų ir puola grasint atleidimu, bet kol grasina tik žodžiu...

Jei prakalbom apie įstatyminę pusę, tai aš perskaitau štai ką:
Ūkio subjektai ne PVM mokėtojai, išskyrus fizinius asmenis (jeigu šioje tvarkoje nenustatyta kitaip) prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras.
PVM sąskaitomis faktūromis prekių tiekimą ir paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka įformina PVM mokėtojai
Pagal :
PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:
1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;
3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.
Iš :
Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Vadinasi jei tik forminu prekių (paslaugų) pardavimą, automatu rašau sąskaitą - faktūrą ar PVM sąskaitą - faktūrą. Vienintelė išlyga:
Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.
Jokių kitų išlygų apie jokias kelias dienas po sąskaitos išrašymo ar iki sąskaitos išrašymo nėra numatyta.

Jau pradedu pykt Ar Tu skaityt moki? Trečią kartą rašau tą patį: kol nėra raštiško painformavimo, kad esi atleidžiama, Tavęs atleisti negali.

O jei daug bėgiosi ir pati prisivirsi sau košės, kaltink save. Bet atrodo tuoj prisibėgiosi ir tokį raštą gausi - pati išprašysi

Jei atleis bandomuoju laikotarpiu, ir gausi raštą apie atleidimą, jokie teismai nepadės. Bandomasis lakotarpis ir yra tam, kad per daug neaiškinant, galima būtų atsikratyt nepatikusiu darbuotoju ar nepatikusiu darbdaviu. Priežastis bus viena ir pakankamai gerbtina - kvalifikacijos trūkumas (o tai dalykas neįrodomas)

Nesupratau? Galbūt kažką supainiojai? :)
95 straipsnis. Darbo sutarties sąlygos
2. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).


Tiesa, jei kartais pateiktų painformavimą raštu, būtinai parašyk "susipažinau", rašai datą (galima ir laiką, labai geras įprotis), vardą, pavardę ir pasirašai. Visko gali būt, kad atsibus pvz kovo 13 ar vėliau, ir pamėgins prastumt atgaline data.

Kol negavau raštiško pranešimo dėl atleidimo - neičiau niekur. Kam ieškot bėdos ant savo galvos? :) Kol neinformavo raštu, tol aš neatleidžiama. Ir taškas.

Visa tai puikiai žinau, bet kaip įrodyt kad balta yra balta, o juoda yra juoda? Sakau: problema ta, kad iš paties akto iš viso neina suprasti, už ką skaičiuojamos papildomos mokesčio sumos. Ką inspektorius turėjo omeny, rašydmas aktą, išsiaiškinau telefonu nes akto turinys be jokios loginės prasmės (na šitaip man dar niekad nebuvo ). Va ir šnekam dabar su VMI - aš apie ratus, jie apie batus :( Aš surašau skunde visus kiekius, surašau sumas, o VMI manipuliuoja neaišku iš kur paimtomis sumomis (iš kur ima sumą, nenurodyta, kad suma paimta pagal įrašą sąskaitos kampučio -tai įmonės spėjimas, nes sumos atitinka), į kiekius net nežiūri ir daro jiems vieniems aiškias išvadas :( Kaip galima skųst aktą, kai VMI nenurodo, iš kur ima tokius skaičius????

Ne visai supratau, iš ko gavai pranešimą apie tai, kad esi atleidžiama? Kas jį pasirašė? Kieno iniciatyva buvo numatytas bandomasis laikotarpis (t.y. kas parašyta darbo sutartyje)?
iš DK:
.Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.

Wolf, aš asmeniškai akcentuočiau šią sakinio dalį:

3.3. Trečiojoje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui

T.y. je darbuotojas faktiškai dirba darbe, žymim 1 eilutėje. Jei komandiruotė ar darbas namuose (t.y. darbo metu darbuotojas sėdi ne darbovietėje, o kažkur kitur (namuose ar komandiruotėj), bet jis dirba ar laksto dėl darbo reikalų, žymim trečią eilutę.

Nors kad galėjo tą nutarimą surašyt žmoniškai, tai Tu absoliučiai teisus.

Iš tabelio pildymo taisyklių:
3.3. Trečiojoje eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui

143 straipsnis. Darbo laiko struktūra
1. Į darbo laiką įeina:

1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
2) tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;
5) privalomų medicininių apžiūrų laikas;
6) stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;
7) nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
8) prastovos laikas;
9) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Vadinasi 3 eilutėj atsiduria visi 9 punkčiukai, išvardinti 143 straipsnyje, tarp jų ir komandiruotės. Bent man gaunasi taip.

Ne apie tai kalba
Imant tuos pačius skaičius ir skaičiuojant keliais būdais, atsakymas turi sutapti.

[quote=artas71]Jokios esminės klaidos – jeigu žmogus gauna pajamų skirtingais tarifais, atgauna mažiau nei 33% GPM nuo sumokėtų

Šita dalis, jei teisingai supratau pateiktus skaičiukus - teisinga. O su eilutėmis - atleisk, eilutėms jaučiu alergiją ir formų atmintinai nesimokinu.

Neturiu nė vieno šanso, nes dėl prirašinėjimo dar pripaišys dokmentų klastojimą (panašu, kad galima tikėtis bet ko, čia kaip Alisa Stebuklų šalyje ) :) Trinti neįmanoma, visos kopijos stovi VMI.
O kaip pabaksnot kaip pridergusiam katinui nosim į popierius, neįsivaizduoju :(

Pasiginčijam :)

Jei numatyta pusė etato, vadinasi 2004/01 mėn visą etatą dirbantis žmogus dirba 21 darbo dieną (jei 5 darbo dienų savaitė) ir atitinkamai 168 val. Jei pusė etato - priklauso dirbti 84 val, o realiai išdirbta 92 val, t.y. 8 val viršvalandžių ir tikrai ne 225 Lt už sausio mėn.
Ar aš kažkur darau klaidą?

Tas ir idiotiškiausia, kad tokiais faktais sunku ir patikėt :( Pati netikėčiau.... Bet turiu atsakymą prieš nosį. Deja situacija elementari - niekas nežiūri į pateiktus popierius. Skaito aktą, susidaro nuomonę iš akto ir tą aktą tvirtina. O į priedus prie skundo nė nepasižiūri.
Dėl papirkimo - tikrai ne. Paprasčiausiai tikrinusio inspektoriaus kvalifikacija - nulinė :(( o raštingumas lietuvių kalbos požiūriu dar baisesnis nei kvalifikacija, iš čia ir visos bėdos :(
Nori dar vieno "perliuko"? Į aktą buvo įrašyta, kad 1998 m. gamybinė PĮ, turinti mažos įmonės statusą, privalėjo taikyt 15 proc tarifą
Šią nesąmonę ištaisė po pirmo skundo.

Nesuprantu, kaip gauni skirtumus? Parašyk abstrakčiais skaičiais (bet trumpai), ką ir kaip darai. Panašu kad kažkurioj vietoj darai esminę klaidą.

Jei problema skaičiavimuose, tai skaičiavimų neišvengt. Jei problema pinigų požiūriu, tereikia sudaryt maždaug vienodus tabelius kas mėnesį.

20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis
pajamų dydis
10. Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių o jeigu taikytinas MNPD yra didesnis už šias pajamas arba gyventojas tokių pajamų negavo, netaikytas MNPD arba jo dalis atimami iš kitų pajamų. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

Nelabai tikiu, kad įmanoma sudėliot skaičiukus tabelyje, kad kiekvieną mėnesį būtų vienodas darbo valandų skaičius naktį, vienodas dieną, iš viso per mėnesį ir dar į visą šitą sistemą kažkaip įmesti švenčių dienas.