Jei, pratęsus atostogas dėl ligos, gaunasi mažiau darbo dienų, už kurias reikia mokėti atostoginius, tai "permokėtą" sumą reikia įskaičiuoti į darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą.[/quote]
Ačiū, Rolf
Paskaičiuoju atlyginimą už faktiškai atliktą darbą ir minusuoju permokėtą atlyginimą už atostogas. Žodžiu, perskaičiuoju, ar taip supratau?
RadDarbuotojas atostogų metu susirgo. Po ligos atostogos tęsiamos, bet atsirado papildomų darbo dienų, kurias reikia apmokėti
2007 05 16
Atsakymas:
I. Kada ir kaip pratęsiamos atostogos
Pagal Darbo kodekso (DK) 174 straipsnį perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Kasmetinės atostogos nesant darbuotojo prašymo perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas. Jeigu darbuotojas susirgo atostogų metu, atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Įmonės darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti nurodyta, kaip darbuotojas turėtų elgtis susirgęs atostogų metu. Iki atostogų pabaigos darbuotojas turėtų pranešti administracijai, kad serga ir susitarti dėl nepanaudotų dėl ligos atostogų dalies pratęsimo, perkėlimo į kitą laiką arba pridėjimo prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų. Jeigu darbuotojas nepageidauja nepanaudotos atostogų dalies perkelti į kitą laiką arba pridėti prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų, administracija turi rašyti įsakymą pratęsti darbuotojo atostogas nedarbingumo dienų laikui. Jeigu pageidauja likusią atostogų dalį panaudoti vėliau, darbdavys taip pat turi rašyti įsakymą apie likusios atostogų dalies suteikimo kitu metu.
II. Kaip apmokamos atostogų ir perkeltų atostogų laikas.
Pagal DK 176 straipsnį kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Jeigu darbuotojui darbo užmokestis už visą atostogų laiką buvo sumokėtas iki atostogų pradžios ir dėl ligos darbuotojui atostogos buvo pratęstos, darbo užmokestis už atostogas neperskaičiuojamas, darbuotojui sumokama nedarbingumo pašalpa. Jeigu atostogos perkeliamos, tai darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas įskaitomas į apmokėjimą už darbą, prieš suteikiant likusią atostogų dalį, darbuotojui sumokamas darbo užmokestis už likusią nepanaudotų atostogų dalį.
Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas pagal patvirtintą tvarką trijų pilnų kalendorinių mėnesių darbo iki atostogų suteikimo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį darbo dienų skaičiaus, po to taip gautas vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydis dauginamas iš darbo dienų skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu.
Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Į atostogų laiką valstybinių švenčių dienos neįskaitomos ir neapmokamos. Jeigu darbuotojo jam priklausančių 28 kalendorinių atostogų metu yra valstybinės šventės diena, tai faktiškai jam turi būti suteikta 29 kalendorinių dienų trukmės atostogos.
III. Kaip apmokamas laikinas nedarbingumas atostogų metu
Jeigu laikinas nedarbingumas atsirado mokamų kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka darbdavys. Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo 3 nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo. Jeigu laikinas nedarbingumas atsirado darbuotojo nemokamų atostogų metu, ligos pašalpa pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią jis pagal darbo (pamainų) grafiką turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu darbuotojas buvo nušalinamas nuo darbo ligos metu.
Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams darbuotojo kompensuojamojo (darbuotojo pajamos, turėtos užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikino nedarbingumo nustatymo mėnesį, suma) uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį (1356:4=334 Lt.)..
IV. Ar galima ir kaip apmokėti po ligos tęsiamų atostogų metu atsiradusias papildomas poilsio dienas?
Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 136 įmonėse, įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, 2007 m. kai kurios darbo dienos yra sukeistos su poilsio dienomis. Toks sukeitimas buvo rekomenduotas visoms kitoms įmonėms. Jeigu toks sukeitimas buvo darbuotojo atostogų metu, tai į atostogų laiką perkelta papildoma darbo diena turi būti apmokėta.
Jeigu atostogų metu pagal DK 162-1 str. poilsio diena, sutampanti su švenčių diena, buvo perkelta į artimiausią po jų einančią darbo dieną, tai ši „darbo“ diena neapmokama, nes atostogos apmokamos pagal tai, kiek pagal įmonės darbo (pamainų) grafiką darbuotojo atostogų metu buvo darbo dienų. Atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Atostogų įsakyme turi būti nurodyta atostogų pradžia ir pabaiga, o suteikiant atostogas darbdavys turėjo žinoti, kurios su švenčių dienomis sutampančios poilsio dienos yra perkeliamos. Darbo užmokestis už artimiausią darbo dieną, į kurią buvo perkelta su šventėmis sutampanti poilsio diena nemokamas
au, gal kam prireiks