Žinoma galima, kad ir po vieną dieną prašyti. Svarbu, kad per metus viena atostogų dalis būtų ne mažiau 14 kalendorinių dienų. O visos kitos kaip tik norite ir kaip sutinka leisti darbdavys

čia yra toks straipsnis:
juristic.lt/papildomos-lengvatos-darbuotoj...

O teisiškai apie tai sako DK 214 str.

Nelabai realus prašymas:)
ši diena suteikiama, tada, kada darbutojas paprašo. Jeigu tą mėnesį neprašė - ji dingsta. Tiesiog nepasinaudojo savo teise į papildomą laisvą dieną ir viskas.
Aišku gali būti tokių atvejų, kai numato ir parašo, kad va būtent tą laisvą dieną pasiimsiu tikią mėnesio dieną ar tokią savaitė dieną dirbsiu 2 val. trumpiau.
Bet šiaip priversti tokį parašyti- negali.
Darbuotojas rašo tada, kada jam tos dienos reikia.

Grafiko nėra būtina skelbti, jeigu su juo pasirašytinai susipažįsta darbuotojai.
Tai šiuo atveju, kai vienas darbutojas, tai priėmimo įsakyme surašoma, kokiu grafiku dirbs ir to užtenka.
Arba jeigu tas gafikaas standartinis (8-17 val., toks kaip dirba visa įmonė) tai irgi grafiko nereikia., tai prašyta darbo tvarkos taisyklėse, su kuriom supažindinama pasirašytinai.

pvz. "Šiaulių rūtoj"

Orkaitėje keptos visai ne kancerogeninės
taigi ne keptuvėje ant aliejaus svilinamos

Gali, žinoma
parašo įsakymą, kad tokią dieną (ar kelias) nebūsiu darbe, pavaduoja tas ir tas.
Ir pranešate sodrai 12-sd formą.

priedas už darbą lauko sąlygomis negali būti didensis kaip 50% jo atylginimo.

Nu bet ir baisi puokštė
nu net puokšte tai pavadint neišeina, kažkoks raudonas kilimas
Nei šis, nei tas.

taip, tadatiesiog neskaičiuojama.
Susigrąžinti negalima, kai išeina savo noru, kitu pagrindu (pvz. už drausmines nuobaudas ir pan.) galima.

Būtina nurodyti priežastį, kad nebūtų taip, sugavonau šiaip sau ir pamažinau

tai gal ų su un.
Nes siunčia, siųsti

ypač tos su plaukuotom pažastim seksualios košmaras

taip, kuo paprasčiau rašykit ir viskas. Pildykit tai, ką duoda sodra, neigu jos duotam sąraše nėra konkrečios jums tinkančios profesijos, dzin - žymite panašiausia arba "kiti" ir viskas, nesukat galvos.

pagal Jūsų parašymą, nematau jokios suktybės ir net nesulrantu, kuo antras variantas įmonei naudingas būtų, kad jie tai siūlo Šiaip tokį dalyką siųlo, kad nereiktų dar tuos du mėnesius (įspėjimo laikotarpį) darbuotojui dirbti. Ir tada siūlo daugiau kompensacijos, bet kad jau dabar galėtų išeiti iš darbo.

visada gale sąrašo yra tokie išganingi įrašai su žodeliu "kiti"

Būtent taip ir dar prie to įrašo darbuotojo parašiukas O dar galima ir papildyti tą įrašą, kad Darbo pažymėjimą gavau, jeigu ir tas žurnalas elektroninis Tai taip ir padarome įrašą:
Antrą darbo sutarties egzempliorių ir Darbo pažymėjimą gavau, vardas, pavardė, parašas, data.

Tam atliekamas darbo vietų prodfesinės z\rizikos vertinimas, pagal tai DSS tarnyba (ar atsakingas darbuotojas) nustato, kokie kriterijai, kokią darbo vietą veikia, paruošia tokią lentelę. O jau pagal ją tada surašome kriterijus į med. knygeles. (tie kriterijai surašyti profilaktiniųsveikatos tikrinimų nutarimo Nr. 103, priede Nr. 13

Tas teisės aktas - Darbo kodeksas:))
150 straipsnis. Viršvalandinių darbų apribojimas
1. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio Kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę.
2. Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato šio Kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.
3. Dirbti viršvalandinius darbus neleidžiama skirti: jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis; asmenis, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo  mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais.
4. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu. Be to, neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada.
5. Viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-294, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3138 (2005-07-14)
Nr. XI-927, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)

151 straipsnis. Išimtiniai atvejai, kai darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus
Viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti šiais išimtiniais atvejais:
1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei pavojams;
2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių;
3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;
4) kai dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą;
5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas; šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos, pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms pakrauti ir iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir būtų išvengta transporto priemonių prastovos;
7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-188, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-927, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4221 (2010-07-10)

152 straipsnis. Viršvalandinių darbų trukmė
1. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.
2. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-188, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2400 (2005-05-28)
Nr. XI-404, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 93-3993 (2009-08-04)

O aš tam šuniukui, kur tėvams parnešiau paltukus gaminu

Kur , kada ir kokiu laiku planuojama?

Pareigines atskirai gal reiktų vairuotojo, atskirai dažytojo parašyti. Nes kaip tai ne labai suderinami darbai:))
PAsižiūrėkite čia forume viršuje "Dokumentai" turėtumėte rasti tikrai minėtų specialybių instrukcijų O ir net šioje temoje prisegtuose failuose, jų tikrai daug

Aš vėl pyragą kepiau iš to, ką šaldytuve radau
Nu ir skanus gavosi - niam
Toks obuolių-varškės-jogurto pyragas

žinoma yra kiti kanalai - pasiskambini jai ir paklausi, kaip sekasi, kur dabar dirbi

o važiuojate jo nušalinti tai ne vienas. Pasiimkit dar pora iš administracijos darbuotojų ir viskas. Viską užfiksuojate, surašote.

Jeigu laikote kol dirba asmens bylose, o vėliau dokumentus išskirstote: atleistų DS, atleistų asmens kortelės ir pan. Tai tada atskiras segtuvas ir Darbuotojų prašymai, pasiaiškinimai. Ten ir susegate tais metais atleistų darbuotojų įvairius prašymus (priėmimo, atleidimo, DS sąlygų keitimo).
Med, knygelių kopijas būtinai saugom, nes paskui kai profesinė liga išlenda, prireikia

jeigu galite kur nors įterpti, ar vietoj kokio nereikšmingo sukeisti - tai galit daryt bet jokių registracijų su a, b raidėm!
Jau geriau tada tegul iš viso to įsakymo nebūna, o tik DS pakeitimą įrašote ir įregistruojate.

Čia jau nuo jūsų įmonės priklauso, kokias pareigas katram paskyrė. Generalinis direktorius yra visų direktorių vadas. O paskui būna Komercijso direktorius, gamybos direktorius, technikos direktorius ir t.t. Na kaip vyr. buhalteris ir krūva buhalterių. O kaip jau tarp direktorių ar tarp eilinių buhalterių pasiskirstoma pareigomis, funkcijomis ir atsakomybėmis, tai jau vidaus reikalas ir paties generalinio direktoriaus ar vyr buhalterio reikalas.

įmonės akcininkas turi teisę pasižiūrėti (jeigu jis iš stambiųjų akcininkų). Mors jam šią informaciją turėtų surinkti ir pateikti direktorius.
O šiaip, daugiau niekam nevalia jų žiūrėti. Personalo dokumentai yra saugomi užrakinti ir bet kam nėra prieinami.

aga
radau tą naujieną sodros puslapyje:
www.sodra.lt/profesiju_klasifikatorius

O kokiu čia tikslu? kad žinotų, kokius specialistus ruošti universuose ir kolegijose????