Nebereikės Sodros pažymėjimų nuo 2014-05-01

Iš "sodros" puslapio:
Pranešimai spaudai

2014 m. balandžio 7 d.
Visi darbdavių pranešimai „Sodrai“ bus elektroniniai

Nuo gegužės draudėjams teikti pranešimus „Sodrai“ bus lengviau – duomenys apie apdraustuosius, išskyrus savarankiškai dirbančius asmenis, bus teikiami tik elektroniniu būdu.


Apie 19 tūkst. draudėjų, turinčių keturis ir mažiau darbuotojų, iki šiol „Sodrai“ teikė popierinius socialinio draudimo pranešimus. Mažinant draudėjams administracinę naštą, nuo gegužės šie pranešimai bus teikiami per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), pasirašius saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.


Ši tvarka užtikrins tikslesnį informacijos perdavimą, leis draudėjams greičiau pateikti duomenis „Sodrai“ ir gauti informaciją apie apdraustuosius, kurie papildomai dalyvio lėšomis kaupia pensijai.



Be to, nuo gegužės atsisakoma socialinio draudimo pažymėjimų – jų nebereikės pateikti įsidarbinant, tad jie nebebus išduodami „Sodros“ skyriuose.



Dėl to priimant į darbą ar teikiant „Sodrai“ kitus socialinio draudimo pranešimus nebebus privaloma nurodyti asmens socialinio draudimo numerio, užteks asmens kodo. Neturintiems Lietuvoje suteikto asmens kodo ši tvarka negalioja: jų asmens socialinio draudimo numeris pranešimuose turi būti nurodomas kaip ir anksčiau.

tai taip ir gerai. PAgal tą alfabetinį sąrašą ir randate anksčiau dirbusį žmogų. Matote, kada buvo priimtas, kada atleistas ir gal tas datas surandate jo priėmimo, atleidimo įsakymus ar darbo sutartį. Ir viskas - ir paruošiate atitinkamą pažymą apie jo darbą įmonėje.

Tirkai nereikia tos ankstesnės bylos iškapstyti. Ji jau užbaigta - aiškios ribos yra: priėmimo data, atleidimo data. Viskas.
Kai vėl ateina dirbti tas pasts asmuo, tai užveda naują bylą, kaip visiškai naujam darbuotojui.

Taip, nes skirtingi glaistai, skirtingos sudėtinės dalys ir pan.
Net ir to paties glaisto (ar kitos medžiagos) kiekvieno vežimo saugos lapais reikia supažindinti darbuotojus.

Ai, tai tas įsakymas labai paprastas.
ĮSAKYMAS
DĖL ASMENS, ATSAKINGO UŽ ĮMONĖS PRIEŠGAISRINĘ SAUGĄ

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr.123-5518) 2 skyriaus 11 straipsnio 4, 5 punkto reikalavimais:
Skiriu tokį tai darbuotoją atsakingu už įmonės priešgaisrinę saugą.
O jeigu pats direktorius, tai rašo: už įmonės priešgaisrinę saugą atsakau pats.

O kaip naudotis rozetėmis ir pro kur išeiti tai Gaisrinės saugos instrukcijoje ir surašoma viskas.

Aga, tikrinta ir ne kartą
Tai jeigu turite siganlizaciją, tai gal ir sutartį sudarę su tais, kurie ją įvedė, kad profilaktiškai prižiūrės ir patikrins vis jos veikimą? O jei ir žurnaliuką tokį palieka.
O va apie kokį čia įsakymą klausiat ir biuro darbuotojų saugos taisyklių priedą, tai nežinau

Jeigu žurnalą turite, tai turbūt turite ir GS instrukciją
Toliau, ar turite Gaisrinės saugos pažymėjimą?
Ar yra gesintuvai (veikiantys ir su patikros lipdukais), atitinkamas jų kiekis pagal patalpų plotą?
Ar yra stendai su evakuacijos planais?
Ar yra pažymėti įspėjamaisiais ženklais (lipdukais) išėjimai?
Ar išvedžiota gaisrinės saugos signalizacija?
Ar ji veikia? ar yra patikros žurnalas su profilaktinio patikrinimo įrašais?
Kas čia dar lyg ir viską surašiau

Keista, o mūsų VDI kaip tik patarė rašyti MMA arba MVA, kad nereiktų paskui vis DS keitimų daryti

o kai ta suma teisės aktais keisis, vėl turėsite daryti darbo sutarties keitimus. Todėl kiek mokaama, už ką ir kada surašote įsakyme (ar įsakymu pasitvirtinate tokia tvarką). O darbo sutarytyje tada tik parašote, kad mokami priedai už darbą lauko sąlygomis, kilnojamojo pobūdžio ar susijusį su važinėjimais pagal tokios dienos ir tokiu įsakymu patvirtinta tvarką.
Arba tiesiog: mokama tokia alga ir atskiru direktoriaus įsakymu priedas už darbą lauko sąlygomis...

tada ta įmonė, kuri perima darbuotoją, sudaro naują savo darbo sutartį su juo, tik į punktą, kur "darbuotojas pradeda dirbti" įrašo, kad darbo santykiai tęsiasi pagal tos anos įmonės tokią tai darbo sutartį (jos data ir nr.).
Ir pasirašo abu darbdaviai tokį susitarimą dėl darbuotojo perkėlimo, kuriame parašote, kad tokios tai įmonės tokia darbo sutartis tęsiama tokioje įmonėje tomis pačiomis sąlygomis. Perkeliamas toks tai nepanaudotų atostogų likutis.

Kaip jis perkeliamas?
Perima visą tą įmonę kita įmonė, ar šiaip kažkokiu darbdavių susitarimu darbuotojas perkeliamas?
Jeigu perima įmonę kita įmonė, tai periima su visais žmonėmis ir dokumentais.
O jeigu perkeliamas darbuotojas kokiu susitarimu, tai jo dokumentai neperduodami. Kita įmonė sudaro su juo naujai darbo sutartį, instruktuoja ir visa kita.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto
ir
Gaisrinės saugos

taip, įeina. Ir atostogų taip pat.
Žodžiu, padavus prašymą atleisti iš darbo, galite tas 14 darbo dienų atostogauti, sirgti ir pan.
Netgi jeigu dar sirgsite ir suėjus tam terminui, atleisti galės ir ligos metu.

vienas pasirašo ten, kur darbdavio atstovas,
kitas - kur darbuotojo atstovas. (kuris nuo kurio yra paskirtas įsakymu).
O ten, kur dalyvavo, rašomasi, jeigu pas jus darbų saugą tvarko samdyta DSS įmon.

DK 127 str. skaitykite ir rasite visus atvejus, išeinant savo noru, prieš kiek laiko turitę įspėti darbdavį.

Duo die, jiems daugiau lankstumo

Ale... ką žinai katram inspektoriui užeis noras blusas pakasyti

maža tragedija, prie tragedijos ir žiūri, kad jau katastrofa

Ir tada keitimai darbuotojų darbo sutartyse

gal ir ne baisi tragedija, bet vis tik tragedija
nes ir suminė darbo laiko apskaita neleidžia per savaitę dirbti daugiau kaip 48 val.

DK 149 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita
1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

geras.
Kaip tik vakar pagalvojau, kad rusams Aliaska reikėtų atisimti. Ot būtų šalis - per tris žemynus.

Maža ko darbdaviai nori ar nenori.
Bet reikia arba dar vieną darbuotoją priimti, arbamažinti darbo valandas.

praktiškai visada būna du

įsakymu paskiriama komisija ištirti įvykį. Sudaroma iš dviejų asmenų - vienas darbdavio atstovas (administracijos darbuotojas), kitas darbuotojų atstovas.

nieko

ne galit, bet reikia ir pareiginės. Tik va traktorininkas vienoje įmonėje ir kitoje visiškai skirtingus darbu gali atlikti, o ir pareigos skirtingos gali prisidėti - priklauso kokių dar darbuotojų dirba, gal jis pats ir pasiremontuoja traktorių, o kitoje įmonėje tam yra šaltkalviai.

nu ir aš jaučiu

nu skonio reikalas

nu ne labai baisi

Nu primeskit, kiek maždaug užtruksit, kol nusigausit į kitą įmonę