na taip - nueita į kraštutinumus lyginam visiška sumaterialėjimą ir išsidirbinėjimą dėl pinigų su visišku skurdu...

bet kalbant apie "viduriuką", tai dažnai tam kuris turi ir ne skursta, vis mažą ir mažą ir vis vaizduoja skurdžių ir kaip jam sunku.

pirmiausia atsakymo reikia pasieškoti, nes jis ČIA JAU YRA.
o kai nerandi, tai bent jau klausti atitinkamoje temoje, o ne kurti kiekvienam klusimui vis naują temą.

na va ir tada jau galima grįžti kaip ir prie temos
ar darbdavys atsakingas už tai, kad tu vos galą su galu suduri ar esi skolingas bankui???
nes ateina darbintis (Ar jau dirbantis eina pas vadovą) ir dejuoja, kad jam mažai algos, kad už tą, už aną reikia mokėti, kitas tėjęs, irgi dejuoja, kad bankui reikia susimokėti. Tai ar už tai darbdavys turi algą pakelti??? ar atėjusiam darbintis daugiau pasiūlyti???
Ne. Jis moka už jūsų atliekamą darbą, o ne jūsų skolas ir bėdas apmoka.
Jeigu čia neužtenka, darbinkitės dar antreilėse, trečiaeilėse pareigose kitose darbovietėse. Nėra darbo - mezgimas, siuvimas -gal turguj ar kaimynui parduosit ir gausit pajamų. Čia tik jūsų bėdos, poreikiai.

pasiskaitykte jau esamas temas apie dargbo sutartis, jų pakeitimus

tikrai nereikia naujos temos.

reikia, Tess. Ir tuoj va dar už vaiko studijas reikės mokėti
ir ką - sumokėsim, jeigu reikia.
pavalgyti, apsirenkti aišku reikia, bet jeigu jau turi dvi striukes, tai kam dar pirkti trečią? vien dėl to, kad laaabai fasonas patiko ar spalva??? Neturi už ką nusipirkti - nereikia. Arba gal geriau už elektrą susimokėti, kad neatjungtų, negu tą šiuo metu super madingą striukę

Laaabai teisingai

ištikrųjų - laaaabai gaila klausytis, kaip žmonės sumaterialėja ir net negali įsivaizduoti, kad yra tokių žmonių, kuriems pinigai, turtai ir pan. - nerūpi.
Ir net netiki, kad tai tiesa...

tai kad tas žalias jaunimėlis kaip tik ir yra didžiausi materialistai
Jei vos baigęs mokslus, nori gauti pati didžiausią atlyginimą, nes įsivaizduoja, kad yra didžiausias specialistas (o dar tiek už mokslus sukišo, reikia gi kuo greičiau atsiimti:))).

o čia jau kaip kam atrodo

nu va kad ne. Tikrai nešvilčiau kaži kur, kai ir čia labai gera:))
(norit tikėkit, norit durna vadinkit )

(matyt todėl, kad jau turiu patirties, ką reiškia didelė alga, bet tooookia aplinka ir direktorius, kad.... jau geriau už dyka kitur dirbti ).

(1200 Lt per abu vyras+Žmona, tai dar geros pajamos).

Byla... galiu tik užjausti dėl tokio požiūrio...
(o patirtis laaabai užgrūdina... pradedi kitaip suvokti gyvenimą... ir pakeisti požiūrį į tą sunkią patirtį...)

Na va šiuos kriterijus ir išsidėlioja kiekvienas pagal save. Kam kas pirmoje vietoje, kam kas paskutinėje.
Na pvz. aš eidama darbintis pasidėlioju taip:
1. Darbo pobūdis.
2. Įmonės vadovo požiūris į darbuotoją.
3. Kolektyvas (atmosfera, primas vaizdas ir pan.).
4. Įmonės geografinė padėtis.
5. Altygis.
o paskui jau visi kiti, kurie nei svarbūs (įmonės veikla, karjera, plėtra), nei labai reikalingi (ryšiai, komandiruotės, parodos ir pan.).

Bet šiaip tai taip ir yra. Darbdavys perka tavo paslaugas, tavo darbą. Jis pasko, kiek gali mokėti, tu pasakai, už kiek gali parduoti. Taip ir deramasi
Ir ne darbdavio išsilavinimas čia ar naujalietuviškas elgesys
Netgi seminaruose taip moko (temos tokios būna) - "Kaip parduoti save darbdaviui" ir pan.

Teko... Bet žiūrėti galime ir į tai su šypsena.
Argi ne romantiška pasėdėti žvakių šviesoje, visai šeimai kartu susėdus, pasialbėti, pabendrauti. Elektra išjungta - ir gerai. Nors neišsilaksto kiekvienas po pakampes, kas prie TV, kas prie kompo. Bent pagaliau pasėdi visi kartu... atsiranda artimesnis šeimos ryšys...
Bet... kitiems geriau plaukus rautis ir nervuotis, rėkauti, kad kalta valdžia ar dar kas, kad sėdi dabar be elektros.
O gal patys kalti??? gal kai turėjo pinigų, leido kur reikia, kur nereikia. Geriau penktą kartą į Egiptą nuskris po palmę pagulėt, kad galėtų kolegoms pasigirti, bet skolos už būtą lai augą - dzin.

Bet kaip jau rašiau - beprasmiška diskutuoti,nes kiekvienas savaip į tą patį dalyką žiūri...

o šiaip tai čia diskusija be galo.
kaip optimisto ir pesimisto, žiūrinčio į tą patį daiktą, o matančius visai skirtingai

Ir rimtesnėms sveikatos problemoms reikia pinigų, ne tik kraujo tyrimui, bet užtenka ir nezirziam.
Paprasčiausiai - tai kiekvieno požiūris į pingius, gyvenimo supratimas, poreikių dydis ir jų derinimas - skiriasi....
Ir tas, kuriam nuo mažens buvo diegiama, kad tik pinigai, tik versdamasis per galvą ir bet kokia kainą jų turėdamas būsi žmogus, padaro juos tokius, kad paskui nieko aplinkui nemato, niekuo nesidžiaugia tik tuo litu saujoj...

yra tokia tema čia "Įsakymai". ten ir prikabinta jų kaip atrodo ir kas kokiu atveju kaip rašoma - aptarta

Šiaip teisingai mąstot. Tik įmonės pavadinimas ir direktorius, paskui įsakymas, data, tekstas.
Antspaudo nereikia. Darbuotojai pasirašo, kad susipažino.

taip, kai jau iš tikrųjų neturi kur gyventi, belieka lįsti...
Bet dauguma tų sulindusių į skolas iš besaikio noro turėti daugiau negu kaimynas

Pažįstama situacija teks padirbėti ir susitvarkyti - nieko baisaus.
Įsakymai turi būti atskiri:
bendros veiklos
personalo
atostogų ir konadiruočių (gali būti kartu, nes vienodas saugojimo terminas).
Atskirai komandiruočių glaite daryti, jeigu jų būna daug.
Įsakymai rašomi ant balto lapo, tikrai ne ant raštų blanko (liaudyje vadinamo - firminiu, kur su logotipu ir kt.).

taip bet už tai laimingas į darbą eini ir grįžti iš jo.
O va būtum dėl to pinigo architektu tapęs ir sėdėtum piktas susiraukęs ir viskuo nepatenkintas kaltintum kitus, kad dar per mažai moka už tokį sušiktą darbą
taigi - kas kam geriau ir maloniau, tas tą ir renkasi. Ar būti laimingu, sveiku bet 50 Lt mažiau gauti, ar gauti tuos + 50 Lt, bet su pairusiais nervais nūda

žinoma - viskas priklauso nuo poreikių kuo jie didesni, tuo daugiau reikia ir tuo vis daugiau trūksta - taip jau yra.

O blogiausia, kad poreikiai tampa didesni už galimybes. Tada ir prasideda "finansiniai įsipaeigojimai" ir net atėjus darbintis, pareiškiama darbdaviui, kad algos noriu tiek, nes reikia bankui mokėt, tai noriu, kad liktų tiek.
Lyg darbdavys kaltas, kad į skolas įlipai. Tai jau ne jo problemos. Reikėjo galvot prieš tai, ar turėti vieno kambario butą - bet savo. Ar namą - bet banko ir dar iki pensijos skoloj sėdėt

Šiaip tai taip. Logiška, kad nutraukti DS siūlo darbdavys.
Nes jeigu darbuotojas pasiūlo, reiškia jis nori išeiti, tai lai ir eina savo noru pagal DK 127 str. 1 d.
O kai nėra pagrindo atsikratyti darbuotoju, tai tada darbdavys ir naudojasi tuo šalių susitarimu.

taip. nusprendžia direktorius... atsižvelgdamas į Jūsų prašymą:))
O atostogų aš taip pat turiu apie 60 k.d. ir nesuku galvos. Duos - atostogausiu, neduos - nereikia. Kai išeisi - pinigais atiduos.
Niekur jos nedings

Laaabai pritariu
man taip pat, niekada nerūpėjo, kiek aš už tą darbą gausiu.
Svarbu pats darbas, kad būtų miela gera jį dirbti. O kai darbas malonus, tasa gerai jį ir atlieki, tada ir pinigai ateina

naudojasi - priversti darbdavio
na kai darbdavys "prašo" iešeiti savo noru, o darbuotojas tada pasiūlo, kad išeis, jeigu sumokėsi tokią tai sumą

jokio skirtumo. Juk tai ŠALIŲ susitarimas. Terminas tas pats - per 7 dienas.
Katras nori nutraukti - tas ir inicijuoja, o kitas sutinka arba ne.

nera būtina, jeigu abi šalys sutinka.
pvz. viena šalis parašo pasiulymą nutraukti sutartį: Siūlau nutraukti mano darbo sutartį nuo tada ir tada, išmokant tą dieną visą man priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1000 lt kompensaciją.
O kita pusė jeigu su viskuo sutinka, tai ir užrašo ant to pasiūlymo: Sutinku nutaukti tokią tai darbo sutartį šiomis sąlygomis.

Ir tada įsakymas, DS nutraukimas.

O galite rašyti ir tą susitarimą. Prikabinu taxe kažkada rastą:))

bet tai jau išleidimas į priekį... jeigu įmonė turi sunkumų, kam išlaidauti...