Manau, kad tiesiog numačius kažkokią atsiskaitymo tvarką, būtų aišku ir jums, ir darbuotojui ir darbo inspekcijai.
Pvz. mes visų atleidžiamų darbuotojų prašome, kad prašyme nutraukti darbo sutartį, nurodytų, kad sutinka, jog galutinis atsiskaitymas butų įvykdytas per tris darbo dienas, kadangi, kai įmonėje nėra kasos, atsiranda įvairiausių trugdžių, dėl kurių gali atsitikti taip, kad nespėsime atsiskaityti tą pačią dieną.
Tiesiog manau, kad visada galima susitarti gražiuoju, be lakstymo po įvairiausias institucijas. Žinoma, išimtys yra visur, todėl ko gero yra ir darbuotojų ir darbdavių, kurie tiesiog ieško papildomų problemų. O rasti tikrai nėra sunku :)

jei įmonėje nėra lėšų, jo paskutinę darbo dieną atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, tai bent jau atleisdami susitarkite, per kiek laiko tas galutinis atsiskaitymas bus įvykdytas. Tada nebus jokių problemų. Juk ir darbo kodeksas tai leidžia
[quote:fcb5b8b454]141 straipsnis. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka
1. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
[/quote]

Paruoškite tvarką, kurioje nurodytos pareigybės, kurių darbo laikas gali viršyti nustatytą darbo laiką, ir tai nėra laikoma viršvalandžiais. Nes vadovai irgi kartais benziną pildavosi daug vėliau, nei baigdavo darbą.
Kitu atveju, pvz., tiesiog leidus darbuotojui naudotis darbuotojui įmonės transportu po darbo, tektų jo tuo metu patirtas degalų sanaudas apmokestinti, kaip darbuotojo gautas pajamas. Žodžiu - tai tikrai nėra išeitis.

Pirmiausiai, darbdavys privalo apie numatomą DS nutraukimą pranešti prieš du mėnesius. O atleidimo momentu išmokamos išeitinės kompensacijos atsižvelgiant į darbuotojo stažą toje įmonėje.

Žinoma - galima ir paprasčiau - sutartį galima nutraukti šalių susitarimu. Tokiu atveju negalioja 2 mėn. terminas ir galima susitarti dėl kitokių išeitinių kompensacijų dydžio - esant gudriam ir mokančiam derėtis darbdaviui, ar jo atstovui, įmonė tokiu atveju gali ir sutaupyti. Net išmokėjus išeitines kompensacijas pagal stažą, tokiu atveju sutaupomas 2 mėn. darbo užmokestis.

atostoginiai į vidurkį ir neturi įeiti, nes tai nedirbtas laikas. Tačiau, jei atleidimas paskutinę mėnesio dieną, tai tas mėnuo turi įeiti į vdu skaičiavimą.

Atleisti galite. Nereikėtų užmiršti pranešti sodrai apie pravaikštas, o tada raštu paprašyti darbuotojos pasiaiškinti. Gavus pasiaiškinimą, skirti drausminę priemonę - atleidimą iš darbo už grięžtą darbo drausmės pažeidimą, negavus - surinkti komisiją ir surašyti aktą, kuriame liudininkai pasirašo, jog darbuotoja atsisakė pasiaiškinti, o tada skirti drausminę nuobaudą (kaip ir pirmuoju atveju). Tik darbuotoją atleisti galėsite, kai ji sugrįš į darbą pasveikusi.

Taip, prasitęsia. Tą laikotarpį apmoka Sodra, todėl atostogos pratęsiamos, arba darbuotojo prašymu suteikiamos kitu laiku.
Straipsnis kuris nežinau, nes tingiu ieškoti.
PASITAISAU:
174.str.2 dalis:
[quote:33f6a54183]2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatytos arba kitos priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. Jei tokios priežastys atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką.[/quote]
manau, kad atostogas visgi reikia pratęsti, jei darbuotojas pageidauja, nes darbuotojas turi dokumentą, suteikiantį teisę, neiti į darbą.
Jei atostogos vis gi, nebūtų pratęstos, ligonlapyje reikėtų pildyti tą dalį, kur darbuotojas turėjo slaugą atostogų metu - tokiu atveju Sodra nemokėtų darbuotojai už tą ligonlapį. Jei atsotogos būtų pratęstos - darbuotojas įgyja teisę į Sodros išmokas.[/b]

Jei dirba iki 35 val. per savaitę, tai negali buti kasdien po 8 valandas. Aš daryčiau taip - jei 5 d.d. savaitė, tai 35/5=7 val. per dieną.
Be to, nepanaudotos atostogos, kiek žinau, skaičiuojamos dienomis, o ne valandomis, taigi, apsiskaičiuokite vienos dienos VDU ir dauginkite iš nepanaudotų atostogų darbo dienu skaičiaus (kalendorinės dienos x 0,7).

Prieš pradėdama toliau dirbti, palankykite bent buhalterių kursus...

Nerealios vakarykščios rungtynės. Adrenalinas padarė savo ir džiaugsmas liejosi per kraštus dar gerą valandą - žemaičiai tikiuosi nenustebo, kai kelyje sutikdavo mašiną mirksinčia šviesom ir ištisai signalizuojančią

Tuririu prašymą - mano vyras žaidžia žaidimą internete ir jam pritrūko virtualių pinigų, paspaudę nuorodą jūs nieko nenukentėsite, o jam po keliasdešimt auksinių įkris. Ačiū už darnos šeimoje palaikymą. Nuoroda:
s1.gladiatus.lt/game/c.php?uid=30523

P.S. jis sako, kad neblogas zaidimas.

s1.gladiatus.lt/game/c.php?uid=30523

neblogas taktinis žaidimėlis internete - smegenims atpalaiduoti :)

(bent jau nuo darbu)

Reikėtų pirmiausiai išsiųsti įspėjimą su reikalavimu pasiaškinti ir terminu iki kada, bei nurodyti pasekmes, kurios kils nepateikus paaiškinimo. Nes atleidus ir tik nusiuntus toki pranešimą, atleidimas bus neteisėtas, kadangi, kol nėra darbuotojo pasiaiškinimo, ar bent jau raštiškų įrodymų, kad pasiaiškinimo reikalavote, galima manyti, jog realiai nežinote, ar tai tikrai pravaikštos - gal būt darbuotojas tiesiog serga, yra sulaikytas apklausai ar turi kitą jo nebuvimą darbe pateisinančią priežąstį.

Aš tai galvoju va kaip:
15 Lt atidavė gražą nepadirbtais pinigais;
25 Lt atidavė tai moteriškei, pas kurią iškeitė padirbtus pinigus.
Jei kasoje buvo 0,00 Lt.
+25 (iškieisti ir nepadirbti)
-15 grąžos pirkėjui
-25 iškeitusiai moteriškei;
Tai nuostolis bus 15 Lt.

Tikiuosi priklausau prie tų šiulaikinių 30 proc. išsprendusių teisingai.

MMA didinimas yra itrauktas i siandienos LRV darbotvarke, jei LRV patvirtins MMA didinima, tam pritarti dar tures Seimas ir Prezidentas. Taigi, kol kas MMA 700 Lt.
www.lrv.lt/main.php?cat=29&gr=1

Konkretu ir aišku :)

Na ir kas? O kad tie nelietuvišjki darbdaviai paklausia, tai jau manot jie geresni? Taigi pas juos tai elementari fraze - "sveiki, kaip laikotes", nereikalaujanti ir net neprašanti atsakymo... Nes niekam ištiesų tai nėra įdomu.

Nepaisant to, direktorius jis, buhalteris, vadybininkas ar valytojas...

Ne, deja šitus bjaurius raštus ne aš rašau... :) Nelabai galėsiu padėti su pavyzdžiais.
Manau svarbiausia paminėti priežastį,kodėl laiškas siunčiamas, išreikšti reikalavimą, nustatyti terminą ir įvardinti pasekmes, jei reikalavimas nebus įvykdytas. O kaip tai sudėliosite... Palieku jūsų fantazijai

1. tabelyje žymimos pravaikštos;
2. darbuotojo nurodytu gyv. v. adresu išsiunčiate raginimą pasirodyti ir pasiaiškinti dėl pravaikštų, kartu nurodote terminą ir įspėjimą, jog nepateikus pasiaiškinimo per nurodytą terminą, darbo sutartis bus nutraukta, nurodote straipsnį, pagal kurį atleisite.
3. Suėjus terminui forminate atleidimą - paskaičiavimas, išmokėjimas;
4. Sodrai siunčiate 12-SD ir 2a-SD.
5. Jei yra noro, darbuotojui siunčiate pranešimą apie nutrauktą sutartį.

Beje, jei jau taip pažodžiui nagrinėsim, tai tas trečias punktas nurodo, kada atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu, o kas, jei nepraėjus 6 mėn. darbdavys pasiūlo darbuotojui atostogauti?

Absurdas visiškas. Tiesiog norėjo prie kažko prisikabinti, nors vis gi nemanau, kad čia buvo prie ko kabintis...

Butelaičiu pamojuokit :)

Nežinau, kaip jūs tą DK straipsnį skaitėte, bet aš niekur neradau, kad darbdavys negali suteikti atostogų anksčiau nei po 6 mėn. darbo... Kiek pamenu DK rašoma, kad paprastai pirmosios atostogos suteikiamos po 6 mėn., o tai reiškia, kad ir darbuotojas gali prašyti, o darbdavys suteikti atostogas ir anksčiau, tačiau tokiu atveju jis rizikuoja permokėti darbuotojui atostoginius, jei pasirodytų, kad toks darbuotojas atostogavo pvz., 3 savaites, per tas tris savaites susirado kitą darbą ir netrukus buvo atleistas: tokiu atveju darbuotojas dar neturi sukaupęs atostogų, o už tas pernaudotas atostogas darbdavys negali išskaityti iš darbo užmokesčio.

(primaliau šiek tiek man rodos, bet tikiuosi, kad visi viską suprato)]
Atidžiau skaitykite DK!

Dar kartą ačiū

Negaliu įeiti į alfa.lt, gal atsiras gerų žmonių, kurie įmes tą straipsnį kaip priedą arba asmenine žinute?
Ačiū labai

Akivaizdus pačių VMI darbuotojų, duodančių tokius parėdymus, nesuvokimas, ką kalba. Sakykime mes DU 2 metus iš eilės mokėjome gruodį, bet metų vidury atsirado priežasčių, dėl kurių šiais metais toks mokėjimas neįmanomas (keitėsi DU apskaičiavimo nuostatos, todėl neįmanomas tikslus darbo užmokesčio apskaičiavimas) - ar tai gali būti įvertinta kaip mokesčių vengimas, jei:
1. Darbuotojų darbo sutartyse numatytas DU mokėjimo terimas sekančio mėn. 10-15 d. pvz.,
2. Yra įstaigos vadovų sprendimas (įsakymas, protokolas ar kitoks dokumentas), nustatantis DU apskaičiavimo tvarką.

Kuo VMI gali pagrįsti savo sprendimą, jog tai sąmoningas mokesčių vengimas?

Matau tik vienmą sprendimą tokiu atveju: apskaičiuoti GPM nuo avansų, išmokamų gruodžio mėn, o likusią sumą apmokestinti 24 proc. GPM ir išmokėti sausio mėn.

Ištisi gasdinimai...

Aš tik šiandien atradau laiko į tax'ą įlįsti :) Ačiū už nuorodą, keliauju pasmalsauti :)