Net revizoriai šitiek apskaitos kliūčių nesugalvoja, kiek patys buhalteriai

Visi darbai lygūs, visuose privalomi priklausantys priskaičiavimai.

Ponios ir ponai buhalteriai ir savininkai, kokia ir kam nauda nemokėti dienpinigių? Taigi puiki legali ... išmokų forma. Pamąstykite. Dar kartą pamąstykite.

Matyt jums pasiūlė darbą buhalterinėje įmonėje. Sveikinti? Palauksime jūsų asmeniškos patirties buhalterinėje įmonėje.

Tinka ir Sutartis, ir Akcininko sprendimas, ir vien Kasos pajamų orderis arba pinigų įnašas į banką akcininko vardu. Geriausiai taip ir pavadinti: akcininko įnašas (geriau paskola) įmonės veiklos pradžiai, išvystymui. Užpajamuojame tuos pinigus pinigų sąskaitos debete ir įmonės skolų kredite, geriausiai atskiroje sąskaitoje, kad būtų lengva kontroliuoti skolos būvimą ir grąžinimą.

Uogų rinkimas - daug kantrybės reikalaujantis sunkus darbas. Uogaujame trumpai savo malonumui, ilgai uogaudami - smarkiai išvargstame. Kam tai pajamų šaltinis, tuos gerai suprantu. Kas neuogauja (moterys ar vyrai) - irgi tuos suprantu. Ypač jeigu jie gali sau leisti malonumą nusipirkti surinktų uogų.

Pinigų išmokėjimo dokumentas visada reikalingas. Galima buvo išrašyti kasos išlaidų orderį. Galima sumokėti per banką. Turi būti įrodymas ant popieriaus, geriausiai su žmogaus parašu, kad jam sumokėta.
Kitaip - kažkaip praeis, jeigu žmogus nepakeis nuomonės ir nepareikallaus mokėjimo. O ir Mokesčiams - kaip jūs pranešite, kad jam išmokėta, jeigu direktorius išėmė iš kišenės ir padavė pinigus? Kur tai užfiksuota?
Patariu bent surašyti kokį Prekės įsigijimo ir apmokėjimo aktą, kurį pasirašytų keli asmenys.
Pinigų judėjimą reikia fiksuoti - arba žiūrėti, kad kur nors kas nors neišlįstų nemalonumų pavidalu netinkamu momentu.

Kas liečia Darbo teisę, ji labai pabloginta dirbantiesiems. Darbo inspekcija strumpino rūpinimosi mumis terminus perpus. Lyg tai dirbantieji ir mokesčių mokėtojai - visiškai nebūtina ekonomikos grandis.

Dieve mano, net verslą su sukčiais doras žmogus gali įkurti... Viskas atitenka įžūliesiems.
Šitam akcininkui dabar reikėtų kreiptis į teismą - geruoju jie nesusikalbės. Nors už akcijas grąžintų pinigus. Bet geriau pataupykite savo sveikatą.
Turite galvą, manau rasite išeitį. O anam tikriausiai su galva blogai. Neilgai jis verslininkaus. Arba niekada neturės ramybės - vis bus maža ir maža, ir maža.

Tai jūs iš praktikos rašote. Neturtingose įmonėse taip ir daroma - nemokama. Tačiau kai atras kontrolės organai...
O turtingoms UAB 1000 LTL daugiau, 1000 LTL mažiau - jokio skirtumo. Gaila, kad dabar tokių direktorių neturiu.

Prašyčiau priminti, ar išlieka norma mokėti pusę dienpinigių už 1 dienos komandiruotę Lietuvoje?

Už ligą komandiruotėje tikrai reikia mokėti dienpinigius. Tikras baus Darbo inspekcija, jeigu atras, kad nemokėta.
Be to, įmonei naudingiau mokėti dienpinigius negu atlyginimą, premiją ar dar kokį išmokėjimą: dienpinigiai normos ribose neapmokestinami.

Širdingai dėkoju Laceratiai. Atsakymas išsamus.

Registracijos Nr. KD-2535 2009-03-05
Dienpinigių apmokestinimas vykstant į užsienio komandiruotes nuo 2009-01-01:

Mėnesinis darbo užmokestis neviršija 1040 Lt sumos (t.y. minimalios mėnesinės algos 800 Lt padaugintos iš koeficiento 1,3), ar valandinis atlygis neviršija 6,31 Lt sumos (t.y. minimalaus valandinio atlygio 4,85 Lt padauginto iš koeficiento 1,3)
Jeigu apskaičiuotų dienpinigių bendra suma neviršija 50 proc. nustatyto darbo užmokesčio (ar valandinio atlygio), dienpinigiai neapmokestinami.
Mėnesinis darbo užmokestis neviršija 1040 Lt (800 x 1,3) sumos, ar valandinis atlygis neviršija 6,31 Lt (4,85 x 1,3) sumos.
Jeigu apskaičiuotų dienpinigių bendra suma viršija 50 proc. nustatyto darbo užmokesčio (ar valandinio atlygio), viršijanti (50 proc.) dalis apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Mėnesinis darbo užmokestis viršija 1040 Lt (800 x 1,3) sumą, ar valandinis atlygis viršija 6,31 Lt (4,85 x 1,3) sumą.
Visa dienpinigių suma, neviršijanti LR finansų ministro patvirtintos tos užsienio šalies dienpinigių normos, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

Pamirškime tuos laikus. kai buhalterio funkcijos buvo: apskaita ir kontrolė. Dabar turime tik apskaitą. Ir vadovo nurodymų vykdymą ne ginčo tvarka. Bet ir tai negarantuoja ilgamečio darbo su tuo vadovu.

Kuo mažiau matykime, kuo mažiau komentuokime. Ypač kuo rečiau mokykime vadovus. Kad ir protingai patarsime, ne kiekvienas apsidžiaugs. Tiesa?

Ar yra kokie atlyginimo žemutinės linijos apribojimai, jeigu žmogus kas savaitę vyksta į užsienio komandiruotes ir gauna užsienio dienpinigius?
(Seniai nemokėjau komandiruotpinigių, kai darbdavys dirba už minimalią algą).
Prašyčiau priminti darbo užmokesčio ir dienpinigių privalomas proporcijas.

Gerbiamieji Buhalteriai,
Mąstykime: kam mes dirbame? Kas mums moka algą?
Suprantu, kad esame sąžiningi. Tačiau nesutapatinkime sąžiningumo su naivumu. Kam rūpi, kiek jūs vamzdžių galų laikote sandėlyje? Surūdys - ir išmesite lauk nepanaudotus, jeigu pernelyg ilgai juos laikysite.
Žodis "Nurašymas" reiškia nurašymas į sąnaudas, įtraukimas į sąnaudas. Jokiu būdu nereiškia išmetimą lauk.
Jeigu ne visus išleistus pinigus apskaitysite sąnaudose, nors įstatymai ir jūsų įmonės specifika tai leidžia, apskaičiuosite darbdavį - nepagrįstai uždydinsite pelną, permokėsite mokesčius, sudarysite tolimą nuo tiesos balansą. Jeigu neskaičiuoti sąnaudų, išeis, kad gauname vien pajamas. Kas padėkos?

Netikslus atsakymas. Darbai visi lygūs, bet dėl gyventojo pajamų mokesčio skaičiavimo rizikos nereikia nei darbuotojui, nei buhalteriui. .

Neapmokestinamasis pajamų dydis (.
Tik pats darbuotojas žino, kiek darbų dirba ir kiek gauna algos sumoje. Todėl geriausia, kai dirbantysis keliuose darbuose niekur netaiko jam priklauso arba gal visai nepriklauso.
Jeigu žmogui keliose vietose bus pritaikyta po 470 ir atskaičiuota visų darbų sumoje per mažai Gyventojo pajamų mokesčio, gali kilti nemalonumų ir jam, ir įmonėms, tai yra buhalteriams.

Įtariu, kad VšĮ tiesiog praleista sąraše ir bus į jį įtraukta. Mano vadovas pasirašė įsipareigojimą teikti Registrų centrui finansinę atskaitomybę.

jau "Finvalda" tokia paprasta, tokia lengva naudojimui. Visos buhalterinės įmonės perka šitą programą.
kas ko neranda - pasikapstęs po programą, greitai viską atras. Pasikankinę, geriau įsidėmėsime.

Ar mūsų vardai ir slapyvardžiai įtakoja sąskaitų korespondencijas?

Ponios ir ponai,
man viena nedora UAB savininkė vis žadėjo, kad sumokės, žadėjo, žadėjo ... kaip ir visiems, tik niekam nemokėjo, pasisavino grynais visas pajamas. Skola man užaugo iki 53000 LTL (teismo sprendimu). Ir ką jūs manote, kiek gavau? Du minimalius darbo užmokesčius iš Garantinio fondo, tai yra iš valstybės kišenės.
O visi invalidai, moksleiviai, pensininkai ir kiti įsidarbinę asmenys - kas ieškojo, gavo iš valstybės po truputį, o dauguma numojo ranka ir visiškai negavo atlygio.
Prieš sukčius - ir teismas nepadės, nes nusukęs uždarbius asmuo pasirūpins, kad įmonės sąskaitos būtų tuščios.

Naktinis laikas buvo nuo 11 valandų iki 7 valandų ryto. Gal kas pasikeitė? Skambunkime į Darbo inspekciją.

Labas vakaras.

Šiandien 22 00 val. per LTV Eurovizijos pusfinalio 2- oji dalis. Pažiūrėkime ir paklausykime, ką dainuoja kitos Europos dalies dainininkai, mūsų atstovės konkurentai.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
DĖL DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA IKI DVIDEŠIMT KETURIŲ VALANDŲ PER PARĄ DARBO LAIKO TRUKMĖ, SĄRAŠO, DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYSE, PATVIRTINIMO



2003 m. gegužės 14 d. Nr. 587

Vilnius

Atnaujinta 2011-02-17

Suminė darbo laiko apskaita ir viršvalandinis darbas

Darbo kodekso 150 str. 1 dalyje nurodyta, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant šio kodekso 144 str. 1 dalyje (normalaus darbo laiko trukmė – keturiasdešimt valandų per savaitę), 145 straipsnyje (dirbančių sutrumpintą darbo laiką), 146 straipsnyje (dirbančių ne visą darbo laiką) ir 149 str. 1 (darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną) bei 2 dalyse (jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė) nustatytą darbo laiko trukmę. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais arba tik gavęs rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą.

Plačiau apie tai – žurnalo „Juristas“ 2011 m. Nr. 2 ir atnaujintoje svetainėje www.pačiolis.lt.

Kažkaip madinga pasidarė steigti viešąsias įstaigas. Kaip kadaise steigta labdaros organizacijas ... sukčiavimo tikslais. Gal ir iš viešųjų įstaigų galima valgyti lengvai gaunamą duoną?

Tomui tinka būti pačiu įdomiausiu. Jis gi mūsų lyderis. Taip?

Žiūrių, kolega Colop toks simpatiškas nuotraukoje. Oi, vertas dėmesio, galvoju. Gi žiūriu, ir kolegė Urtelė irgi analogiškai simpatiška tokioje pačioje nuotraukoje. Tik ar Urtelė moteris, nemėgstanti sijono, ar vyras, kuriam atsibodo mūvėti kelnes?
"Giulčataj, parodyk veidelį" - kreipiuosi į visas koleges ir kolegas. Tikriausiai jūs labai patrauklūs, ne vien buhalterijoje vertingi?

Oi, kokį rimtą klausimą pakėlėte.
Rytoj būtina pasikonsultuoti su pačiais Sodrininkais.