Parodykite kodekse, kur parašyta, kad kelionė yra darbas...
Darbas yra tada, kai (a) darbuotojas atlieka savo darbo funkcijas; arba (b) kodeksas tiesiogiai prilygina tam tikrus laikotarpius darbo laikui (pvz., darbo vietos paruošimo laikas).
Jei tas komandiruojamas darbuotojas nėra vairuotojas, jūreivis ar lakūnas, kelionėje jis jokių darbo funkcijų neatlieka. Kodeksas neprilygina kelionės į komandiruotę laiko darbo laikui, priešingai - numato specialų tokio laiko kompensavimo poilsio laiku metodą.

a) samdyti programerį, kuris parašytų excelio macrosą duomenų eksportui į SAF-T;
b) pradėti dirbti su programa.

Kodekse parašyta, kad už kelionės laiką, nesutampantį su darbo laiku, kompensuojama laisvu laiku arba atostogomis. Kodekse NEparašyta, kad už kelionės laiką, nesutampantį su darbo laiku, būtų mokama nors kas nors. Dvigubas apmokėjimas yra kliedesiai, nes gautųsi, kad keliaudamas (įskaitant miegą) darbuotojas nusipelno tiek pat, kiek dirbdamas poilsio dieną.

Mokėti nereikia, grįžus laisvą dieną suteikti arba papildomą atostogu dieną.

Tokia klaida metama bandant ištrinti naudojamas sąskaitas, o ne užkraunant...

Taip

Struktūra bloga.

Grynasis pelnas - pagrindinė šaka, jos vaikai: pelno mokestis ir veiklos rezultatas.
Veiklos rezultato vaikai: pajamos ir sąnaudos.
ir t.t. vaikų reikšmė sumuojama tėvo eilutėje.

REST API skirta programų tarpusavio bendravimui be žmogaus dalyvavimo, pvz., CRM išrašytą sąskaitą be žmogaus dalyvavimo perduotų į Apskaita5. Nesudėtingos programų ekosistemos paleidimui reikės nuo kelių dienų iki kelių savaičių programuotojo darbo.

Siuntimas yra, registre sužymite siunčiamas ir išsiunčiate urmu.
Importas tik per REST API, t.y. reikalinga programos instaliacija web serveryje.

Jei bendru sutarimu, pakanka darbo sutarties pakeitimo. Jei per prievartą:

40 straipsnis. Susitarimas dėl ne viso darbo laiko
1. Tiek sudarant darbo sutartį, tiek ją vykdant, gali būti susitarta dėl ne viso darbo laiko, tai yra darbo laiko normos, kuri yra mažesnė, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma.
2. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai.
3. Darbuotojas, sulygęs dirbti ne visą darbo laiką, jeigu nesusitarta kitaip, ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius turi teisę prašyti pakeisti ne viso darbo laiko sąlygą. Darbdavys turi apsvarstyti šį prašymą ir pranešti darbuotojui savo motyvuotą sprendimą per dešimt darbo dienų.
4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, turi teisę pateikti prašymą raštu laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę tenkinamas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką. Darbdavys gali atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymą laikinai dirbti ne visą darbo dieną tik dėl svarbių priežasčių.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti ribojimai dėl ne viso darbo laiko trukmės ir jo nustatymo negalioja, kai darbdavys sutinka su kitokiomis darbuotojo pasiūlytomis ne viso darbo laiko sąlygomis arba jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie asmenys grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.

Palikti bazinę algą, kokia buvo mėnesio pradžioje, o padidėjimo įtaką nurodyti prie kitos išmokos, susijusios su atliktu darbu.

Tuo, kad neprincipialu. Tradiciškai 31 d, bet sausio 1 patogi, kad tą dieną kitu operaciju nebūna.

A ko jūs norit, čia gi praktiškai visą duomenų bazę reikia į specifinio formato failą sukonvertuoti. Jei daug operacijų, tai gali būti šimtai megabaitų ir net gigabaitų informacijos...

Smalsumo dėlei paleidau Apskaita5 eksportą į SAF-T įmonei su 100 tūkst. operacijų (per kelis metus), sukosi beveik 4 minutes, sukūrė 30 MB duomenų failą.

Na tai deklaracijų formatai nuolat keičiasi, čia ne pirmi ir ne paskutiniai atnaujinimai. Nuo pernai metų pradžios buvo 2.00 versija, ją Apskaita5 ir palaikė, nuo kovo mėnesio nauja 2.01 versija (tik estetiniai pakeitimai), dabar palaiko ir šią versiją

Reikia, nes faktūros duomenys turi atsidurti būtent buh apskaitos sistemoje, o ne tik parodyti kažkokioje ataskaitoje, be to, būti redaguojamais, o ne readonly kaip ataskaitose. Operacinėms sistemoms reikia duomenu visu pirma funkcionavimui (verslo logikos realizacijai), o ne banaliam parodymui vartotojui. Operaciniam klientui (buhalteriui, vadybininkui, sandėlininkui) nepakanka matyti, dar ir editinti reikia. O ir net be to, portinti operacines (pvz, buh) ataskaitas į BI labai nevykusi mintis. Dėl to BI sistemos niekada negalės pakeisti operaciniu sistemu su integracijomis. O ir nėra to siekiama, tai visiškai skirtingi įrankiai su skirtingais tikslais.

Power BI desktop'ą bandžiau kažkur prieš pusmetį užmesti ant savo programos su sqlite ir likau labai nusivylęs, nes prezentacija buvo labai graži ir niekaip tokiam produkte negalėjau tikėtis lūžimu lygioje vietoje.

Ne praeitis, priešingai - dominuojantys sprendimai. Esmė tame, kad pačių operacinių sistemų tvarkomi duomenys persidengia, jei nenori dubliuoti rankinio įvedimo tos pačios info skirtingais kampais skirtingose sistemose, teks daryti integraciją. Joks reportinimas nepakeis specializuotų operacinių sistemų funkcionalumo. Faktūra turi atsidurti buh apskaitos sistemoje ir niekaip kitaip, nes būtent ta sistema atsakinga už jų tvarkymą tam tikru būdu ir deklaracijų teikimą, bet jos išrašomos tipiškai ne buh apskaitos sistemose. Reportai čia nieko negelbėja.

Warehousai vėlgi niekur nenyksta, priešingai plinta su bigdata. Operacinės sistemos fundamentaliai nepritaikytos reportinimui, greičiai maži, apie kelių paskirstytųjų užklausų greitį iš vis tyliu. Vargiai rastum BI sprendimą be warehouse'o. Tas pats tavo Power BI naudoja warehouse'ą.

P.S. Power BI bent kol kas nerekomenduočiau naudoti, dar labai labai žalias produktas, teko pasižaisti, unhandled exception kas antram žingsnyje. Gal po poros metų stabilizuosis, nors pastarąjį penkmetį MS darbo kokybė tapo visiškai tragiška.

Kad galėtumėte, tai tikrai galėtumėte, bet sprendimo kaina (o taip pat ir stabilumas) priklausys nuo to, kiek paprastai visos jungiamos sistemos leidžia eksportuoti/importuoti duomenis programinėmis priemonėmis.

Kaip suprantu, čia klausimas ne apie BI ir data warehousing. Tie sprendimai aktualūs tik didelėms įmonėms, nes brangūs ir sukuria tik vieną naudą - galimybę kurti įvairias ataskaitas, sujungiant duomenis iš skirtingų operacinių sistemų.
Business integration gi veikia kiek kitaip ir turi skirtingus tikslus:
a) suteikti galimybę kiekvienam funkciniam padaliniui dirbti su būtent jam patogia informacine sistema (pvz., vadybininkui nereikia buh žinių, tik savo verslo išmanymo ir gebėjimo pagal verslui specifinę info išrašyti sąskaitas; buhalteriui - priešingai - dzin kainodaros ypatumai, svarbu tik sąskaitos buhalteriniai aspektai, kontavimai, PVM schema ir pan.; todėl vadybininkui bus nepatogu dirbti su buh apskaitos sistema, o buhalteriui su verslo valdymo sistema);
b) užtikrinti, kad informacijos fizinis įvedimas nebūtų dubliuojamas (kad buhalteriui nereikėtų rankytėmis suvedinėti vadybininko išrašytos sąskaitos).

Business inteligence sprendimuose (pvz., Microsoft Power BI, Business objects ir t.t.) info juda viena kryptimi: iš n šaltinių į vieną bendrą ataskaitų "modulį".
Business integration sprendimuose (pvz., Mule ESB, Talend ESB ir t.t.) info juda visomis kryptimis tarp visų sistemų.

Apskaita5 jau pusantrų metų turi galimybę eksportuoti SAF-T failus.

Kokia prasme? Kad integracija individuali priklausomai nuo visu jungiamu sistemu, tai savaime suprantama.

Buhalterinės apskaitos sistema visada būna tik viena, tačiau ją galima sujungti su įvairiomis verslo valdymo sistemomis (CRM, sandėliai, kasos, bilingas ir t.t.) ir automatizuoti apskaitos duomenų judėjimą, kad nereikėtų vesti duomenų du kartus.

Parašykit programa.apskaita@gmail.com

Gali būti, jei vienas atsistatydino, o savininkai kito nepaskyrė.
Valdyba ir akcininkas neabejotinai gali spręsti, bet dažniausiai pats direktorius paskiria: vidiniams santykiams - įsakymu, išoriniams - išduodamas įgaliojimą.
Teko matyti ir tokį žvėrį, kai direktoriaus daug metų neegzistuoja, o įmonės reikalus tvarko šiaip darbuotojas pagal kadaise buvusio direktoriaus išduotą įgaliojimą. Egzotika, bet formaliai nieko nepažeidžia.

Jei atlyginimas nepriklauso nuo darbo laiko, tiesiog darbo laiką ignoruoti. Be kita ko, pagal fiksuotą grafiką dirbantiems darbuotojams darbo laiko apskaita iš vis neprivaloma. Nustatykit abejose įmonėse standartinį savaitinį grafiką ir viskas, net nieko niekur žymėti nereikės.

Sprendimo forma privatininku atveju nenustatyta, svarbu, kad reikalinga info būtu.

Kaip darbo užmokestis, tik į VDU skaičiavimus neturi pakliūti.

Neturi, nebent bijote, kad gali neišvažiuoti ir pasakyti, kad nieko apie jokią komandiruotę negirdėjo.
Privačiame sektoriuje nereikia įsakymų, pasidarykit laisva ir patogia forma šabloniuką su esminiais komandiruotės duomenimis (kas, kur, kada, kodėl) ir tiek.

Kadangi niekur neparašyta, kad mokėti reikia, reiškia nereikia...

04.24: kelionės 2 val. tenka darbo laikui, apmokama kaip darbas. kelionės 5 val. tenka ne darbo laikui, neapmokama niekaip, suteikiama laisva diena 05.02 arba pridedama diena prie atostogų. Alternatyviai galima pakeisti darbuotojo grafiką tą dieną ir nustatyti, kad darbo laikas nuo 14 iki 22, tada tiesiog darbo užmokestis ir viskas.
05.01: šventinė diena, t.y. ne darbo, mokėti nereikia nieko, suteikti laisvą dieną 05.02 arba pridėti dieną prie atostogų (čia įskaitant ir kompensavimą už 04.24 kelionės laiką).

Tikrinimo formoje yra laukelis - slaptažodis...