Pašalpos ne, bet vdu galima.

Nebus. Jei prašymas bus tenkintas, 08.16 taps poilsio diena, o 08.24 - darbo diena. Elementarus grafiko pakeitimas.

Įdomiai čia, pranešimas sako, kad skaičius neigiamas, o failo teksto ištraukėlėje matosi priešingai...
Pažiūrėsiu.

Kaip visada, siųskite išrašo pavyzdį ir galbūt pavyks išspręsti, jei bankas pernelyg nenutolęs nuo standartų.
Nors su Citadele labai tikėtina, kad standartai jiems iki lemputės.

Vertina pagal išeitinės dydį. Jei 6 mėn., rašliavos egzistavimo fakto pakanka ir jos net neskaito/nevertina turinio. Jei 2 mėn. vertina, ar turinys racionalus.

Charakteristika, kitaip tariant. Ji naudojama išbandymo rezultatų pagrindimui, nes negali pasakyti tiesiog neišlaikei, laisvas, turi būti kažkokie ūkiški paaiškininimai, kas ne taip (per lėtai, nesiseka komandinis darbas, chroniškai nepavyksta rasti prekių sandėlyje ir t.t.). Teismai nevertina charakteristikų turinio ar formos, tik jų buvimą. Tai net ne teisinis dokumentas, juos laisvu stiliumi rašo išbandomą darbuotoją prižiūrintys darbuotojai.
Tuo pačiu principu galima atleisti darbuotoją ir "darbdavio valia", bet retai daroma, nes brungu, 6 mėn. išeitinė. Darbuotojas turi konkrečiai daugiau žalos, nei naudos daryti, kad ekonomiškai pasiteisintų tokia išmoka.

Dar gali būti darbuotojų vertinimo sistema. Tipiškai veikia taip:
1. Metų pradžioje darbuotojas su vadovu pasidaro planuojamus pasiekti metinius rezultatus;
2. Metų gale tiesioginis vadovas įvertina pasiekimus.
Priklausomai nuo (ne)pasiekimų gali keistis premijavimas, o taip pat nustačius papildomą terminą darbo rezultatų gerinimui, galima ir atleisti darbuotoją su 2 mėn. išeitine.

IT kataloge su dešiniu pelės mygtuku, tada nauja operacija ir sąskaitos keitimas. Operacija nuo jos datos perkels likutį į naują sąskaitą. T.y. keitimas nėra ir negali būti retrospektyvus.

Taip. Užmokestis už pagrindinį ir papildomą darbą skaičiuojamas atskirai, pagal kiekvienam iš jų nustatytas (vidutines) darbo laiko normas ir faktiškai dirbtų valandų kiekį.
Kaip suprantu buvo sutarta laikinai sumažinti pagrindinio darbo (vidutinę) darbo laiko normą, nemažinant darbo užmokesčio. Tas daroma atitinkamu darbo sutarties pakeitimu.



Taip.



Atostogos kaupiamos ir suteikiamos tik pagal pagrindinį darbą. (bent jau toks vyraujantis požiūris)
Atostoginiai apskaičiuojami atskirai pagal pagrindinį ir papildomą. Konkrečią metodiką pasirenka pačios įmonės. Svarbu tik kad darbuotojui atostogų laikotarpiu būtų išlaikytas daugmaž toks pats bendras pajamų lygis lyg jis dirbtų. Pvz., galima naudoti darbo dienų koeficientą (kiek d.d. vidutiniškai tenka 100 k.d. ar pan.), tada dauginti koeficientą iš atostogų trukmės k.d. ir dienos VDU.



Taip.

Peržiūrėjau, visos klaidos vienodos. Pas mane amortizaciją su minusu rodė. Pataisyta vakar.
Čia taip suprantu neskubu? Nes tingisi vien dėl tokios smulkmenos atnaujinimą kelti...

Reikia visų pavyzdžių. Šitą pataisiau, minusus buvau pražiūrėjęs.

Programos naudojimas su MySQL nemokantiems jo valdyti primygtinai nerekomenduojamas.

MySQL serveris kritęs. Reikia paleisti rankiniu būdu ir aiškintis, kas jam nutiko.

Jei kažko ypač gudraus neprichimičinsit susitarimo tekste, neims.

Atleisti pagal ir atleidimo formuluotė yra skirtingi dalykai. Pagrindas - reali teisinė priežastis. Formuluotė - priežastis, rodoma išorei, pvz., SODRAI. Nors naujame kodekse, skirtingai nuo seno ši sąvoka nevartojama, bet ir nėra nieko, kas draustų šalims susitarti dėl formuluotės, kuri skirtųsi nuo teisinio pagrindo.

Taip. Iš esmės visą apskaitos duombazę matys.

Po trijų metų (t.y. suėjus senačiai) DU skolą nurašyti į pajamas.

GPM ne, nes neišmokėta. Kai (jei) išmokėsit, tada ir GPM apmokestinsit. Iki tol tik SODRA.

1) "Jūs neatvykote į darbą [kada]. Prašome iki [kada] paaiškinti neatvykimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius dokumentus."
2) Klausimas neaiškus.
3) Standartinės darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos:
a) neteisėti veiksmai - šiuo atveju neatvykimas į darbą be pateisinamų priežasčių;
b) kaltė (tyčia arba neatsargumas) - šiuo atveju priklausytų nuo darbuotojo pozicijos, bet kaip minimum neatsargumas;
c) nuostoliai - šiuo atveju jums geriau žinoti, bet reikia kažkaip dokumentiškai įrodyti konkretų dydį;
d) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių - šiuo atveju jums geriau žinoti, bet reikia kažkaip dokumentiškai įrodyti, kad nuostoliai buvo patirti būtent dėl darbuotojo dingimo.

Turint omenyje, kad laikotarpiai visai nebūtinai mėnesiais, o ir mėnesių trukmė biskį skirtinga, rekomenduotina imti stažo laikotarpį k.d. ir tada pagal formulę:
[metinė norma k.d. arba d.d.] * [stažo laikotarpis k.d.] / 365

Skirtingai nuo komandiruočių kilnojamam pobūdžiui nebūtini išvykimai į kitą miestą, pvz., troleibuso vairuotojas.

Jei grafikas fiksuotas - 24 d.d.; jei ne - 28 k.d. Įmonė taip pat turi teisę nuspręsti vietoje 24 d.d. taikyti 28 k.d.

VMI kada nors yra užkliuvę formalūs kasos pažeidimai, pvz., kasos knygos nespausdinimas iš programos?

Kokios klaidos? Kur tiksliai įkėlus?

Versija 2.0 galiojo berods iki kovo, dabar galioja versija 2.01. VMI atnaujino.

Kaip logiškai gali laikas pridedamas prie atostogų netapti atostogų sudedamąja dalimi?.. Jei tai būtų papildomas apmokamas poilsio laikas, kaip buvo sename kodekse, tai taip ir būtų parašyta. VDI gi niekada nepasižymėjo draugyste su logika.

Jei norite, galima nutraukinėti šalių susitarimu, jame be kita ko pridedant punktą, kad šalys susitaria dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės - Darbo kodekso 57 str. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Tada sodra matys būtent 57 str. ir darbuotojas gaus ilgalaikio darbo išmoką.
Išbandyta daug kartų, šiais metais man net teismas patvirtino taikos sutartį su tokia išlyga.

Jei pridedi prie atostogų, tai tiesiog tampa atostogų dalimi. Turėjo 10 d.d./k.d. nepanaudotų atostogų, dabar turės 11 d.d./k.d. nepanaudotų atostogų.

Kol veiklos nėra, nebūtina.

Teismų praktikos dar nėra. Per mažos sumos, kad vien dėl to iki pat Aukščiausiojo teismo bylinėtis.
Mano nuomonė, skirtingai nuo VDI, pagrįsta sveiku protu ir Darbo kodekso tekstu:
- jei kelionės laikas būtų darbo laikas, gautume dovanų krūvą paradoksų - negalėtų būti kelionės laiko nesutampančio su darbo laiku, nes kelionė visada būtų darbo laikas; kelionės po darbo valandų būtų geriausiu atveju viršvalandžiai, o blogiausiu - darbu poilsio laiku, t.y. tektų apmokėti 1,5 - 2 kartus už tokį laiką; ilgos kelionės taptų neįmanomos dėl darbo laiko apribojimų, pvz., darbo laikas su viršvalandžiais per dieną negali viršyti 12 val. ir t.t.
- kelionė tikrai ne toks krūvis, kaip viršvalandinis darbas, kad būtų atlyginama vienodai.

Bendras\DB struktūra
Jei nepadės, programos instaliacijos klaida, reikia perinstaliuoti.

Neteisi inspekcija. Kelionė į laikiną funkcijos atlikimo vietą ir kelionė į komandiruotę yra skirtingi dalykai. Jei buhalterė važiuoja į VMI, tai tas važiavimo laikas - jos darbo laikas, bet tikrai ne komandiruotė. Pagaliau sveikas protas sako, kad už kelionę negali būti atlyginama tiek pat, kiek už darbą poilsio dieną.