Tax.lt narys Niemand
- Tax.lt narys nuo
- 2007-05-10
- Miestas / vietovė
- Vilnius
- Profesija
- Teisininkas
- Niemand
- forume parašė 4934 žinučių
Naujausios žinutės:
2017-06-28 22:23
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362717
admin123 rašė:
Niemand rašė:
admin123 rašė:
Ar tiesa kad dirbantiems kvalifikuota darba nebus galima moketi MMA?
Jei nustatytas tokiam darbuotojui sutarti bazinis atlyginimas MMA + priedas prie atlyginimo direktoriaus isakymu, tai reikia nuo liepos 1 d. pasikeisti ta punkta ir nurodyti didesni atlyginima? Ar uztenka tieziog nepamirsti priedeti priedo?
Tiesa, du įskaitant priedus ne mažiau mma.
Ar labai kvailai atrodys jei nusimatysim kad fiksuotas DU MMA + 2% nuo MMA + kintantis priedas pagal apmokejimo sitema
Žiūrint koks tas kintamas gausis. Nedraudžiama kvalifikuotiems mma + kintamas priedas, net pavienį mėnesį gali gautis nulinis priedas ir mma sumoje (jei gaunasi pgl rezultatus ekskliuzyviais atvejais taip), čia vidutiniškai svarbu, bet nieks nežino, kiek tas vidutinis suminis du turi būt virš mma. Čia tik LAT po 3-4 metų išaiškins.
admin123 rašė:
Niemand rašė:
admin123 rašė:
Ar tiesa kad dirbantiems kvalifikuota darba nebus galima moketi MMA?
Jei nustatytas tokiam darbuotojui sutarti bazinis atlyginimas MMA + priedas prie atlyginimo direktoriaus isakymu, tai reikia nuo liepos 1 d. pasikeisti ta punkta ir nurodyti didesni atlyginima? Ar uztenka tieziog nepamirsti priedeti priedo?
Tiesa, du įskaitant priedus ne mažiau mma.
Ar labai kvailai atrodys jei nusimatysim kad fiksuotas DU MMA + 2% nuo MMA + kintantis priedas pagal apmokejimo sitema
Žiūrint koks tas kintamas gausis. Nedraudžiama kvalifikuotiems mma + kintamas priedas, net pavienį mėnesį gali gautis nulinis priedas ir mma sumoje (jei gaunasi pgl rezultatus ekskliuzyviais atvejais taip), čia vidutiniškai svarbu, bet nieks nežino, kiek tas vidutinis suminis du turi būt virš mma. Čia tik LAT po 3-4 metų išaiškins.
2017-06-28 21:53
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362715
admin123 rašė:
Ar tiesa kad dirbantiems kvalifikuota darba nebus galima moketi MMA?
Jei nustatytas tokiam darbuotojui sutarti bazinis atlyginimas MMA + priedas prie atlyginimo direktoriaus isakymu, tai reikia nuo liepos 1 d. pasikeisti ta punkta ir nurodyti didesni atlyginima? Ar uztenka tieziog nepamirsti priedeti priedo?
Tiesa, du įskaitant priedus ne mažiau mma.
admin123 rašė:
Ar tiesa kad dirbantiems kvalifikuota darba nebus galima moketi MMA?
Jei nustatytas tokiam darbuotojui sutarti bazinis atlyginimas MMA + priedas prie atlyginimo direktoriaus isakymu, tai reikia nuo liepos 1 d. pasikeisti ta punkta ir nurodyti didesni atlyginima? Ar uztenka tieziog nepamirsti priedeti priedo?
Tiesa, du įskaitant priedus ne mažiau mma.
2017-06-28 17:19
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362710
martynas05 rašė:
Supuokle rašė:
Jeigu darbuotojas turi neigaluma ir gauna 25 darbo dienas atostogu, uz staza jau nebegali imti?
šitas klausimas ir man aktualus, ar pagal naują DK neįgaliems prie 25 darbo dienų prisidės darbo dienos už stažą?
ačiū.
2017 m. birželio 21 d. LRV nutarimu Nr. 496: "Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos."
martynas05 rašė:
Supuokle rašė:
Jeigu darbuotojas turi neigaluma ir gauna 25 darbo dienas atostogu, uz staza jau nebegali imti?
šitas klausimas ir man aktualus, ar pagal naują DK neįgaliems prie 25 darbo dienų prisidės darbo dienos už stažą?
ačiū.
2017 m. birželio 21 d. LRV nutarimu Nr. 496: "Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos."
2017-06-28 16:50
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362705
Agniete01 rašė:
O tikrai reikia naujoj DS nurodyti darbuotojo Sodros kodą?
Ne, bet aš chamiakas informacijos rinkimo atžvilgiu
Agniete01 rašė:
O tikrai reikia naujoj DS nurodyti darbuotojo Sodros kodą?
Ne, bet aš chamiakas informacijos rinkimo atžvilgiu
2017-06-28 16:49
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362704
Kristinanda rašė:
O darbuotojus juk nereikia pasirašytinai supažindinti su DK pasikeitimais. tiesiog suteikti info kaip jus ir saket laisva forma ir tiek.
Teisinės pareigos nėra, bet dėl psichologinių priežasčių, siekiant mažinti stresą darbe, primygtinai rekomenduojama. Formą pasirinkti pagal kolektyvui priimtiniausią, galima žodžiu, galima raštu/emailu, galima DUK daryti ar bet kaip kitaip, bile kolektyvas nestresuotų.
Kristinanda rašė:
O darbuotojus juk nereikia pasirašytinai supažindinti su DK pasikeitimais. tiesiog suteikti info kaip jus ir saket laisva forma ir tiek.
Teisinės pareigos nėra, bet dėl psichologinių priežasčių, siekiant mažinti stresą darbe, primygtinai rekomenduojama. Formą pasirinkti pagal kolektyvui priimtiniausią, galima žodžiu, galima raštu/emailu, galima DUK daryti ar bet kaip kitaip, bile kolektyvas nestresuotų.
2017-06-28 16:44
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362702
Serebro rašė:
martynas05 rašė:
Niemand rašė:
Vat medikai prieš savaitę net šakos kolektyvinę sutartį pasirašė, kad tik išvengti atostogų labirintų.
Jūs man galite paaiškinti kaip čia su tais medikais? Tai jiems negalioja naujas dk? Nepersiskaičiuoja atostogos į darbo dienas?
Pasirašius kolektyvinę sutartį iki naujo DK, ji galios iki 2018.06.30 dienos. Vadinasi, jei kolektyvinėje įvardinta 28 k.d., tai jas ir skaičiuosi k.d.
Berods tą terminą iki 2020 pratęsė, bet nagrinėjamu atveju kolektyvinė nebūtina, pakanka darbo tvarkos taisyklių, nes darbo sąlygos pagerinamos ar kaip minimum nepabloginamos.
Serebro rašė:
martynas05 rašė:
Niemand rašė:
Vat medikai prieš savaitę net šakos kolektyvinę sutartį pasirašė, kad tik išvengti atostogų labirintų.
Jūs man galite paaiškinti kaip čia su tais medikais? Tai jiems negalioja naujas dk? Nepersiskaičiuoja atostogos į darbo dienas?
Pasirašius kolektyvinę sutartį iki naujo DK, ji galios iki 2018.06.30 dienos. Vadinasi, jei kolektyvinėje įvardinta 28 k.d., tai jas ir skaičiuosi k.d.
Berods tą terminą iki 2020 pratęsė, bet nagrinėjamu atveju kolektyvinė nebūtina, pakanka darbo tvarkos taisyklių, nes darbo sąlygos pagerinamos ar kaip minimum nepabloginamos.
2017-06-28 16:10
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362690
a) sutartis daryta darbdavio naudai, ne darbuotojo, t.y. įstatymo reikalaujamas minimumas plius elektroninė erdvė patogumui;
b) darbo tvarkos taisyklės, pareigybių aprašymai, kitose įmonėse gali būti įvairių kitokių tvarkų, nuostatų ir pan. Papildomai darbo tarybos "inicijavimas" ir 2 vnt. politikų (lygios galimybės ir asmens duomenys).
b) darbo tvarkos taisyklės, pareigybių aprašymai, kitose įmonėse gali būti įvairių kitokių tvarkų, nuostatų ir pan. Papildomai darbo tarybos "inicijavimas" ir 2 vnt. politikų (lygios galimybės ir asmens duomenys).
2017-06-28 15:59
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362685
Kristinanda rašė:
Niemand rašė:
Kristinanda rašė:
Sveiki. Sakykite ar teisingai darysiu jei turedama seną DS as surasysiu naują pakoreguodama tik DK straipsnius pagal naujajį kodeksa? jei as nieko daugiau nekeiciu tik senoje darbo sutartyje nurodytus straipsnius?
taip pat surinksiu visų darbuotojų sutikimus. O gal tiesiog reikia nerasyti sutarciu o tik skelbimų lentoje pakabinti kad nuo 2017-07-01 keiciasi DK ir vadovaujantis juo bus pakeisti darbo sutartyse nurodyti straipsniai?
Kaip Jūs darysite? pasidalinkite info
a) padarysite absoliučiai teisėta ir absoliučiai bereikalingą darbą;
b) nedarysim su galiojančiom sutartim absoliučiai nieko, keisim tik norminę dokumentaciją;
c) darbuotojams informaciją suteikti laisva forma, įvertinus jų kiekį, keliamus klausimus ir psichologinį klimatą.
Gal galite placiau apie b ir c punktus? Imonėje turim 55 darbuotojus ir visų jų darbo sutartys yra neterminuotos. O naujus darbuotojus darbinant kokia forma naudosite?
Ką plačiau?
Kristinanda rašė:
Niemand rašė:
Kristinanda rašė:
Sveiki. Sakykite ar teisingai darysiu jei turedama seną DS as surasysiu naują pakoreguodama tik DK straipsnius pagal naujajį kodeksa? jei as nieko daugiau nekeiciu tik senoje darbo sutartyje nurodytus straipsnius?
taip pat surinksiu visų darbuotojų sutikimus. O gal tiesiog reikia nerasyti sutarciu o tik skelbimų lentoje pakabinti kad nuo 2017-07-01 keiciasi DK ir vadovaujantis juo bus pakeisti darbo sutartyse nurodyti straipsniai?
Kaip Jūs darysite? pasidalinkite info
a) padarysite absoliučiai teisėta ir absoliučiai bereikalingą darbą;
b) nedarysim su galiojančiom sutartim absoliučiai nieko, keisim tik norminę dokumentaciją;
c) darbuotojams informaciją suteikti laisva forma, įvertinus jų kiekį, keliamus klausimus ir psichologinį klimatą.
Gal galite placiau apie b ir c punktus? Imonėje turim 55 darbuotojus ir visų jų darbo sutartys yra neterminuotos. O naujus darbuotojus darbinant kokia forma naudosite?
Ką plačiau?
2017-06-28 15:55
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362682
spring rašė: Kaip savaitėmis skaičiuoti?
Savaitė Žemės planetoje visada lygi 7 kalendorinėms dienoms ir niekaip kitaip, čia kaip kilometras ir metras. Jei netikit, rašykit paklausimą Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto Astronomijos katedrai
spring rašė: Kaip savaitėmis skaičiuoti?
Savaitė Žemės planetoje visada lygi 7 kalendorinėms dienoms ir niekaip kitaip, čia kaip kilometras ir metras. Jei netikit, rašykit paklausimą Vilniaus Universiteto Fizikos fakulteto Astronomijos katedrai
2017-06-28 15:52
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362680
Serebro rašė:
Ačiū. Jūs kažkodėl vieną dieną pametėt, aš suskaičiuoju 296 k.d., tai arba pirmos, arba paskutinės jūs nepridėjote. Bet man aktualu buvo tos pravaikštos, o pagal jūsų skaičiavimą matau, kad teisingai atėmiau.
Iš klausimo formuluotės nėjo suprasti, kurias kraštines datas sumuoti
Serebro rašė:
Ačiū. Jūs kažkodėl vieną dieną pametėt, aš suskaičiuoju 296 k.d., tai arba pirmos, arba paskutinės jūs nepridėjote. Bet man aktualu buvo tos pravaikštos, o pagal jūsų skaičiavimą matau, kad teisingai atėmiau.
Iš klausimo formuluotės nėjo suprasti, kurias kraštines datas sumuoti
2017-06-28 15:49
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362678
Kristinanda rašė:
Sveiki. Sakykite ar teisingai darysiu jei turedama seną DS as surasysiu naują pakoreguodama tik DK straipsnius pagal naujajį kodeksa? jei as nieko daugiau nekeiciu tik senoje darbo sutartyje nurodytus straipsnius?
taip pat surinksiu visų darbuotojų sutikimus. O gal tiesiog reikia nerasyti sutarciu o tik skelbimų lentoje pakabinti kad nuo 2017-07-01 keiciasi DK ir vadovaujantis juo bus pakeisti darbo sutartyse nurodyti straipsniai?
Kaip Jūs darysite? pasidalinkite info
a) padarysite absoliučiai teisėta ir absoliučiai bereikalingą darbą;
b) nedarysim su galiojančiom sutartim absoliučiai nieko, keisim tik norminę dokumentaciją;
c) darbuotojams informaciją suteikti laisva forma, įvertinus jų kiekį, keliamus klausimus ir psichologinį klimatą.
Kristinanda rašė:
Sveiki. Sakykite ar teisingai darysiu jei turedama seną DS as surasysiu naują pakoreguodama tik DK straipsnius pagal naujajį kodeksa? jei as nieko daugiau nekeiciu tik senoje darbo sutartyje nurodytus straipsnius?
taip pat surinksiu visų darbuotojų sutikimus. O gal tiesiog reikia nerasyti sutarciu o tik skelbimų lentoje pakabinti kad nuo 2017-07-01 keiciasi DK ir vadovaujantis juo bus pakeisti darbo sutartyse nurodyti straipsniai?
Kaip Jūs darysite? pasidalinkite info
a) padarysite absoliučiai teisėta ir absoliučiai bereikalingą darbą;
b) nedarysim su galiojančiom sutartim absoliučiai nieko, keisim tik norminę dokumentaciją;
c) darbuotojams informaciją suteikti laisva forma, įvertinus jų kiekį, keliamus klausimus ir psichologinį klimatą.
2017-06-28 15:46
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362677
Supuokle rašė: Tuomet sukauptas atostogas uz staza iki liepos 1 dienos reikia perskaiciuoti i darbo dienas? Ar as gerai suprantu?
Bijau, kad po šio nutarimo jau niekas nieko nebesupranta, bent jau aš šoke. Suteikinėt daliai darbuotojų darbo, o daliai kalendorinėmis dienomis - idiotizmas, bet bala nematę, išsprendžiama. Bet suteikinėti tam pačiam darbuotojui dalį atostogų kalendorinėmis dienomis, o dalį darbo dienomis, čia jau virš visko.
P.S. Kefyrinėje įmonėje paprasčiausia darbo tvarkos taisyklėse įsikalti, kad visiems viskas visada kalendorinėmis, ir gyventi nebandant surasti logikos ten, kur jos nėra. Vat medikai prieš savaitę net šakos kolektyvinę sutartį pasirašė, kad tik išvengti atostogų labirintų.
Supuokle rašė: Tuomet sukauptas atostogas uz staza iki liepos 1 dienos reikia perskaiciuoti i darbo dienas? Ar as gerai suprantu?
Bijau, kad po šio nutarimo jau niekas nieko nebesupranta, bent jau aš šoke. Suteikinėt daliai darbuotojų darbo, o daliai kalendorinėmis dienomis - idiotizmas, bet bala nematę, išsprendžiama. Bet suteikinėti tam pačiam darbuotojui dalį atostogų kalendorinėmis dienomis, o dalį darbo dienomis, čia jau virš visko.
P.S. Kefyrinėje įmonėje paprasčiausia darbo tvarkos taisyklėse įsikalti, kad visiems viskas visada kalendorinėmis, ir gyventi nebandant surasti logikos ten, kur jos nėra. Vat medikai prieš savaitę net šakos kolektyvinę sutartį pasirašė, kad tik išvengti atostogų labirintų.
2017-06-28 12:29
Programinė įranga »
Nemokama apskaitos programa »
#1362643
Ancksi rašė:
Sveiki,
Gal kas gali apšviesti. Gavome įmonę su likučiais (2016-04-30). Deriname skolas su klientais ir pasirodė, kad jie skolas yra apmokėję - atsiuntė pavedimo kopijas (pavedimai iki 2016-04-30). Kaip man nurašyti "skolas" kurių net ir neturi būti?
Tai ne programos klausimas, bet iš atminties pgl. buh pažymą kredituojat pirkėjus ir debetuojat veiklos rezultatą. Detaliau VAS apie klaidų taisymą perspektyviniu arba retrospektyviniu būdu.
Ancksi rašė:
Sveiki,
Gal kas gali apšviesti. Gavome įmonę su likučiais (2016-04-30). Deriname skolas su klientais ir pasirodė, kad jie skolas yra apmokėję - atsiuntė pavedimo kopijas (pavedimai iki 2016-04-30). Kaip man nurašyti "skolas" kurių net ir neturi būti?
Tai ne programos klausimas, bet iš atminties pgl. buh pažymą kredituojat pirkėjus ir debetuojat veiklos rezultatą. Detaliau VAS apie klaidų taisymą perspektyviniu arba retrospektyviniu būdu.
2017-06-28 12:26
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362641
Serebro rašė:
Gal galite patikrinti ar gerai suskaičiavau sukauptas atostogų dienas:
Darbuotojui priklauso 28 k.d. Dirbo 2016.09.06 iki 2017.06.28. Tame tarpe 5 d.d. (7 k.d.) pravaikštos dėl nepateisinamos priežasties. Suskaičiavau 22,17 k.d. Ar gerai?
Man gaunasi 22,09315 = (295 k.d. - 7 k.d.) * 28 k.d./m. / 365 k.d./m.
, skirtumas gali būti dėl kraštinių datų įskaitymo arba apvalinimo.
Serebro rašė:
Gal galite patikrinti ar gerai suskaičiavau sukauptas atostogų dienas:
Darbuotojui priklauso 28 k.d. Dirbo 2016.09.06 iki 2017.06.28. Tame tarpe 5 d.d. (7 k.d.) pravaikštos dėl nepateisinamos priežasties. Suskaičiavau 22,17 k.d. Ar gerai?
Man gaunasi 22,09315 = (295 k.d. - 7 k.d.) * 28 k.d./m. / 365 k.d./m.
, skirtumas gali būti dėl kraštinių datų įskaitymo arba apvalinimo.
2017-06-28 12:20
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362638
Beje, papildomų atostostogų tvarka sukelia šalutines pasekmes. Pagal galiojančią tvarką už kilnojamą darbo pobūdį prisidėdavo dienų tik tada, jei už tai buvo mokama atitinkama kompensacija, o pagal naują - už kilnojamą pobūdį savaime. T.y. visi vairuotojai gaus plius 2 d. atostogų.
Ir dar visame nutarime siūloma sumuoti metrus ir kilogramus.
Jei sumininkui atostogas suteikinėsim ir skaičiuosim kalendorinėm ir dar gaus už stažą kažkokiu stebuklingu būdu reikės paskaičiuoti 28 k.d. paprastų atostogų + 3 d.d. papildomų atostogų. Kaipgi autoriai siūlytų daryti kaupimus, kai mato vnt skiriasi?.. (analogiškai su pailgintomis atostogomis "5 savaičių ir vienos darbo dienos trukmės pailgintos atostogos")
Ir dar visame nutarime siūloma sumuoti metrus ir kilogramus.
Jei sumininkui atostogas suteikinėsim ir skaičiuosim kalendorinėm ir dar gaus už stažą kažkokiu stebuklingu būdu reikės paskaičiuoti 28 k.d. paprastų atostogų + 3 d.d. papildomų atostogų. Kaipgi autoriai siūlytų daryti kaupimus, kai mato vnt skiriasi?.. (analogiškai su pailgintomis atostogomis "5 savaičių ir vienos darbo dienos trukmės pailgintos atostogos")
2017-06-28 12:14
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362635
mariska rašė:
Niemand rašė:
suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką.[/i]"
Niemand, o pagal kokį grafiką. Pagal atostogaujamo mėnesio? Va čia ir lieka klaustukas. Kokį laiką imti ir kaip apskaičiuoti, jei darbuotojo darbo laikas yra kintamas. Dėl suminės viskas tvarkoje, nes paimi pagal DS vidutinę savaitės trukmę ir apskaičiuoji, o jeigu tiesiog kinta? Vieną mėn 4 val., kita 6 val. o va atostogaujamą po 2 val.
Dar viena spraga, viena iš n kitų
mariska rašė:
Niemand rašė:
suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką.[/i]"
Niemand, o pagal kokį grafiką. Pagal atostogaujamo mėnesio? Va čia ir lieka klaustukas. Kokį laiką imti ir kaip apskaičiuoti, jei darbuotojo darbo laikas yra kintamas. Dėl suminės viskas tvarkoje, nes paimi pagal DS vidutinę savaitės trukmę ir apskaičiuoji, o jeigu tiesiog kinta? Vieną mėn 4 val., kita 6 val. o va atostogaujamą po 2 val.
Dar viena spraga, viena iš n kitų
2017-06-28 12:00
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362632
mariska rašė:
Girele rašė:
[
Yra. "5.6. Vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės. "
Girele, aš apie laiko koeficiantą,kuri skaičiuodavome, kai lygindavome darbuotojo darbo grafiką su įmonės nustatytų darbo grafiku. Niekur nerandu ką daryti, kai darbuotojo darbo laikas šokinė. Vieną mėn 4 val. per dieną, kitą 6 val., o poto vėl 4 valandos. Kai jis išeina atostogų - už kiek valandų jam apmokėti?
Mano supratimu, tas lieka, tik nekorektiškai suformuluota 6 p.: "Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalis ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką."
Autoriai tik pamiršo, kad kalendorinėmis dienomis atostogos suteikiamos ne tik šnipams, bet ir paprastiems piliečiams, dirbantiems pgl suminę.
mariska rašė:
Girele rašė:
[
Yra. "5.6. Vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės. "
Girele, aš apie laiko koeficiantą,kuri skaičiuodavome, kai lygindavome darbuotojo darbo grafiką su įmonės nustatytų darbo grafiku. Niekur nerandu ką daryti, kai darbuotojo darbo laikas šokinė. Vieną mėn 4 val. per dieną, kitą 6 val., o poto vėl 4 valandos. Kai jis išeina atostogų - už kiek valandų jam apmokėti?
Mano supratimu, tas lieka, tik nekorektiškai suformuluota 6 p.: "Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalis ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką."
Autoriai tik pamiršo, kad kalendorinėmis dienomis atostogos suteikiamos ne tik šnipams, bet ir paprastiems piliečiams, dirbantiems pgl suminę.
2017-06-27 17:19
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362526
virbuh rašė:
.
rašė: Mažoje įmonėje, sukviesčiau darbuotojus ir pasiūlyčiau atsakyti į kylančius klausimus.
Didelėje - pasiūlyčiau visiems teikti klausimus ir iš to sukurpčiau DUK.
Bet Informacija turi būti pateikta darbuotojui neatlygintinai, pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu
Mažose įmonėse dar juk algos yra 380, dar jas reikia keisti...
Aš gi nesiūlau konsultacijų apmokestinti
Raštu pateikiama tik esant tokiam darbuotojo pageidavimui. Bendro pobūdžio info pateikiama ir įvairios baimės sklaidomos žodžiu daug efektyviau nei biurokratiškai ant popieros pagal įstatymo punktelius.
Tai ne ta popiera, kuri sukelia kažkokias teisines pasekmes (kaip koks pvz įspėjimas), o ir 44 str. taikomas bus pasikeitimams, įvyksiantiems po DK įsigaliojimo, o ne dėl įsigaliojimo. Įsigaliojimo įstatymas nenumato darbdavių prievolės informuoti darbuotojus apie patį naują kodeksą. Todėl šiuo aspektu geriau žiūrėti kolektyvo nuotaikų, o ne biurokratijos.
Minimumas - pasitaikantis reikalas nepriklausomai nuo gabaritų. Jei tokių kvalifikuotų minimalščikų pora, keisčiau darbo sutartis. Jei daug, vienu bendru įsakymu skirčiau priedus, preambulėje įdėčiau nuorodą į naujojo kodekso nuostatas dėl minimalaus ir kvalifikuoto darbo bei priedų kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies.
virbuh rašė:
.
rašė: Mažoje įmonėje, sukviesčiau darbuotojus ir pasiūlyčiau atsakyti į kylančius klausimus.
Didelėje - pasiūlyčiau visiems teikti klausimus ir iš to sukurpčiau DUK.
Bet Informacija turi būti pateikta darbuotojui neatlygintinai, pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu
Mažose įmonėse dar juk algos yra 380, dar jas reikia keisti...
Aš gi nesiūlau konsultacijų apmokestinti
Raštu pateikiama tik esant tokiam darbuotojo pageidavimui. Bendro pobūdžio info pateikiama ir įvairios baimės sklaidomos žodžiu daug efektyviau nei biurokratiškai ant popieros pagal įstatymo punktelius.
Tai ne ta popiera, kuri sukelia kažkokias teisines pasekmes (kaip koks pvz įspėjimas), o ir 44 str. taikomas bus pasikeitimams, įvyksiantiems po DK įsigaliojimo, o ne dėl įsigaliojimo. Įsigaliojimo įstatymas nenumato darbdavių prievolės informuoti darbuotojus apie patį naują kodeksą. Todėl šiuo aspektu geriau žiūrėti kolektyvo nuotaikų, o ne biurokratijos.
Minimumas - pasitaikantis reikalas nepriklausomai nuo gabaritų. Jei tokių kvalifikuotų minimalščikų pora, keisčiau darbo sutartis. Jei daug, vienu bendru įsakymu skirčiau priedus, preambulėje įdėčiau nuorodą į naujojo kodekso nuostatas dėl minimalaus ir kvalifikuoto darbo bei priedų kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies.
2017-06-27 16:46
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362522
virbuh rašė:
rašė: Variantas 3 - galiojančias sutartis palikti ramybėje ir perrašyti tik prie progos.
O kaip pagal DK 44 st supažindinsit?
Mažoje įmonėje, sukviesčiau darbuotojus ir pasiūlyčiau atsakyti į kylančius klausimus.
Didelėje - pasiūlyčiau visiems teikti klausimus ir iš to sukurpčiau DUK.
Biudžetinėje - daryčiau formalų raštą pgl. 44 str. (šiaip jis taikomas tik į ateitį, be to, su nauju kodeksu iš sąrašo pasikeičia tik atostogų trukmė daliai darbuotojų ir įspėjimo terminai, bet biurokratija biudžetinėje dalykas šventas, net iš šiurkščių pažeidimų sąrašo išbraukė) plius vieną iš aukščiau minėtų būdų dėl psichologinių priežasčių.
virbuh rašė:
rašė: Variantas 3 - galiojančias sutartis palikti ramybėje ir perrašyti tik prie progos.
O kaip pagal DK 44 st supažindinsit?
Mažoje įmonėje, sukviesčiau darbuotojus ir pasiūlyčiau atsakyti į kylančius klausimus.
Didelėje - pasiūlyčiau visiems teikti klausimus ir iš to sukurpčiau DUK.
Biudžetinėje - daryčiau formalų raštą pgl. 44 str. (šiaip jis taikomas tik į ateitį, be to, su nauju kodeksu iš sąrašo pasikeičia tik atostogų trukmė daliai darbuotojų ir įspėjimo terminai, bet biurokratija biudžetinėje dalykas šventas, net iš šiurkščių pažeidimų sąrašo išbraukė) plius vieną iš aukščiau minėtų būdų dėl psichologinių priežasčių.
2017-06-27 16:22
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362518
Girele rašė:
Niemand rašė:
Biudžetinės įstaigos - atskira respublika. Ką aš rašiau taikoma privačiam sektoriui.
Jei žiūrėti į biudžetininkus, ten saugiau išmokėti 10 kartų daugiau, bet pagal teismo sprendimą.
Darbo kodeksas bendras visoms juridinėms formoms. Diskutuojame, kaip reiktų padaryti optimaliai teisingai pagal paskelbtus teisės aktus.
Kaip apeiti, apsuki ir nusukti ir rizikuoti - jau atskira diskusija
Optimaliai padaryti privatininkams ir biudžetininkams neįmanoma - principai skiriasi.
Privatininkai įvertina ginčytinos sumos, rizikos ir sankcijų dydžio klausimą, biudžetininkai gi visais atvejais žiūri biudžetą sprendimo priėmimo metu, nes jiems draudžiama papildomai mokėti, ir ignoruoja riziką bei sankcijas (joms atskira eilutė asignavimuose prireikus).
Rizika - įgimta teisės dalis net normaliomis sąlygomis, o jau su visiškai nauju kodeksu tai iš vis. Tiesiog privatininkai stengiasi riziką nors kiek valdyti, o biudžetininkam pofik, jei ką - "stengiausi valstybės labui".
Girele rašė:
Niemand rašė:
Biudžetinės įstaigos - atskira respublika. Ką aš rašiau taikoma privačiam sektoriui.
Jei žiūrėti į biudžetininkus, ten saugiau išmokėti 10 kartų daugiau, bet pagal teismo sprendimą.
Darbo kodeksas bendras visoms juridinėms formoms. Diskutuojame, kaip reiktų padaryti optimaliai teisingai pagal paskelbtus teisės aktus.
Kaip apeiti, apsuki ir nusukti ir rizikuoti - jau atskira diskusija
Optimaliai padaryti privatininkams ir biudžetininkams neįmanoma - principai skiriasi.
Privatininkai įvertina ginčytinos sumos, rizikos ir sankcijų dydžio klausimą, biudžetininkai gi visais atvejais žiūri biudžetą sprendimo priėmimo metu, nes jiems draudžiama papildomai mokėti, ir ignoruoja riziką bei sankcijas (joms atskira eilutė asignavimuose prireikus).
Rizika - įgimta teisės dalis net normaliomis sąlygomis, o jau su visiškai nauju kodeksu tai iš vis. Tiesiog privatininkai stengiasi riziką nors kiek valdyti, o biudžetininkam pofik, jei ką - "stengiausi valstybės labui".
2017-06-27 16:07
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362507
Girele rašė:
Niemand rašė:
Apibendrinant, tegul ir ne 100 proc., bet daug labiau tikėtina traktuotė, kad ir atleidžiant šiuo metu kompensacija turi būti mokama už visą laiką be ribojimų.
"Tikėtinas" traktuotes galima taikyti savo rizika ir atsakomybe, "formalias" - teisiškai teisingai.
Ir ne visos traktuotės realiai tinka darbuotojo naudai. Pvz. biudžetiniame sektoriuje - jei "sutraktuosi" tokį pritemptą klausimą darbuotojo naudai, įstaigos vadovas ar buhalteris gaus nuobaudą už netinkamą valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, o išmokėtos sumos bus išieškomos.
Biudžetinės įstaigos - atskira respublika. Ką aš rašiau taikoma privačiam sektoriui.
Jei žiūrėti į biudžetininkus, ten saugiau išmokėti 10 kartų daugiau, bet pagal teismo sprendimą.
Girele rašė:
Niemand rašė:
Apibendrinant, tegul ir ne 100 proc., bet daug labiau tikėtina traktuotė, kad ir atleidžiant šiuo metu kompensacija turi būti mokama už visą laiką be ribojimų.
"Tikėtinas" traktuotes galima taikyti savo rizika ir atsakomybe, "formalias" - teisiškai teisingai.
Ir ne visos traktuotės realiai tinka darbuotojo naudai. Pvz. biudžetiniame sektoriuje - jei "sutraktuosi" tokį pritemptą klausimą darbuotojo naudai, įstaigos vadovas ar buhalteris gaus nuobaudą už netinkamą valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, o išmokėtos sumos bus išieškomos.
Biudžetinės įstaigos - atskira respublika. Ką aš rašiau taikoma privačiam sektoriui.
Jei žiūrėti į biudžetininkus, ten saugiau išmokėti 10 kartų daugiau, bet pagal teismo sprendimą.
2017-06-27 16:02
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362504
Daliadalia rašė:
Sveiki, būčiau dėkinga už atsakymą, nes trūksta aiškumo.
Seminare (Katsu) aiškino, kad yra du variantai - perrašyti darbo sutartis pagal naują formą, arba antras variantas - prie senos darbo sutarties dėti priedą su punktais, kurie keičiasi, ar naujai įvedami.
Kaip darysite Jūs?
Variantas 3 - galiojančias sutartis palikti ramybėje ir perrašyti tik prie progos.
Daliadalia rašė:
Sveiki, būčiau dėkinga už atsakymą, nes trūksta aiškumo.
Seminare (Katsu) aiškino, kad yra du variantai - perrašyti darbo sutartis pagal naują formą, arba antras variantas - prie senos darbo sutarties dėti priedą su punktais, kurie keičiasi, ar naujai įvedami.
Kaip darysite Jūs?
Variantas 3 - galiojančias sutartis palikti ramybėje ir perrašyti tik prie progos.
2017-06-27 16:00
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362502
Girele rašė:
Niemand rašė:
- į vieną jungti nei senų, nei naujų nerekomenduotina, vienok tiek pgl seną, tiek pgl naują išskiriami atskiri susitarimai;
Na ir kuo remiantis taip jau ir nerekomenduotina?
Teisininkai - priešingai - primygtinai rekomenduoja susitvarkyti darbo sutartis, išmesti neprivalomus punktus, sujungti dvi ar daugiau sutarčių į vieną. Bus ir juridika ir raštvedyba paprastesnė.
VDI konsultacija dar pagal seną SDK:
:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 114 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas vadinamas papildomu darbu. Papildomas darbas – tai kitų, skirtingų nei pagrindinės pareigos, darbo funkcijų atlikimas.
DK 119 straipsnyje nurodoma, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, o dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartimi (civilinėje byla Nr. 3K-3-130/2012) konstatavo, kad papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį.
Sisteminė ir tikslinė DK normų analizė leidžia teigti, kad atskira sutartis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo nesudaroma. Šalims sudarius darbo sutartį, tarp jų atsiranda darbo teisinis santykis, kuris gali būti modifikuojamas, tariantis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo. Pavaldumas darbdaviui išlieka nepakitęs, keičiasi tik darbo teisinio santykio turinys, nes šalys tariasi dėl kitų sąlygų, kurias nustatyti DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar kolektyvinės sutartys nedraudžia. DK reglamentuoja ne tik darbo sutarties sąlygas, bet ir jų pakeitimo tvarką, kuri priklauso nuo sąlygų keitimo priežasties, keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to, kuriam laikui – terminuotai ar neterminuotai – keičiamos sąlygos. Palankiausias darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas yra šalių susitarimas, DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų.
Taigi, jeigu darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip savarankiška darbo sutartis."
Nerekomenduojama, nes susitarimas/sutartis dėl papildomo darbo turi tuos pačius privalomuosius elementus, kaip ir darbo sutartis: darbo funkciją, darbo apmokėjimą ir darbo laiko normą. Jungti į vieną sutartį dvi savarankiškas sutartis, turinčus identišką turinį (dalyką), techniškai nėra teisinga, nors iš principo teisėta. Dėl to šiuo konkrečiu atveju rekomenduoju naudoti atskirą sutartį/susitarimą.
Taip pat rekomenduoju naudoti atskirus susitarimus dėl konfidencialumo (nes tokio susitarimo apimtis smulkiu šriftu 4 lapai, palyginus su kukliais darbo sutarties 2 lapais) bei atskirus susitarimus dėl nekonkuravimo (nes pgl teismų praktiką nekonkuravimas turi būti aiškiai atribotas nuo darbo apmokėjimo, o daryti du viename akivaizdžiai padidina riziką). Visais kitais atvejais rekomenduoju dėti į darbo sutartį (jei tam tikras klausimas pgl teisės aktus privalo būti sutartinis).
Girele rašė:
Niemand rašė:
- į vieną jungti nei senų, nei naujų nerekomenduotina, vienok tiek pgl seną, tiek pgl naują išskiriami atskiri susitarimai;
Na ir kuo remiantis taip jau ir nerekomenduotina?
Teisininkai - priešingai - primygtinai rekomenduoja susitvarkyti darbo sutartis, išmesti neprivalomus punktus, sujungti dvi ar daugiau sutarčių į vieną. Bus ir juridika ir raštvedyba paprastesnė.
VDI konsultacija dar pagal seną SDK:
:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 114 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas vadinamas papildomu darbu. Papildomas darbas – tai kitų, skirtingų nei pagrindinės pareigos, darbo funkcijų atlikimas.
DK 119 straipsnyje nurodoma, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, o dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartimi (civilinėje byla Nr. 3K-3-130/2012) konstatavo, kad papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį.
Sisteminė ir tikslinė DK normų analizė leidžia teigti, kad atskira sutartis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo nesudaroma. Šalims sudarius darbo sutartį, tarp jų atsiranda darbo teisinis santykis, kuris gali būti modifikuojamas, tariantis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo. Pavaldumas darbdaviui išlieka nepakitęs, keičiasi tik darbo teisinio santykio turinys, nes šalys tariasi dėl kitų sąlygų, kurias nustatyti DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar kolektyvinės sutartys nedraudžia. DK reglamentuoja ne tik darbo sutarties sąlygas, bet ir jų pakeitimo tvarką, kuri priklauso nuo sąlygų keitimo priežasties, keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to, kuriam laikui – terminuotai ar neterminuotai – keičiamos sąlygos. Palankiausias darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas yra šalių susitarimas, DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų.
Taigi, jeigu darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip savarankiška darbo sutartis."
Nerekomenduojama, nes susitarimas/sutartis dėl papildomo darbo turi tuos pačius privalomuosius elementus, kaip ir darbo sutartis: darbo funkciją, darbo apmokėjimą ir darbo laiko normą. Jungti į vieną sutartį dvi savarankiškas sutartis, turinčus identišką turinį (dalyką), techniškai nėra teisinga, nors iš principo teisėta. Dėl to šiuo konkrečiu atveju rekomenduoju naudoti atskirą sutartį/susitarimą.
Taip pat rekomenduoju naudoti atskirus susitarimus dėl konfidencialumo (nes tokio susitarimo apimtis smulkiu šriftu 4 lapai, palyginus su kukliais darbo sutarties 2 lapais) bei atskirus susitarimus dėl nekonkuravimo (nes pgl teismų praktiką nekonkuravimas turi būti aiškiai atribotas nuo darbo apmokėjimo, o daryti du viename akivaizdžiai padidina riziką). Visais kitais atvejais rekomenduoju dėti į darbo sutartį (jei tam tikras klausimas pgl teisės aktus privalo būti sutartinis).
2017-06-27 15:47
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362497
virbuh rašė:
manoAdele rašė:
Iki lipos 1 d. atleidiziant darbuotoja sumokami pinigai uz visas nepanaudotas atostogas, po liepos 1 d. tik uz 3 metus?
Ne. nuo 2015.12.01 atleidžiant kompensacija mokama tik ne daugiau kaip už 3 metus.
Iki 2020m atostogauti gali kiek tik nori nors ir už 10 metų, bet jei atleidžiate, tai galit mokėti tik už už ne daugiau 3 metus.
Savo darbuotoją imkit ir išleiskit atostogų dabar, atleidimo prašymą suplėšot
bent už 2 metus(jei sakykim neišnaudojo už 5m), kai jos pasibaigs bent dieną padirbs ir rašys prašymą atleisti, tada pagal naują DK atleisite viską mokėsite (iki 3 m atostoginių).
Tokia traktuotė būtų nelogiška, nes numatytų teisę pasinaudoti atostogomis, bet ne jas kompensuoti. Nujo DK 6 str. 2 d. aiškiai sako, kad "Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai."
Toks veiksmas taip pat sukurtų didžiulę finansinę riziką darbdaviui, nes nesumokėjus visos kompensacijos, o vėliau ją teismui priteisus, papildomai būtų priteistas VDU už neatsiskaitymo laikotarpį.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujo DK 3 str. 7 ir 8 d.d. "naudodamasis dėl darbo sutarties jam tenkančia teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje <...> vietinių norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis." (analogiškai yra ir sename)
Tas reiškia, kad darbdavys gali savo sprendimu nustatyti bet kokias kitokias darbo sąlygas, įskaitant atostogų reguliavimą, jei tai nepablogina darbuotojo padėties,
Suteikdamas/kompensuodamas atostogas be limitų darbdavys tiksliai nieko nepažeis, o limituodamas - greičiausiai pažeis su išplaukiančiomis finansinėmis sankcijomis.
virbuh rašė:
manoAdele rašė:
Iki lipos 1 d. atleidiziant darbuotoja sumokami pinigai uz visas nepanaudotas atostogas, po liepos 1 d. tik uz 3 metus?
Ne. nuo 2015.12.01 atleidžiant kompensacija mokama tik ne daugiau kaip už 3 metus.
Iki 2020m atostogauti gali kiek tik nori nors ir už 10 metų, bet jei atleidžiate, tai galit mokėti tik už už ne daugiau 3 metus.
Savo darbuotoją imkit ir išleiskit atostogų dabar, atleidimo prašymą suplėšot
bent už 2 metus(jei sakykim neišnaudojo už 5m), kai jos pasibaigs bent dieną padirbs ir rašys prašymą atleisti, tada pagal naują DK atleisite viską mokėsite (iki 3 m atostoginių).
Tokia traktuotė būtų nelogiška, nes numatytų teisę pasinaudoti atostogomis, bet ne jas kompensuoti. Nujo DK 6 str. 2 d. aiškiai sako, kad "Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai."
Toks veiksmas taip pat sukurtų didžiulę finansinę riziką darbdaviui, nes nesumokėjus visos kompensacijos, o vėliau ją teismui priteisus, papildomai būtų priteistas VDU už neatsiskaitymo laikotarpį.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujo DK 3 str. 7 ir 8 d.d. "naudodamasis dėl darbo sutarties jam tenkančia teise organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą, darbdavys gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje <...> vietinių norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis." (analogiškai yra ir sename)
Tas reiškia, kad darbdavys gali savo sprendimu nustatyti bet kokias kitokias darbo sąlygas, įskaitant atostogų reguliavimą, jei tai nepablogina darbuotojo padėties,
Suteikdamas/kompensuodamas atostogas be limitų darbdavys tiksliai nieko nepažeis, o limituodamas - greičiausiai pažeis su išplaukiančiomis finansinėmis sankcijomis.
2017-06-27 15:39
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362494
virbuh rašė:
5. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Naujas DK
Nurodyta naujo DK 5 d. įsigalioja nuo 2020 m. liepos, tas pasakyta įsigaliojimo įstatyme, numatančiame pereinamąjį laikotarpį.
virbuh rašė:
5. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Naujas DK
Nurodyta naujo DK 5 d. įsigalioja nuo 2020 m. liepos, tas pasakyta įsigaliojimo įstatyme, numatančiame pereinamąjį laikotarpį.
2017-06-27 15:37
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362492
Girele rašė:
Niemand rašė:
Dabar atleidžiant darbuotoją yra pareiga sumokėti kompensaciją už visas atostogas be limitų.
Jūsų cituojamas 2012 m. lapkričio 6 d. DK pakeitimas Nr. XI-2358 pats praranda galią pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) ir jį pakeičia jau naujo įsigaliojimo 6 str. 8 d. norma - "Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d."
Paprastai tariant nauju kodeksu buvo dar 3 metais pratęstas terminas atostogoms panaudoti.
Vat ir ne - jei šiandien atleisite darbuotoją - galioja tas variantas, kur citavau, t.y. kompensacija tik už trejus metus. Jei darbuotojas faktiškai atostogauja - limito nėra. TAČIAU, jei žmogus perlips liepos 1d. ribą - va tada ir įsijungs naujas DK, pagal kurį nepanaudotos atostogos daugiau kaip už trejus metus bus ne tik nekompensuojamos, bet ir jų darbuotojas išatostogauti negalės (po 2020 liepos 1d.)
Griežtai formaliai taip, nes su visomis naujo kodekso peripetijomis buvo sukurtas "langas", per kurį apribojimas formaliai įsigaliojo, bet tokia situacija:
a) pažeidžia darbuotojo teisėtus lūkesčius;
b) yra akivaizdi spraga;
c) galiojančio DK 175 str. sako: "Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip."
d) galiojančio kodekso 177 str. sako: "Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip."
e) darbo teisėje visi neaiškumai traktuojami darbuotojo naudai.
Apibendrinant, tegul ir ne 100 proc., bet daug labiau tikėtina traktuotė, kad ir atleidžiant šiuo metu kompensacija turi būti mokama už visą laiką be ribojimų.
Girele rašė:
Niemand rašė:
Dabar atleidžiant darbuotoją yra pareiga sumokėti kompensaciją už visas atostogas be limitų.
Jūsų cituojamas 2012 m. lapkričio 6 d. DK pakeitimas Nr. XI-2358 pats praranda galią pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) ir jį pakeičia jau naujo įsigaliojimo 6 str. 8 d. norma - "Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d."
Paprastai tariant nauju kodeksu buvo dar 3 metais pratęstas terminas atostogoms panaudoti.
Vat ir ne - jei šiandien atleisite darbuotoją - galioja tas variantas, kur citavau, t.y. kompensacija tik už trejus metus. Jei darbuotojas faktiškai atostogauja - limito nėra. TAČIAU, jei žmogus perlips liepos 1d. ribą - va tada ir įsijungs naujas DK, pagal kurį nepanaudotos atostogos daugiau kaip už trejus metus bus ne tik nekompensuojamos, bet ir jų darbuotojas išatostogauti negalės (po 2020 liepos 1d.)
Griežtai formaliai taip, nes su visomis naujo kodekso peripetijomis buvo sukurtas "langas", per kurį apribojimas formaliai įsigaliojo, bet tokia situacija:
a) pažeidžia darbuotojo teisėtus lūkesčius;
b) yra akivaizdi spraga;
c) galiojančio DK 175 str. sako: "Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip."
d) galiojančio kodekso 177 str. sako: "Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip."
e) darbo teisėje visi neaiškumai traktuojami darbuotojo naudai.
Apibendrinant, tegul ir ne 100 proc., bet daug labiau tikėtina traktuotė, kad ir atleidžiant šiuo metu kompensacija turi būti mokama už visą laiką be ribojimų.
2017-06-27 15:20
Bendra »
Darbo kodeksas: klausimai »
#1362484
Gita1 rašė:
Pas mane vienas darbuotojas turi dvi darbo sutartis, pareigos skirtingos, darbo laikas skirtingas. Jei gerai suprantu, tai pagal naują DK teoriškai galima nieko nedaryti, bet į jas bus žiūrima kaip į vieną sutartį ir ta kur sudaryta pirmiau bus laikoma, kad tai pagrindine darbo funkcija, o antra papildoma.
Ar visgi nederėtų jų sujungti ir parašyti naują?
Jeigu sakykim birželio 30 (ar liepos 3) dieną susėda darbdavys ir darbuotojas ir susitaria kaip keisi darbo sąlygos, valandos, darbo užmokestis ir sudaroma ta nauja sutartis ar nebus pažeidžiami kažkokie terminai?
Ar liepos mėn. leidžiant atostogų šitą darbuotoją jau reiktų žiūrėti (nepriklausomai kaip pasielgsim su sutartimi) į vieną sutartį?
- naudojant naują terminologiją bus laikoma darbo sutartimi ir susitarimu dėl papildomo darbo, bet tai viso labo pavadinimai, nieko nenutiks jei vadinsit darbo sutartimi ir papidlomo darbo sutartimi, bet kokiu atveju keisti senų nereikia;
- į vieną jungti nei senų, nei naujų nerekomenduotina, vienok tiek pgl seną, tiek pgl naują išskiriami atskiri susitarimai;
- darbo ir poilsio laikas pagrindinei ir papildomai darbo sutarčiai apskaitomas atskirai tiek pgl seną, tiek pgl naują kodeksus, nebent papildomas darbas būtų sugretinimo būdu, t.y. be papildomo laiko.
Gita1 rašė:
Pas mane vienas darbuotojas turi dvi darbo sutartis, pareigos skirtingos, darbo laikas skirtingas. Jei gerai suprantu, tai pagal naują DK teoriškai galima nieko nedaryti, bet į jas bus žiūrima kaip į vieną sutartį ir ta kur sudaryta pirmiau bus laikoma, kad tai pagrindine darbo funkcija, o antra papildoma.
Ar visgi nederėtų jų sujungti ir parašyti naują?
Jeigu sakykim birželio 30 (ar liepos 3) dieną susėda darbdavys ir darbuotojas ir susitaria kaip keisi darbo sąlygos, valandos, darbo užmokestis ir sudaroma ta nauja sutartis ar nebus pažeidžiami kažkokie terminai?
Ar liepos mėn. leidžiant atostogų šitą darbuotoją jau reiktų žiūrėti (nepriklausomai kaip pasielgsim su sutartimi) į vieną sutartį?
- naudojant naują terminologiją bus laikoma darbo sutartimi ir susitarimu dėl papildomo darbo, bet tai viso labo pavadinimai, nieko nenutiks jei vadinsit darbo sutartimi ir papidlomo darbo sutartimi, bet kokiu atveju keisti senų nereikia;
- į vieną jungti nei senų, nei naujų nerekomenduotina, vienok tiek pgl seną, tiek pgl naują išskiriami atskiri susitarimai;
- darbo ir poilsio laikas pagrindinei ir papildomai darbo sutarčiai apskaitomas atskirai tiek pgl seną, tiek pgl naują kodeksus, nebent papildomas darbas būtų sugretinimo būdu, t.y. be papildomo laiko.
2017-06-27 14:46
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362471
virbuh rašė:
rašė: na direkorius yra pats akcininkas imones. Norime ismoketi darbuotojui uz daugiau nei 3 metus
O kolektyvinės sutarties matyt neturite, nei DS nebuvo to numatyta, tai negalite taip mokėti. Nebent visiems įmonės darbuotojams taip bus mokama ir yra įmonės nusistatyta kolektyvinėj sutartyje.
Jokiu būdu ne. Jei darbdavys privatus, jis visada gali mokėti savo nuožiūra pasirinktiems darbuotojams daugiau nei pgl DK. Negali mažiau, daugiau - sveiko proto ribose kiek nori. Kolektyvinė gali numatyti darbdavio pareigą mokėti daugiau, bet teisę mokėti daugiau darbdavys visada turi (išskyrus biudžetines įstaigas).
virbuh rašė:
rašė: na direkorius yra pats akcininkas imones. Norime ismoketi darbuotojui uz daugiau nei 3 metus
O kolektyvinės sutarties matyt neturite, nei DS nebuvo to numatyta, tai negalite taip mokėti. Nebent visiems įmonės darbuotojams taip bus mokama ir yra įmonės nusistatyta kolektyvinėj sutartyje.
Jokiu būdu ne. Jei darbdavys privatus, jis visada gali mokėti savo nuožiūra pasirinktiems darbuotojams daugiau nei pgl DK. Negali mažiau, daugiau - sveiko proto ribose kiek nori. Kolektyvinė gali numatyti darbdavio pareigą mokėti daugiau, bet teisę mokėti daugiau darbdavys visada turi (išskyrus biudžetines įstaigas).
2017-06-27 14:42
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362468
Girele rašė:
manoAdele rašė:
Ar gerai supratau. Jeigu siandien atleidziu zmogu pagal 127 str. as turiu teise jam ismoketi kompensacija uz nepanaudotas atostogas uz daugiau, nei 3 metus?
Ne.
Dabar galiojantis DK www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A6... 177str.
"2. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
TAR pastaba. Darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (Nr. XI-2358)."
Dabar atleidžiant darbuotoją yra pareiga sumokėti kompensaciją už visas atostogas be limitų.
Jūsų cituojamas 2012 m. lapkričio 6 d. DK pakeitimas Nr. XI-2358 pats praranda galią pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) ir jį pakeičia jau naujo įsigaliojimo 6 str. 8 d. norma - "Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d."
Paprastai tariant nauju kodeksu buvo dar 3 metais pratęstas terminas atostogoms panaudoti.
Girele rašė:
manoAdele rašė:
Ar gerai supratau. Jeigu siandien atleidziu zmogu pagal 127 str. as turiu teise jam ismoketi kompensacija uz nepanaudotas atostogas uz daugiau, nei 3 metus?
Ne.
Dabar galiojantis DK www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.31185A6... 177str.
"2. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
TAR pastaba. Darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (Nr. XI-2358)."
Dabar atleidžiant darbuotoją yra pareiga sumokėti kompensaciją už visas atostogas be limitų.
Jūsų cituojamas 2012 m. lapkričio 6 d. DK pakeitimas Nr. XI-2358 pats praranda galią pagal Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) ir jį pakeičia jau naujo įsigaliojimo 6 str. 8 d. norma - "Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d."
Paprastai tariant nauju kodeksu buvo dar 3 metais pratęstas terminas atostogoms panaudoti.
2017-06-27 13:00
Darbo teisė »
Atostogos »
#1362422
virbuh rašė:
manoAdele rašė:
jei zmogus iseina is darbo - ir turi nepanaudotu atostogu daugiau nei 90 dienu - ar galima tarpusavio sutarimu suderinti, kad jam ismokama ju maziau? Pvz uz 28 dienas ar kazkaip kitaip?
Darbo kodeksas 127 str 5 punktas. Ne daugiau kaip už 3 metus galima mokėti. Pažeistumėt DK jei tik 28
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 8 d.
Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.
Atitinkamai 127 str. 5 d. bus taikoma tik po 2020 m. liepos 1 d.
virbuh rašė:
manoAdele rašė:
jei zmogus iseina is darbo - ir turi nepanaudotu atostogu daugiau nei 90 dienu - ar galima tarpusavio sutarimu suderinti, kad jam ismokama ju maziau? Pvz uz 28 dienas ar kazkaip kitaip?
Darbo kodeksas 127 str 5 punktas. Ne daugiau kaip už 3 metus galima mokėti. Pažeistumėt DK jei tik 28
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 8 d.
Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.
Atitinkamai 127 str. 5 d. bus taikoma tik po 2020 m. liepos 1 d.
Tax.lt © 2002 - 2025, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui