Matai, remontui sunaudotas medžiagas turėsi nurašyti, taigi nurašymo akte detalizuoti medžiagas reikės. Tai manau, gal geriau ir pajamuoti pagal pavadinimus. Taip pačiai bus lengviau.

O buvo taip, wolf:
Vekselio vertė - 200000 Lt, diskonto suma 7000 Lt - visa tai numatyta vekselio pirkimo sutartyje.
Bankas į atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 193000 Lt už vekselį, banko išraše tik ta suma ir atsispindėjo.
Todėl aš diskontą ir apskaičiau pinigų pervedimo už vekselį dieną.

Turėjau reikalų su vekseliais.
Kaip jau ir aukščiau minėta, bankas į sąskaitą pinigėlius praveda, jau atskaitęs diskontą, todėl aš diskontą apskaičiau gavus pinigus. Auditas tikrino, komentarų nebuvo .

Aš darau taip:
1) Kasos dokumentai:
segu kasos kajamų ir išlaidų orderius, avansines su gautais apmokėjimo grynais pinigais dokumentais, bei kiekvieno mėnesio pabaigoje - kasos įplaukų-išlaidų suvestinę.
2) Banko dokumentai:
segu banko sąskaitų išrašus,kiekvieno mėnesio pabaigoje - banko įplaukų-išlaidų suvestinę.
3) Pirkimo dokumentai:
segu visas gautas iš tiekėjų sąskaitas, mėnesio pabaigoje - gautų sąskaitų suvestinę.
4) Pardavimo dokumentai:
segu visas išrašytas pirkėjams sąskaitas, ar kitus pardavimų dokumentus ( ataskaitos, darbų pridavimo aktai, laisvos formos pardavimų dokumentai). Mėnesio pabaigoje - pardavimų suvestinę.
5) Balansinių sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, kur kiekvieną mėnesį atsispausdinu sąskaitų judėjimo išklotines.
6) Didžioji knyga.


Šiaip apskaitos dokumetų segimo tvarka priklauso nuo to kokio dydžio yra įmonė, kokia jos veikla ir pan.
Tačiau mano principas toks - kad atėjus bet kokiam tikrintojui ar pasikeitus buhalteriui nereikėtų klaidžioti po visus segtuvus ieškant vieno ar kito apskaitos dokumento.

Kaaaantriai laukiam

Atkeliu renvikai pasiskaitymui apie IĮ pertvarkymą į UAB.

O nuotraukėlių ar bus?

Na ką pastudijavau. Rašo - reikia. Bet... Paskaitom 2002-05-29 LRV nutarimą Nr.780 "Dėl įforminamas ž.ū. produkcijos kvitu arba laikantis kitų šios tvarkos nuostatų."

Mano atveju įmonė, superkanti pieną, nėra ž.ū. produkcijos perdirbėja. Ji šį pieną parduoda perdirbėjams. Tai gal tie kvitai iš tiesų nereikalingi, užtenka kito laisvos formos dokumento su visais privalomais rekvizitais?

Kaip manot?

Džiugu

Ačiū!
Pastudijuosiu.

Nagi vėl aš grįžtu prie tų pieno supirkimo kvitų (pagraužė jie man šakneles jau ).

Taigi reikia Jūsų pagalbos. Kaip jau minėjau 2002 m. įmonė, superkanti iš gyventojų pieną, o vėliau jį parduodama pieno perdirbėjams, vienintelį iš gyventojų supirkto pieno sąnaudas patvirtinantį dokumentą turėjo pieno supirkimo žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta iš ko, kiek, kokios rūšies pieno supirkta ir kiek išmokėta pinigų.

Klausimas: ar privalėjo įmonė, supirkdama iš gyventojų pieną išrašyti pieno pirkimo kvitą?

Padėkit, labai svarbu!

Na man tai irgi nėra aktualu, bet tikrai įdomu, kas čia per apribojimai. Gerai Loreta, lauksim tavo žygių ir komentarų. Jau kas kas, o tu tai tikrai surasi kame šuo pakastas.

Nu bet o kodėl gi ne? Turtas turtu, o įmonė yra įmonė. Ir kodėl aš turėčiau duoti naudoti be atlygio savo įmonei turtą, kas gali mane priversti taip daryti? Aišku, aš nekalbu apie tai, kada nuomos kainos paišomos iš debesų ir neatitinka to turto nuomos rinkos kainų. Bet jei kainos normalios, popieriai sutvarkyti, mokesčiai sumokėti, kodėl pasakykit man, kokia nors Marytė ar Petrutė gali mano įmonei nuomoti turtą,o aš negaliu nuomoti savo turto įmonei? Nematau logikos. Pasakykit man kas nors, kur tai yra parašyta.

Domina viskas. Ar naudojot nelegalią programą? Ar baudė?

Mansan, jei tu gyvas atplauk balta pieno puta...

Laikas tesėti pažadus .

Kas naujo Cente?

Ku-kū Ar užpustė jus visus? Man tikrai įdomu, kuo remiantis VMI sako, kad IĮ savininkas negali nuomoti savo turto savo įmonei. Pakalbėkit su manim.

Atsiprašau, Satlai, a kuris iš tų asilų buvo buhalteris?

O kažin kodėl savininkas negali nuomoti savo turto savo įmonei? Ar yra kokie apribojimai?

O man čia gražiausiai būtų, kad žodis taptų kūnu .

Na taip, įstatymo projektą turime, Vyriausybės nuomonę turime, o kas toliau? Įstatymas vis tik nepakeistas. Tai apie ką čia Dalia (ta kuri Grybauskaitė) šneka?

Anastazija, Įmonė gauna prizą, ar vistik įmonė dovanoja prizą?

Tuo ligos rimtumu aš labai abejoju. Nes dar šios savaitės pradžioje, t.y. jau praėjus savaitei po atleidimo, žmogelis "prisiminė", kad jam nepadarytas įrašas SODROS knygelėje apie atleidimą, dėl ko darbo birža jo nepriima į savo gretas. Arba jis tikrai toks pusgalvis, arba ten kažkas su juo ir direktoriumi ne iki galo susitarta.

Tas žmogelis - statybininkas, pinigai išmokėti grynais, tabelius pasirašinėja direktorius. Apskritai tai bardakas toj įmonėje. Vat pati kalta - paskambino direktorius - daryk atleidimą nuo tokios ir tokios dienos. Gal tokios skubos ir nebūtų, jei ne tie pranešimai SODRAI. Dabar kol sulauksi, kada kas prašymus, įsakymus pateiks... Na bet kvailiai iš savo klaidų mokosi. Reiks keisti savo darbo metodus. Teisingai Tiesi sako - pareiškimai raštu ir baigtas kriukis.

O kiek daug komentarų
Viską aš suprantu, dirbta neapdairiai, visur yra direktoriaus parašai. Tai jis vadinasi irgi nežinojo, kad darbuotojas serga. Kaip ten su tuo tabeliu buvo tikrai nežinau. Šitas žmogus dar ir dabar serga, bet faktiškai pas mus nebedirba. Bet esmės tai nekeičia, SODRAI pranešime figūruoja 2003-10-06 d. Vadinasi, žmogus atleistas nedarbingumo metu. Kas geriau - taisyti atleidimo datą, ar nieko netaisyti ir teigti, kad darbuotojas dirbo nepranešdamas apie savo nedarbingumą?

Nunešti tai jis ko gero bandys, bet jam reikės įrašo apie darbdavio priskaičiuotas sumas už 2 sirgtas dienas. Bet mes jam nieko neskaičiavome, tai įrašo ir nedarysiu. Ar taip?

Situacija tokia.
Atleido žmogų 2003-10-06, priskaičiavau DU, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, padariau įrašą SODROS knygelėje, nunešiau pranešimą į SODRĄ. Ir... laba diena, šiandien man pareiškia, kad tas žmogus nuo 2003-10-01 d. turi nedarbingumo lapelį. Tai ką čia man dabar daryti? Tikriausiai nieko - tabelis buvo pildomas, kad žmogus dirbo (ar jis ten dirbo ar nedirbo bent jau aš nežinau), vadinasi žmogus netenka teisės į nedarbingumo pašalpą. Ar čia dar galima ką nors prigalvoti?

Kaip supratau, Iconomu, akcinių bendrovių įstatymą jau išsinagrinėjai . Ir kaip matau, priėjai išvados, kad buhalteriui darbą susirasti lengviau, nei teisininkui, o turto vertintojo darbas laaaabai gerai apmokamas

Nors, aišku, 17 str. 20 p. galima suprasti ir taip, kad jame minimas turtas yra ne registruojamas, ne nekilnojamas ir ne VP, kaip paminėta 21 ir 23 punktuose, visai neturint omenyje kokias dar papildomas sąlygas jis turi tenkinti.

Reikia laukti komentaro.

Aš neprenumeruoju MŽ, todėl nežinau, koks ten buvo klausimas.
Tačiau perskaičius 17 str., supratau taip:
Neapmokestinama GPM:
1) ne IDV veiklos pajamos už kilnojamą, kuriam reikalinga teisinė registracija ir nekilnojamą turtą, jei jis įsigytas anksčiau nei prieš tris metus (21 p.)
2) pajamos gautos už VP, įsigytus po 99-01-01 ir tenkinant kitas 23 p. sąlygas
3) ne IDV veikos kito kilnojamo ir nekilnojamo turto pajamos, jei jos neviršija 24 (20p.)

Pagavau kampą.

Taip, skaitant pažodžiui neamokestinimo riba.

Kokių bus dar nuomonių?