Pirma pateikiama deklaracija, iš kurios ir pasimato, kad yra grąžintino PVM.
Tada teikiamas prašymas. Be deklaracijos jokio grąžinimo negali būti.
Jei skaitėte mano nurodytas korespondencijas, tai atkreipkite dėmesį., kad būtent atstatant sąnaudas ir atsiranda grąžintinas (ir deklaruotinas PVM).

Jau rašiau, kad tokio atvejo negirdėjau, bet nemanau, kad jis negalimas.
Kai įmonė įsigijo lengvąjį a/m, jo pirkimo PVM į atskaitą traukti negalėjo, nes įsigijo savo reikmėms kaip IT ir pradėjo jį tokiu statusu naudoti.
Po kelių mėnesių pakeitė to a/m paskirtį - pardavė kaip prekę pagal PVMĮ 41 straipsnį. Tai yra, pradėjo naudoti PVM apmokestinamoje veikloje - apmokestintas nuliniu tarifu, bet tai 58 straipsnyje nurodyta veikla. A/m vyko į trečiąją šalį per muitinę, ten gal priskaičiavo importo PVM - štai ir galutinis vartotojas.
Jei a/m iš karto būtų buvęs įsigytas pardavimui - jokių problemų nebūtų iškilę, jo pirkimo PVM būtų galima traukti į atskaitą.
Rūpintis, kad galutinis vartotojas būtų PVM mokėtojas šiuo atveju pardavėjas tikrai neturi.
PVMĮ 67 straipsnio komentaruose radau tokį menkutį pavyzdėlį apie tai, kad įsigytą turtą naudojant mišrioje veikloje ir dėl to negalint dalies pirkimo PVM traukti į atskaitą, pasikeitus aplinkybėms ir naudojant vien tik PVM apmokestinamoje veikloje, galima neatskaitytą PVM dalį atskaityti, pateikus metinę deklaraciją.
Todėl manau, kad panašus atvejis galimas ir parduodant veikloje naudotą turtą su PVM.
Bent aš dėl savo tokios pozicijos su VMI ginčyčiaus iki nukritimo.

O ką čia bendro turi užbalansinės sąskaitos?
Kodėl dauguma buhalterių taip prisiriša prie tos minimalios įsigijimo vertės? Yra daugiau kriterijų turto priskyrimo ilgalaikiam ir laipsniškam nusidėvėjimui nustatyti. Be to, dažnai minimali įsigijimo vertė nustatoma įvairioms turto grupėms skirtinga.

Klausimas įdomus, su tokiu atveju nebuvau susidūręs - paprastai būna atvirkščiai - reikia tikslinti PVM atskaitą, kai turtas pradedamas naudoti veikloje, nesuteikiančioje teisės į PVM atskaitą.
Jei jūs tikra, kad PVM galite susigrąžinti, tai remkitės PVMĮ 67 straipsnio nuostatomis ir formulėmis.
Jūsų klausime turbūt klaida - turi būti ne "likutinė", o įsigijimo vertė. Ir korespondencijos blogos, turi būti taip:
D 2411 18000 Lt
D 1227 371,88 Lt
K 1220 14876,03 Lt
K 521 3495,85 Lt. (Kitaip sakant, nepainiojate PVM).
Tada apskaičiuojate grąžintiną PVM pagal formulę 60 mėnesių - praėję nuo įsigijimo mėnesiai.
Apskaičiuojate galimą susigrąžinti PVM dalį: į sąnaudas įtrauktą PVM sumą dalijate iš 60 ir dauginate iš gauto mėnesių skaičiaus. Korespondencijos:
D 2431 Gautinas PVM
K 61231
Bet kaip deklaruoti, tai nežinau - nebent tik parodyti 35 eilutėje?

Užpajamuojate nurodyta verte, o tai, kad apmokėti nereikia - tai jūsų pajamos.

Ne gyventi mokau, o patarimą, kaip elgtis, duodu.
Patys pripažįstate, kad forume tokiu klausimu padėti praktiškai neįmanoma.
O rusiškuose forumuose kaip - draugiškesni, vieni džentelmenai? Tik mes lietuviai kažkokie nenormalūs?

Luka, kokie dar standartai?
Žmogus žalio supratimo neturi, ir tegu neužsiima tokiais darbais ir skaitymais. Juk kaip pradinis klausimas pateiktas?
Vienintelis normalus patarimas - samdyti buhalterį, nieko kitaip nebus.

Paprastai nereikia.
Bet visokių aplinkybių būna. Jei tai suvartojimas saviems poreikiams...

O buhalterio pasisamdyti neišgalite? Pigiau bus baudas mokėti? Juk pati matote, kad supratimo apie apskaitą neturite. Apyvarta nėra tokia jau maža, klaidos esminės. Tas pamatėte, o kiek dar nepastebėtų, kurias pamatyti tam tikrų žinių reikia?
Žinokite, kad šykštus moka du kartus - patikrinta ne kartą.

Nereikia.
Situacija susidarė 2011 metais, įsipareigojimas taip pat, todėl ir bus pateikta 2011 metų deklaracijoje.
Tik jei deklaravote FR0471, tai ir ją tikslinkite.

Jo... kai kurie įmonių vadovai tiesiog kamikadzės. Mokyklose atrodo yra kažkokie būreliai ar programos, kur elementariai ekonomikos mokoma.
Bet mokytis buhalterijos įmonėje... na, įdomus užsiėmimas.
O vadovas apie tokias klaidas ir tokį darbą žino?

Na taip - pateikiate patikslintą deklaraciją tik VMI.
Apskaitoje: D Kitų mokesčių sąnaudos K Mokėtinas GPM (1411).

Manyčiau, kad reikia.
Transporto įmonėms tai net būtina turėti vietą, kurioje saugomos mašinos - VMI to tiesiog reikalaudavo bent anksčiau.

Be abejo, kokia autorinė remontui.
Tiesiog A klasės pajamos, deklaracijoje parodysite kaip kitas pajamas ir viskas.

Kiekvienam bankui reikia turėti atskirą sąskaitą, tada ir klausimų nekils.

[quote=mergyte1]

15 % GPM bet ar tikrai nereikia
Tai ir , jei tais metais reikėjo mokėti VMI.
Tiesiog norėjau parašyti, kad Sodros skaičiuoti nereikia - tai nelaikoma su darbo santykiais susijusiomis išmokomis.

Apmokestinti tik GPM. Kokie % buvo tais metais, rasite www.lrs.lt GPM tų metų įstatyme.

Šiaip tai įstatinis kapitalas didinamas arba išleidžiant papildomą akcijų emisiją, arba didinant akcijos nominalią vertę.
Antras variantas galimas tada ir tik tada, kai ĮK didinamas iš pelno.
O naujai išleistas akcijas galima tiek apmokėti pinigais, tiek turtiniais įnašais, tik jie turi būti įvertinti nepriklausomo vertintojo.

taip, statytis gali.
Darbams gali samdytis arba įmonę, arba statybininkus su verslo liudijimais arba IDV pažymėjimais.
Pas save įdarbinti pagal darbo sutartis neapsimoka.

www.youtube.com/watch?v=83DuPTB4HXg&feature=related

Nurodomas tikrasis akcininkas ir jo akcijų skaičius. Įgaliotinio duomenų smulkiai nurodyti nereikia, užtenka pavardės ir pastabos akcininkų registravimo sąraše, o pats įgaliojimas prisegamas prie akcininkų susirinkimo dokumentų.

Ir nepajamuokite - užteks to akto nurašymui į sąnaudas. Tik jame smulkiau aprašykite, ką ten įsigijote, iš kur, kaip apmokėjote.
Bet kažkokį dokumentą vistiek turite turėti - negi vieną rytą radote prie durų dėžutę? Gal kažkoks važtaraštis buvo?
Importo PVM ne jūsų rūpestis, gal kartais tokiai siuntai muitinė pritaikė PVMĮ 40 straipsnio 24 dalį. O gal tos įmonės atstovas yra Lietuvoje, ir jis jums tą prekę atgabeno. O savo PVM neskaičiuokite - tikrai nereikia.

O kodėl 17 eilutė negerai?
1. Jūs prekes importavote iš Norvegijos. Kadangi jų neišleidote į apyvartą, o padėjote į muitinės sandėlį, pagal PVMĮ 35 straipsnį tokios prekės neapmokestinamos importo PVM - turbūt tokią importo deklaraciją ir turite?
2. Dabar prekes išvežate iš ES teritorijos į trečiąją šalį. Paskaitykite PVMĮ 41 straipsnio komentarą, tikrai rasite sau pritaikytą atvejį, nes dabar kiek per mažai pateikėte informacijos - komentare rasite visokių atvejų.
Bet lyg ir turėtų 17 eilutė tikti, nebent ten kažkokie kiti niuansai...

PVMĮ 2 straipsnis 16 dalis:
"2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

16. Nauja transporto priemonė – keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų:

1) motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų;"

Ką bendro turi kuro įsipylimas, darbo valandos ir neleidžiami atskaitymai?
Kuras nurašomas į sąnaudas, leidžiamus ar neleidžiamus atskaitymus pagal tam tikrus dokumentus - kelionės lapus, aktus, nuvažiuotus kilometrus įmonės reikalais - o ne pagal įsipylimo valandas.

Jums absoliučiai jokio skirtumo.

Ne.
Bet kokius turite galvoje - gautus iš skolininko ar sumokėtus?

Jums tai tiesiog prekių įsigijimas iš ES. Priskaičiuojate pardavimo - pirkimo PVM.
Trikampė prekyba estams, vokiečiams pardavimai ES šalims.

Na, jei jis vykdo individualią veiklą ir išrašo jums sąskaitas, tada priskaičiuokite PVM. Bet ar tas žmogus yra PVM mokėtojas savo šalyje? Išrašydamas sąskaitą, nurodo savo VAT kodą?
O priskaičiuotą PVM traukti į atskaitą be abejo, galite, nes paslaugas perkate savo ekonominei, PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Aš pritarčiau Amadinai - tai leidžiami atskaitymai.
Juk ne kas mėnesį nuomos sutartis sudarinėjate - tai ilgesnio laiko, tęstinė sutartis. Jei jos nebūtų, patirtumėte daugiau nepatogumų ar nuostolių, kai esant reikalui skubiai pergabenti, negalėtumėte gauti vagonų. Juk ir vilkikų nusidėvėjimą priskiriame leidžiamiems atskaitymams, jei jie kokį mėnesį nevažiuoja, ir sakykime, sandėlio nuoma būtų leidžiami atskaitymai, jei kokį mėnesį jame nieko nesaugote.
O nuomos sąnaudas priskirkite netiesioginėms krovinių gabenimo sąnaudoms.